Kaip surasti meilę ( Baigta)

39. Gabrielius

Aš sapnuoju? Kelis kart sumirksiu, bet ji čia...

Mano visas kūnas sudreba ir širdis muša beprotišku ritmu. Mūsų akys susitinka ir aš jau nieko aplinkui nematau ir negirdžiu...

Po sumautų dvejų metų ji stovi prieš mane lyg deivė. Jos stovėsena pasikeitusi, ji pati tarsi švyti iš vidaus. Jos kūnas tobulas, beveik toks koks ir prisimenu. Krūtys padidėjusios ir klubai labiau išryškėja, bet tas pats laibas liemuo ir tas veidas. Veidas neleidęs man palūžti, kuris naktimis man sapnuodavosi, bet jos akys pasikeitusios. Jose atsiradęs priešiškumas man. Man? Gal blogai matau? Mano rugiagėlių mergaitė visada į mane žiūrėdavo susižavėjusi.

Kelis kart vėl sumirksiu, bet žvilgsnis jos nepasikeičia, lūpos taip pat suspaustos, lyg ji manęs nekenčia... Ne!

Noriu žengti žingsnį, bet mane sulaiko ranka ant dilbio.

- Gabi, ne...
Tyliai sukužda Dantė ir aš atitokstu. Rebeka stovi šalia manęs ir keistai žiūri. Mėšlas.

Kelis kart giliai įkvepiu ir bandau valdytis. Negaliu patikėti, kad ji čia ir manęs nekenčia... Noriu prieiti ir ją apkabinti, pasakyti, kaip pasiilgau jos, kaip ją myliu... Kad viską ką esu padaręs jai išėjus, tai tik dėl jos...

- Mielasis, tau viskas gerai?
Pro sukąstus dantis iškošia mano košmaras.

- Taip Rebeka.
Tvirtai sumurmu ir atsisukęs bandau nusišypsoti. Ji turbūt pradėjo pavydėti Saulei. Kalė!

Bet nesistebiu, turbūt pusę moterų čia esančių į ją žvelgia pavydžiai. O vyrišką liniją varvina seiles. Ji mano po galais! Noriu rėkti visiems, bet tyliu. Negaliu velniai rautų! Dar ne dabar...

- Tu ją pažįsti?
Iš akių matau, kad jai neramu. Ji juk pripratusi būti dėmesio centre. Viduje net nusijuokiu, kokia ji lėkšta.

- Ne, tik stebiuosi, juk ji Motiejaus dukra.
Šiaip beveik nemeluoju. Dar kartą greit žvilgteliu į ją ir beveik noriu griežti dantimis. Ji kalbasi su Aleku, kuris ją ryja akimis ir net neabejoju norėtų turėti.

Pasvajok! Ji mano! Nors iš jos mesto man žvilgsnio, reiks pakovoti dėl jos. Mažute, dėl tavęs pragaro liepsnose degčiau, visus vandenynus perplaukčiau...

Jau norėjau nusisukti ir kažkaip sugalvoti kaip ją pagrobti, bet matau, kaip Alekas ištiesia savo rankas ir bando jai paglostyti ranką. Mano kantrybė baigėsi.

Griebiu Rebekos ranką ir veduosi prie jų.

- Sveiki, gal būtų galima susipažinti?
Gana grubiai ištariu, bet man vienodai. Trauk rankas nuo jos!

Saulė lyg virpteli ir pasitraukia nuo Aleko. Mano kraujas pradeda vėl tekėti ir pasiekia smegenis. Velnias. Ką aš darau?!

Bet kaip visada, kai kalba eina apie mėlynakę mano deivę, negaliu aiškiai mąstyti. Susiimk!

- Saulė.
Tvirtai prisistato ji ir mane dar kartą išmuša iš vėžių. Kas ji? Iš kur tiek pasitikėjimo? Jos šaltas žvilgsnis mane visiškai nugikluoja.

- Rebeka.
Atsainiai atsako, bet iš pakelto jos smakro žinau, kad ji pikta.

- O jūs pone?
Lediniu balsu sumurma Saulė ir man net plaukeliai pasišiaušia.

- Gabrielius.
Ištiesiu ranką ir laukiu jos atsako. Akimis maldauju jos kontakto ir mano nuostabai ji primerkusi akis įdeda savo gležną delną į manąjį.

Manyje lyg sprogsta fejeverkai. Kūną užplūsta šiluma ir širdis praleidžia kelis dūžius. Jos akyse pasirodo sutrikimas ir aš žinau, kad ji vis man dar kažką jaučia.