Kaip surasti meilę ( Baigta)

5.Gabrielius

- Dante, suski tu, atvarai manes paimti!
Sustaugiu į telefoną, kai jis tik pakelia ragelį.

- Ei, ei, ramiau eržile, pats vakar mane palikai savo tėvo klube ir velniai žino kur išdūmiai.
Apsimiegojusiu ir ramiu balsu sučiulba Dantė.

- Klausyk idiote, nereikėjo manes vieno paleisti! Aš dabar kažkokioje sušiktoje degalinėje ir dar velniai žino kur!
Riaumoju į telefoną.

- Pala, pala, kaip tai nežinai kur tu? Paukštytė nesako adreso?
Pradeda kikenti jis į ragelį. Aš atitraukiu telefoną nuo ausies ir į jį pasižiūriu, ir prisiekiu, jei jis būtų šalia pasmaugčiau jį.

- Asile, jokios paukštytės nėra!
Bet kažkaip mintyse iškyla Saulės veidas, greit jį nuveju šalin.
- Klausyk, man žiaurios pagirios ir jei dar nori gyventi atvarai manęs paimti. Duodu darbuotoją, kad pasakytų kaip atlėkti iki manęs. Ir Dante, jokių po velnių pokštų ir sukis greitai!!!
Išrėkiu į telefoną ir perduodu ragelį darbuotojui. Apsisukęs nueinu iki šaldytuvo paimti alaus, nes ir taip ilgai kenčiau pagirias. Pasiimu atšaldyto alaus skardinę ir atsidaręs iškart išgeriu puse.

- Pone, draugas sakė, kad atvyks kai tik galės. Bet tai užtruks mažiausiai kelias valandas.
Sumikčiojo darbininkas, atsisukęs į jį susiraukiau. Šūdas, ką tiek laiko veiksiu. Saulės tėvas mane atvežęs paleido prie degalinės ir apsisukęs išdūmė atgal. Man jis visai nepatiko, kažkokia bloga nuojauta dėl tos merginos saugumo kirba. Bet jis juk jos tėvas, neturėtų jos skriausti, nors Saulės žvilgsnis buvo išsigandęs. Bet tada ji nusišypsojo prieš atsisveikindama ir jaučiau, kad ten kur turėtų būt širdis, kažkas sukirbėjo.

- Velnias.
Perbraukiu per plaukus ranka ir atsisukęs matau, kad tas darbuotojas stebi mane, bet pamatęs mano žvilgsnį nuleidžia akis ir eina iki kasos.
- Turite viskio?
Paklausiu jo, nes alus kaip suprantu nepadės, o ir noriu kažko stipresnio, gal nuplaus jos lūpų skonį.

- Taip.
Išmekenia Benas, perskaitau tai ant kortelės prikalbintos prie jo maikutės. Jėzus, koks mėmė, toks visas sulysęs.

- Tai duok.
Gana grubiai pasakau, kažkaip nervina jis mane.
- Ir dar cigarečių paimsiu su žiebtuvėliu.
Suloju, nes prieš Jonui mane vežant tik piniginę prigriebiau.

- Bus keturiasdešimt penki eurai.
Išimu šimto eurų kupiūrą ir padedu.

- Grąžos nereikia.
Sumurmu imdamas visą turinį. Išgirstu aiktelint Benuką ir lyg padėką, tačiau tai ignoruoju ir apsisukęs einu į lauką. Ten išėjęs apsidairau ir pamatau sukrautas dėžes.
- Tiks.
Nueinu iki jų ir atsisėdu. Atsisuku viskio butelį ir tiesiai iš jo atsigeriu didelį gurkšnį ir susiraukiu, šudinas skonis. Pasižiūriu, o šio viskio pavadinimo nežinau.
- Matyt nelabai turiu iš ko rinktis.
Ir vėl atsigeriu, tada pastatęs butelį išsiimu cigaretę ir prisidegęs įtraukiu nikotino į plaučius.
- Gal ir gyvensiu.
Kiek atsipalaiduoju ir atsilošęs užsimerkiu. Ir prieš akis iškyla Saulės veidas. Dar tokios merginos nesu sutikęs. Ji tokia tyra ir nepaliesta, bet kartu tokia aistringa ir imli. Jos atsakas į mano glamones buvo mažų mažiausiai keliantis susidomėjimą ir norą eiti iki galo. Galiu galvą nukirsti, kad būtų atsidavusi man ten automobilyje net nesudvejojusi. Jos aimanos ir dejonės maloninant jos krūtis, buvo tokios nesuvaidintos ir primityvios, kad pats vos nebaigiau...

- Šūdas, susiimk!
Patampau plaukus ir atsimenu, kaip ji juos tampė.
- Velnias, tai dar blogiau nei maniau.
Kaip tai gali būti, kad praleidęs su ja gal kokį pusvalandį negaliu pamiršti. Vėl užsiverčiu viskio, turbūt kaltos pagirios ir visa ši sušikta situacija, nes neturiu kito logiško paaiškinimo. Pabaigiu rūkyti cigaretę ir numetęs ant žemės nuorūką primenu koja.
- Pasnausiu, kol tas bukagalvis atvažiuos.
Užsimerkiu ir bandau snausti, bet niekaip nesiseka išmesti iš galvos Saulės. Atsimenu jos švelnią odą, nuostabų kvapą ir dejones.
- Kas per nesąmonės?!
Atsistoju, vėl rūkau ir geriu viskį, bet niekas nepadeda, nes tik užsimerkęs vėl matau ją. Čia tik laikinas proto užtemimas, negali būti, kad man ji taip patiko. Tai turbūt dėl jos tyrumo ir imlumo mano veiksmams, ir dar neduodantis ramybės klausimas, kokias ji ten pievas kalbėjo.
- Kaip kokiam sušiktam filme apie zombius.
Kažkoks šūdas.

