Kaip surasti meilę ( Baigta)

9.Gabrielius

- Nebus gerai.
Pykteliu, kad ji suviskuo sutinka, kad ji tokia gera ir naivi.
- Ryt nupirksim drabužių, šiandien aš jau nebeturiu jėgų.
Atsirėmiu į durų staktą ir užmerkiu akis.

Dieve, kaip pavargau. Šiandien tikrai sušikta diena, visų pirma Saulės išlaisvinimas, tada tėvo moralas, kad dėl kažkokios mergšės tepuosi rankas ir galiausiai Saulės tėvas. O jis gerulis, pats didžiausias šūdo gabalas. Aš pats save laikau nieko vertu, bet apie jį dar prasčiau galvoju. Velnias, kaip reiks viską paaiškinti Saulei?! Staiga jaučiu švelnias rankas, kurios glosto mano pečius. Atmerkiu akis ir matau priešais save susirūpinusią Saulę. Šūdas, kodėl ji turi būti tokia gera.

- Man tiks tai ką duosi, juk tai tik drabužiai.
Jos tokios skaisčios akys ir ji į mane žiūri, taip nuoširdžiai. Neišlaikau sau duoto pažado ir prisitraukiu ją į savo glėbį. Keliausiu turbūt į pragarą, man tokiam ten vietą paruošta jau nuo gimimo.

Atitraukiu ją ir noriu apžiūrėti ar jai jau daug geriau. Ji nusipraususi ir Alma užtikrino, kad ir pavalgiusi, atrodo tikrai daug geriau nei prieš tai. Neatsispiriu pagundai ir paglostau jos veidą, ji tarsi kaip kačiukas, prisiglaudžia ir net galiu prisiekti, kad girdėjau kaip sumurkia... Šūdas!

- Matau geriau jautiesi.
Bandau kalbinti ją, kad tik nepabučiuočiau. Velniais kaip tai sunku, ji tokia gundanti ir matau, kad turbūt vėl atsakytų man, kaip tada automobilyje. Šūdas, tai nepadeda, reikia kažkaip negalvoti apie jos lūpas, krūtis ir kvapą...

- Taip, Alma buvo labai gera ir maloni, ji man parodė, kas yra indaplovė.
Ji taip nuoširdžiai šypsosi, kad ir aš atsakau jai tuo pačiu. Taip ji man, kaip mažas vaikas sužinojęs kažką naujo, papasakoja kaip jos susitiko virtuvėje ir kaip skaniai ji pavalgė. Ir papasakoja, kaip sužinojo, kad jos sūnus yra Dantė, tai mane prajuokino ir pirmą kart šiandien nusijuokiu. Taip gera jos klausytis, ji kaip užsukta, vis kalba.
- Bet šiandien man labiausiai patiko dušas, tai kažkas nerealaus.
Ji vėl išsišiepia, o aš suklustu.

- Nežinojai apie dušą? Tai kaip prausėtės?
Pasidomiu.

- Nežinojau, mes visada prausėmės arba vonioje arba už namo esančiame tvenkinyje.
Ji kiek susigėsta ir nuleidžia akis į grindis. Gyvulys tu Gabrieliau!

- Gali jei nori į dušą eiti kiek tik nori.
Pakeliu jos veidą už smakro ir pasižiūriu į jos mėlynas akis. Ji linkteli, kiek leidžia mano laikoma, bet žvilgsnį nuleidžia į mano lūpas. Šūdas! Šūdas! Nedaryk taip, aš ir taip vos tvardausi. Tada ji pakelia akis į mano akis ir pradeda kramtyti tą suknistai trokštamą lūpą. Velnias!
- Baik.
Atsitraukiu nuo jos ir įėjęs į kambarį iš kart patraukiu į vonios kambarį. Kaip aš jai atsispirsiu!? Reikia nešdindintis kur nors... Kai žinau, kad jai viskas gerai, nueisiu su Dante kažkur, gal į tėvo klubą, reikia ir šitą seksualinią energiją išlieti, kitaip išprotėsiu.

- Kažką ne taip padariau?
Pasiekia mane jos švelnus ir nuolankus balselis. Tikrai išprotėsiu! Kaip jai paaiškinti, kad ji mane beprotiškai traukia, kad norėčiau ją paimti čia ir dabar? Ir tikrai nenorėčiau būti švelnus, ji sukelia gyvuliškus jausmus, pačius primityviausius... Šūdas!

- Ne! Tai ir yra blogiausia!
Išrėkiu jai į veidą ir pasigailiu, kad nesusivaldžiau. Dieve, ji mane tikrai moka išvesti iš kantrybės. Kodėl ji turėjo būti tokia tobulai sušikta!
- Atleisk, bet išeik iš vonios, palik mane vieną.
Pasakau nusisukdamas, nenoriu matyti jos veido mimikos, nes žinau, kad dar labiau save kankinsiu. Girdžiu kaip užsidaro durys ir išpūčiu orą, kurį buvau sulaikęs. Atsirėmiu į kriauklę ir pasižiūri į savo atvaizdą veidrodyje.
- Gyvulys tu!
Nemoki susitvarkyti su savo hormonais, tai išsilieji ant jos. Ji juk nekalta, kad tu jos taip nori. Velnias.

