Kaip surasti meilę ( Baigta)

33. Gabrielius

Mano galva plyšta...

- Po galais!
Suriaumoju ir bandau išsivaduoti iš sujauktų patalų. Apsidairau. Mano kambarys. Gerai. Beveik pusė nieko neprisimenu.

Buvau klube su Dante. Gėrėm ir uostėm. Velniai rautų! Niekada nepasimokau!

Bandau atsistoti, nors galva truputį sukasi ir suprantu, kad aš nuogas. Mano drabužiai išmėtyti po visą kambarį kaip Saulės.

Saulė!

- Šūdas!
Atgija nakties vaizdas kaip vėl ją išdulkinau.
- Ir vėl be suknistos apsaugos!!!
Aš tikras idiotas! Kada pagaliau pradėsiu vadovautis viršutine galva?! Jau girdžiu net Almos balsą, kuris sako, kad susimoviau...
- Kažin kur ji?
Sumurmu sau po nosimi ir vargais negalais nusigaunu iki vonios kambario.

Spintelėje surandu vaistų nuo skausmo ir greit jas išgeriu. Tada einu į dušą.

Šiandien dar tas sumautas labdaros vakaras. Kaip aš jų nekenčiu. Susirenka visi seniai ir bando pasipuikuoti. Vieni turtais, kiti apsikarsto kuo daugiau papuošalų, o labiausiai nekenčiu tų kurie atsiveda savo dukrų amžiaus moteris ir bando vaidinti alfa patinais.

Prunkšteliu. Lyg jiems stovėtų. Jos visos būna barakudos, kurios su jais tik dėl sumautų pinigų.

Velniop juos visus!!!

Užsukęs vandenį išlipu iš dušo kabinos. Apsišluostęs patraukiu į drabužinę, joje apsirengiu pirmus pasitaikiusius drabužius ir einu ieškoti savo mėlynakės.

Vos tik išeinu į kolidorių mane pasitinka atbėganti Alma. Velnias, kas jai? Man pasimiršta mano galvos skausmas kai matau jos apsiverkusias akis ir susirūpinusį veidą.

- O Gabrieliau...
Sudejuoja ji ir man iškart pasidaro negera. Pripuolu prie jos ir ji įsikniaubusi pradeda verkti man į krūtinę. Mėšlas. Mane aplanko bloga, labai bloga nuojauta.

- Kas vyksta?
Atplešiu ją nuo savęs ir žiūriu į jos akis, bet ji vengia mano žvilgsnio.
- Alma.
Jau kiek pikčiau paklausiu, bet ji tik verkia ir niekaip negali nurimti.

Iš kito kambario išeina Dantė, bet pamatęs mus apsisuka ir beveik pradeda bėgti.

Nieko gero, jei jis manęs bijo, vadinasi yra priežastis, kuri man nepatiks. Po galais kur dar Saulė?! Pala, o gal jai kažkas nutiko. Per mano kūną perbėga šiurpas. Gal jos motina ją išsivežė?!

- Dante!
Nuo mano balso tono jis sustoja kaip įkirstas, o Alma net pasikūkčiodama pradeda drebėti.
- Alma, raminkis!
Pro sukąstus dantis ištariu ir kaip tik tuo metu vėl atsisukęs matau kai Dantė bando sprukti.
- Stok! Ateini čia!
Netveriu savam kailyje ir jaučiu kaip pradeda spausti smilkinius ir vėl grįžta galvos skausmas. Velnias, reikia pagirioms ko nors.
- Į mano kabinetą!
Suloju ir apsisukęs einu į jį. Girdžiu kaip Dantė atsidūsta ir seka mane, o Almos rauda tolsta. Gerai. Mažiau dramų.

Vos tik atidarau kabineto duris patraukiu prie baro. Man reikia išgerti, kad tas bukas galvos skausmas praeitų.

- Gal nereikia...
Tyliai sumurma Dantė ir mane tai sulaiko. Kas čia per nesąmonės?

Atsisuku į jį, o jo veidas net pabąlęs. Tai man sukelia baimę. Jis niekada dar neatrodė taip išsigandęs.

- Rėžk, nes man pasišiaušia plaukeliai kai matau tavo tokį snukelį.
Suriaumoju ir jis net krupteli. Šūdas.

- Saulė pabėgo.
Jaučiu kaip širdis nustoja plakusi.

- Kaip tai pabėgo?
Bandau atgaminti vakarykštę naktį, gal ją nuskriaudžiau, bet akyse matau tik jos ekstazės akis. Dėl to mano kelnėse pasidaro ankšta. Velniai griebtų, susiimk! Tam dabar ne laikas ir vieta!