Kaip surasti meilę ( Baigta)

10.Saulė

- Šūdas.
Sumurma Gabrielius, matau kaip jo Adomo obuolys juda ryjant seiles ir jis begėdiškai mane rija akimis. Žinau, kad prieš vyrą nereikėtų nusirengti, tėvas aiškino, kad tai nepadoru. Bet nežinau, kas man pasidarė, jis manyje pažadina tiek daug man nežinomų jausmų, kad kartais pati savęs bijau. Bet kaip jis į mane žiūri dabar, atperka visą riziką, man patinka kaip jis atrodo. O atrodo, tarsi plėšrus žvėris, kuris gali pulti betkurią akimirką. Tai mane verčia jaustis kaip dievaitei.
- Saule, ką tu su manim darai?
Jis tai pasako pažeminęs balsą ir aš visa sudrebu, lyg elektros srovės būtų pratekėjusi po visą kūną, plaukeliai net pasišiaušia.

- Atsilyginu tuo pačiu.
Man tikrai negėda, jei atvirai, tai jaučiuosi daug geriau be jų. Aš netgi visada miegu nuoga, nors ne kart gavau įspėjimų iš tėčio, kad taip negalima daryti. Jis prieina prie manęs ir nužiurinėja nuo galvos iki kojų.
- Kas tai per jausmas? Man labai patinka kaip tu mane nužiūrinėji ir man labai patiko tai ką darei tada mašinoje.

- Nežinau, tiksliai ką tu jauti, bet manau, kad tai geismas.
Jis tai lyg sumurma, bet akių neatitriaukia nuo mano kūno.
- Aš tikrai keliausiu į pragarą...
Noriu jo klausti kodėl jis tai pasakė, bet jis pagriebia mane ir priglaudęs prie save pradėda mane bučiuoti į lūpas. Bučinys reiklus ir nuožmus, jo liežuvis karaliauja mano burnoje. Nežinau, kaip bet instinktai liepė atsakyti, todėl pati dar labiau priglundu prie jo, jis išleidžia lyg dėjonę, tada mūsų liežuviai šoka patį tikriausią ir gražiausią šokį.

Per kūną bėgioja lyg tūkstančiai, o gal milijonai skruzdėlių. Jis viena ranka laikydamas man už sprando dar arčiau prisitraukia, nors tai nelabai jau buvo įmanoma. Kita ranka slenka žemyn iki užpakalio ir ties juo sustojęs suima viena pusę. Aš išleidžiu aimaną, jis tarsi suurzgia ir palikęs lūpas pabučiuoja paausį, iš malonumo vos pastoviu ant kojų, todėl tvirčiau suimti jo rankų žastus.

- Aš noriu tave jausti irgi nuogą.
Šiaip netaip pasakau. Jis net sudreba ir šiek tiek atsitraukęs pasižiūri į mano akis. Nežinau, ką jis jose nori pamatyti, bet turbūt gauna atsakymą, nes išsineria žaibo greičiu iš drabužių ir lieka kaip ir aš tik su apatiniais. Tai taip nuostabu... Bandau paliesti jo krūtinę, ji taip pat kaip ir rankos išpaišytos. Tai nuostabūs piešiniai, kurie susilieja tarsi antri rūbai, bet didžiausias piešinys tai riaumojančio liūto galva. Pradedu vedžioti pirštais aplink liūto galvą ir jis suurzgęs mane vėl priglaudžia ir pradeda atakuoti lūpas. Šį kart aš rankas įveliu į jo plaukus, švelniai pešteliu, matau, kad jam tai patinka, nes sumurkia iš malonumo.

- Tu varai mane iš proto.
Sukužda jis tarp bučinių, tada pradeda leistis kaklu žemyn, o aš išsilenkiu taip, kad jam būtų kuo patogiau prieiti prie mano kaklo. Tai taip gera, jaučiuosi kaip danguje, skęstu malonumo euforijoje. Jis pakelia mane ir aš kojomis apsivynioju aplink jo liemenį, jis vėl bučiuoja mano lūpas, apatinė šiek tiek įtraukia ir švelniai krimsteli, aš nuo tokių pojūčių noriu net staugti.
- Aš sušiktai baisiai noriu tavęs!
Suriaumoja jis ir nešasi, tada numeta mane į lovą. Abu kvėpuojame greitai ir spiginame į vienas kitą. Aš pasiražau kaip katė, jis pradeda dar greičiau kvėpuoti ir suurzgęs užgula mane.

- Aš tavo.
Nežinau kodėl, bet noriu, kad jis žinotų, jog esu jo. Jis išgelbėjo mane nuo mirties. Tik jis mane palaikė, pats to nežinodamas, tame rūsyje. Tik jo dėka esu čia kur esu ir nežinau, ką jis turi omenyje, kad nori manęs, bet esu pasiryžusi duoti jam viską ką jis tik nori paimti iš manęs. Jis pasižiūri į mano akis ir taip ilgai spokso, o aš negaliu taip pat atitraukti žvilgsnio, jis tarsi užhipnotizuoja mane. Tada jis atsigula ir labai švelniai pradeda mane bučiuoti. Jo rankos klajoja mano kūnu kur tik nori, o aš baigiu numirti iš malonumo.