Palendu po lediniu dušu, gal galva pradės veikti ta kuri turėtų veikti, nes nežinau kiek dar tempsiu ir neliesiu jos. Ji man tarsi kaip ikarui saulė, bijau sudegti. Bet jei atvirai bijau kad čia yra dar ir atvirkščiai, bijau, kad ji nudegs, ji ir taip daug patyrė. Jos tėvas mėšlo gabalas, jau būčiau nušovęs jį pogrindį, bet sulaikė tik tai, kad jis jos tėvas. Nežinau, ką su juo daryti, mano demoniška pusė jį jau senai būtų nukalusi, dar sodyboje pas juos. Bet noriu nors kartą pasielgti padoriai ir viską išsiaiškinti taip kaip reikia.

Nusijuokiu net iš savęs, dar tokių jausmų niekada nejaučiau, niekada nenorėjau kažką daryti dėl kito žmogaus. Kažkoks viduje kirminas kirba, kad norėčiau bent truputį būti geresnis dėl Saulės. Ji manyje pažadina netik geismą, bet ir kitoniškus jausmus, norą būti geresniu nei esu.

- Kažkoks mėšlas!
Trinkteliu į plyteles ir išlipęs iš dušo įsisuku į rankšluostį. Inertiškai pripratęs būti vienas išeinu iš vonios ir einu į rūbinę, bet tada pamatau ant žemės prie sienos sėdinčią Saulę. Ji apsikabinus kelius pakelia savo galvą ir pasižiūri į mane. O aš jaučiu, kaip man pakerta kojas, kodėl negaliu žiūrėti, kaip jai sunku?! Velnias.
- Kelkis.
Paliepiu jai ir ji iškart atsistoja, bando matau nežiūrėti į mane pusnuogį ir kiek nurausta, o mane tai tik pralinksmina.
- Ateik.
Ir ištiesiau rankas, o ji net nedvejodama puola man į glėbį. Po galais kaip gera. Jaučiu kaip ji virpa ir pasunkėjo jos kvėpavimas. Bet žinau, kad mano kvėpavimas dar dažnesnis nei jos. Ji net neįsivaizduoja, kaip aš norėčiau paimti ją prie šios sienos, ar kitos, bet kur velniai griebtų.
- Atleisk, kad nesusivaldžiau, tiesiog šiandien tikrai sušikta diena.
Sumurmu į jos plaukus ir juos paglostaus, jie tokie švelnūs.

- Aš nepykstu, tau nereikia manęs atsiprašyti. Aš ir taip tau daug problemų sukeliu.
Ji atlaisvina savo rankas ir aš atleidžiu savo, taip abu stovime vienas priešais kitą ir tik žiūrime vienas kitam į akis.

- Tu nepridarei man jokių problemų. Aš džiaugiuosi galėdamas tau padėti.
Nuoširdžiai jai atsakau ir paglostau jos skruostą, nuleidžiu žvilgsnį ir pastebiu ant jos rankų mėlynes. Sugniaužiu kumščius.
- Šitas mėlynes paliko tėvas?
Iškošiu pro sukąstus dantis, o ji tik linkteli. Dabar tikrai gailiuosi, kad jo neužmusčiau.
- Jam galas.
Pasakau pats sau ir apsisukęs maunu į drabužinę. Tikrai užmušiu jį. Nusimetu rankšluostį ir greit užsimaunu trumpikės, iš piktumo apsivelku kuo papuola, tai treninginės kelnės ir paprasti marškinėliai. Atsisėdu ant kėdės užsimautu kedų.

- Gabrieliau.
Tik tiek man tereikėjo, kad atsibusčiau iš šios transo būsenos. Pasižiūriu į ją, o ji stovi tarpduryje ir žiūri išplėtusi akis. Velnias vėl išgąsdinau ją.

- Šūdas.
Ji tik apsikabina save ir dar labiau susigūžia. Velnias, negerai, labai negerai. - Saule.
Ji tik krupteli, atsistoju ir einu link jos, ji nesitraukia, bet matau išgąstį jos akyse.

- Aš mačiau tave nuoga.
Ji užsidengia veidą rankomis ir taip išraudonuoja, kad pasidaro kaip krabas. Viešpatie, tik dėl to ji taip išsigando?

- Pala, tu dėl to išsigandai?
Pasitikslinu, ji linkteli ir aš pradedu isteriškai juoktis. Čia kažkokios pievos, aš sakau, kad užmušiu kažką, o jai labiau rūpi tai, kad pamatė mane nuoga. Tikra tragikomedija. Ji po truputį atidengia veidą ir žiūri į mane. Aš baigiu juoktis, nes ji dabar supyko ant manęs, matau kaip keičiasi jos mimika, ji išliko raudona, bet dėl pykčio, o tai mane dar labiau prajuokina. Ji rankas sugniaužia ir taip rūsčiai spigina savo nuostabiomis mėlynomis akimis, kad kažkaip stengiuosi susiimti ir baigti juoktis, bet sunkiai sekasi.

- Gal ir man išsirengti?
Ji sukryžiuoja rankas ant krūtinės ir pakelia viena antakį. Aš žiūriu į ją ir kažkaip juokas dar labiau ima, o ji visai pašėlsta ir manau dar truputis ir pradės dūmai eiti iš nosies, kaip buliui.
- Prisiprašei.
Ir ji nieko nelaukusi nusimeta maikutę ir kelnes, ir lieka tik su kelnaitėmis. Šūdas!