Ne jau jos tėvas ją taip primokė? Priskiedė, kad tipo žmonijos nėra, kad mes kažkokie nenormalūs. Dar didesnio mėšlo nesu girdėjęs. Jos tėvas, buvo gana nekalbus, paklausė, kaip pasiklydau ir ką jo dukra veikė mano mašinoje. Šiaip esu šūdo gabalas, bet ši kart pamelavau, kad ją pamačiau, pasikviečiau, kad padėtų, bet ji nualpo ir tiek. Iš dalies sakiau tiesą, tik kai kurių dalykų nepaminėjau, pavyzdžiui, kad vos neišdulkinau jo dukros ant priekinės sėdynės.

Bet man dar vienas dalykas neduoda ramybės, tai jos išsigandęs žvilgsnis ir jos tėvo sugniaužti kumščiais. Mačiau, kaip visa kelia iki degalinės jis bandė apsimesti ramiu, bet balsas, trypčiojimas kojos ir greitas važiavimas išdavė jo nervingumą ir skubotumą. Saulės nualpimas, rodo, kad turi problemų dėl baimės, ji vos vėl nenualpo, kai kalbėjo su tėvu.

- Velnias, man kažkas čia labai nepatinka.
Gal iš Beno kažką ištrauksiu. Kol dar visai neapgirtau ir galva veikia, patraukiu atgal į degalinę.
- Benai, matei kas mane atvežė čia?
Jis išsigandęs krupteli, bet pasitaisęs akinius atsako.

- Taip, tai Jonas. Jis kartą į savaitę atvažiuoja užsipilti degalų.
Greit išberia ir vėl pradeda dėlioti vaisvandenius į šaldytuvą.

- O kur jis gyvena?
Apsimetu, kad tik šiaip domiuosi, dairausi po išdėliotus šokoladukus, bet žvilgsniu seku, kaip jis reaguoja.

- Tiksliai nežinau, o ką?
Kiek įtariai paklausia. Šūdas.

- Hmmm...jis man pagelbėjo, tai galvoju atsilyginsiu.
Aš genijus, net pats savimi stebiuosi, kad tokį mėšlą sugalvojau. Matau, kad mano atsakymas jį visiškai nuramino ir atpalaidavo.

- A, gerai. Mano motina žinotų.
Atsitiesęs nuo šaldytuvo atsako.
- Galėčiau paklausti, kaip nusigauti iki jo namų.
Jis greit apsisuka ir dingsta sandėliuke. Po keletos akimirkų grįžta su mobiliuoju laikydamas prie ausies.
- Sveika mama, gal gali pasakyti, kaip maždaug nuo degalinės iki Jono Reverso nuvažiuoti? Ne mama, nieko blogo nenutiko, čia vienas žmogus nori jam atsidėkoti už pagalbą. Ačiū mama.
Ir padėjęs ragelį atsisuka į mane.
- Mama, sakė, kad iki Jono namų maždaug apie trisdešimt mylių, reiktų važiuoti greitkelių į rytus apie porą kilometrų, tada bus sankryžą, pasukti į dešinę ir važiuoti tuo keliu apie dvidešimt mylių, privažiuosi vėl nedidelę sankryžą, prie kurios stovi didelė liepa, tada pasukti į kairę, tuo keliu tik ir nuvažiuosi iki Jono namų.
Net atsidūsta, baigęs kalbėti. Jau norėjau padėkoti, bet jis toliau pradėjo kalbėti.
- Mama man senai pasakojo, kad jis gyvena vienas, prieš maždaug dvidešimt metų mirė jo žmona su dukra. Tiksliai niekas nežino kas nutiko, bet pats Jonas sakė, kad jos žuvo autoavarijoje.
Ir dabar aš sustingstu, kas čia per šūdas, juk mačiau jo dukrą, tiksliau net bučiavau.

- O gal žinai jų vardus?
Sulaikęs kvėpavimą laukiu atsakymo. Benas užsimerkia, pasikaso pakaušį ir matau, kad bando prisiminti.

- Žmonos vardo tikrai nepamenu, bet dukros lyg Saulė.
Susiraukia, vėl pasikaso pakaušį.
- Tikrai Saulė, kažkaip labai užsifiksavo, mama sakė, kad ji būtų buvusi mano klasiokė. Vargšas Jonas liko vienas toks jaunas...
Jis toliau burba, o aš nebegirdžiu nieko, tik kaip, kad jo mirusios dukros vardas Saulė. Užsimerkiu ir giliai įkvėpęs nutraukiu įsismarkavusi Beną, kuris dabar toks užknisančiai plepus.

- Tai jis gyvena vienas, jo žmona ir dukra mirusios. Aš teisingai supratau?
Gal perdaug išgėriau ir jau nesuvokiu kas vyksta. Taip, tikrai taip bus, nes jei tai tiesa, tai nesueina jokie galai ir nerandu tam tinkamo paaiškinimo.

- Taip, juk jau sakiau, kad gyvena vienas. Jis visada atvažiuoja trečiadienį, beveik tuo pačiu metu užsipilti kuro ir visada vienas, plius mama sakė, kad jis gyvena vienas.
Jis tauškia toliau, o man jau vienodai. Čia tikrų tikriausia nesąmonė! Jau iš Saulės kalbų ir jos tėvo elgesio viskas keistai atrodė, bet dabar žinau, kad čia kažkas nenormalu ir aš žūtbūt viską išsiaiškinsiu.