- Pasistenksiu būti švelnus.
Jis vėl pasižiūri į mane, aš tik prisitraukiu jį ir pati pradedu bučiuoti jį. Matau, kaip jis vos laikosi, nežinau, kaip jis galėtų mane užgauti, nes kolkas aš tik esu euforijoje.
- Ramiau tigriuk.
Jis bando mane pristabdyti, bet aš tik dar tvirčiau prisitraukiu jį prie savęs. Jis atsidūsta ir pasiduoda, pradeda vėl atakuoti mano lūpas, o rankos nuslysta po kelnaitėmis. Ten su pirštais žaidžia kažką, kas mane nuskraidina aukštai į dangų, aš tarsi skrendu.

- O, Gabrieliau.
Sušunku, nes pakylu taip atrodo aukštai, kad matau žvaigždes. Įsikimbu į Gabrielių, nes bijau, kad sudušiu kai nusileisiu į žemę. Jis ištraukia ranką iš kelnaičių. Aš gyva ir sveika grįžtu į žemę. - Kas tai buvo?
Paklausiu balsu, kuris atrodo, kad man nepriklauso.

- Tai buvo orgazmas.
Ir toliau nebeturiu ką sakyti, nes jis užklijuoja lūpas dar vienu giliu bučiniu. Bučinys vėl greitėja ir dabar net nepajauntu, kaip jis nurengia mus visiškai.
- Dar gali mane sustabdyti, nors to mažiausiai noriu. Turi suprasti, kad ką dabar prarasi nebegalėsi susigrąžinti.
Aš linkteliu.
- Man reikia žodinio atsakymo.
Kiek rimčiau atsako jis.

- Aš jau sakiau tau, kad esu tavo.
Sukuždu ir paglostau jo veidą. Jis užsimerkia ir pabučiuoja į abu delnus.

- Pažadu būti kuo švelnesnis. Tau skaudės, jei tikrai bus blogai, sustabdysi mane. Ar supratai?
Aš vėl linkteliu, o jis spigina piktai akimis.

- Supratau.
Sumurmu ir jis matau, kad mėgaujasi tuo, kad sutinku su viskuo.

- Gera mergaitė.
Jis pasilenkęs pradeda mane bučiuoti. Iš pradžių švelniai, lyg būčiau pati trapiausia būtybė, bet paskui nebesivaldo ir pradeda smarkiau. Palikęs lūpas keliauja kaklu žemyn, pabučiuoja duobutę ir liežuviu nukeliauja iki krūtų. Kaip ir praeitą kartą jausmas žiauriai geras, jis viena spenelį bučiuoja, o su kitu žaidžia jo pirštai. Baigiu beveik vėl patirti, kaip jis sakė orgazmą, bet staiga jis liaujasi. Aš protestuodama lenkiu jo galvą atgal ir išgirstu jo kikenimą.
- O tu kai nežinanti nieko apie seksą, tai esi labai imli. Bet velnias kaip tai veža.
Sumurma jis prieš pradėdamas dabar kita spenelį čiulpti, o su kitu žaisti pirštais. Vėl skęstu malonume. Tik staiga kai vėl beveik priartėju prie ribos, jis baigia žaisti su speneliai ir užgulęs mane praskėčia kojas.
- Daugiau nebegaliu kentėti, išprotėsiu jei neatsidursiu tavyje.
Jo balse girdisi net agonija. Jis priglunda savo lūpomis prie mano ir švelniai pabučiuoja.
- Jei negalėsi kentėti liepk man sustoti, nenoriu tavęs nuskriausti.
Sukužda ir tada iš lėto jaučiu, kaip ten apačioje jo daiktas lenda į mane. Šiek tiek nepatogu, bet po truputį vis skverbiasi gilyn. Matau kaip Gabrielius pasidengia prakaito lašeliais, jis taip stengiasi laikytis ir bando būti švelnus, vis paglosto mane ir pabučiuoja į lūpų kampučius. Tada kai pasiekė kliūtį stumteli klubus smarkiau ir įeina visas, o aš aikteliu, nes siaubingai suskausta. Gabrielius sustingsta ir nejuda, aš pradedu kvėpuoti, net nepastebėjau kaip buvau sulaikiusi orą.
- Galiu judėti toliau?
Aš tik linkteliu, nes nežinau, ar galiu kalbėti, jis pradeda po truputį judėti. Iš pradžių dar lyg skauda, paskui tik dirgina ir vėliau tiesiog nekomfortiška. Jis po truputį didina tempą.
- Atsipalaiduok mažute.
Ir aš paklūstu, mano kūnas tiesiog klauso jo balso komandų kaip išdresuotas. Tada jis juda dar greičiau ir nebejaučiu skausmo. Jis kažką murma sau ir aš užsimerkiu, nes jaučiu, kad malonumas vėl ateina.
- Nebegaliu daugiau, nagi Saule, baik sumanim kartu.
Suurzgia jis ir mes abu paskęstame malonumo vandenyne.

- Gabrieliau.
Sušunku.

- O taip!
Ir mes baigiame. Jis sukniumba ant manęs ir išeina iš manęs. Aš susiraukiu, nes dabar skausmas vėl sugrįžo, jis tai pastebi.
- Labai skauda?
Aš linkteliu, nes bijau, kad jei pasakysiu bent žodį galiu apsiverkti.
- Atleisk.
Jis atsigula šalia manęs ir apsikabina.
- Kitą kart neskaudės.
Aš tik krupteliu, nes nežinau, ar mano kūnas šiuo metu dar gali atlaikyti. Jis tai pastebėjęs tik šyptelti.
- Ne dabar. Dabar abu miegosime.
Užkloja mus, o aš apsisuku ir abu apsikabinę užmiegame.