Kaip surasti meilę ( Baigta)

55. Gabrielius

Aš to laukiau taip ilgai, kad dabar negaliu patikėti jog tai vyksta.

- Na, kaip tu?
Išsišiepęs Dantė pataiso man varlytę.

Jis žino, kad apie šią akimirką ilgai svajojau. Jis buvo šalia manęs visą gyvenimą ir buvo daugiau nei draugas.

- Šūdas. Jaudinuosi, kaip išprotėjęs.
Sukikenu, bet tada atmintyje iškyla prisiminimas, kai ji buvo pagrobta.
- Bijau, kad vėl kas nenutiktų.
Dantė surimtėja ir trinkteli į petį. Aš susiraukiu ir jis atsitraukęs iškelia rankas.

- Atleisk, vis pamirštu, kad prieš savaitę buvai pašautas.
Jis atsiprašomai šypteli ir aš atsidūstu.
- Viskas bus gerai. Pamatysi.
Jis mirkteli man ir aš truputį atsipalaiduoju. Juk negali visada nesisekti?

- Nesuprantu kaip Meilei viskas taip pavyko...
Dantė gužteli petimi.

- Ji kieta, man ji patinka. Būtų jaunesnė...
Pertraukiu jį.

- Nenoriu girdėti.
Iš mano veido išraiškos jis tik nusijuokia.

- Pasiruošęs?
Linksmai sušunka ir aš šypteliu.

- Greičiau tai baikime.
Jis linkteli ir eina šalia manęs iš palatos.

Aš vis dar ligoninėje, bet jau galiu vaikščioti ir pagaliau valgyti ką noriu. Iki dabar Dantė su Saule iš manęs šaiposi dėl tų suknistų bandelių.

Kolidoriuje mus pasitinka susijaudinęs Motiejus, bet jis kaip ir visi džiaugiasi mūsų sprendimu.

- Pagaliau.
Sumurma jis ir šypteli.
- Saulė eina iš proto, kad nieko vėl nenutiktų.
Pavarto akis, bet jis kaip ir aš žinom, kad visko gali nutikti.

Nors ligoninė pilna mūsų pasamdytų vyrų ir pačios įstaigos apsaugos. Bet mes su Motiejumi tuo klausimu nelinkę rizikuoti ir viską kruopščiai patikrinome.

- Kaip ir Gabrielius.
Pasišaipo Dantė ir aš jam metu piktą žvilgsnį. Bet ar kada jis suregavo?
- Eime, nes abu tuoj ištiks nervų priepolis. Nors ligoninėje tai neproblema.
Aš sugriežiu dantimis.

- Nurimk vaikine.
Sumurma Motiejus.
- Nekreipk dėmesio, juk pažįsti jį.
Aš užsimerkiu ir giliai atsidūstu.

Nusiraminti? Tuoj vesiu moterį, kurią myliu iki išprotėjimo. Tik jos egzistavimas man padeda nepasiduoti. Bet Motiejus teisus. Žinau, kad mano rugiagėlių mergaitė pati dabar labai jaudinasi. Tad aš turiu būti stiprus ir ryžtingas.

- Eime.
Atsimerkęs sumurmu ir mes pajudame link palatos, kuri buvo paversta tinkamą ceremonijai.

Vos tik atidarau duris, negaliu sulaikyti šypsenos. Pasižiūri į Dantę, kuris beveik nuraudęs vengia akių kontakto.

- Ką? Stengiausi ne dėl tavęs.
Jo balsas skamba irzliai, bet žinau, kad jis tai padarė dėl Saulės. Kartais man neramu dėl jo jausmų jai, bet jis visada sakė, kad ji jam kaip sesuo ir prasitarė, kad yra jai dėkingas, kad išgelbėjo mano subinę. Negaliu su juo ginčytis dėl to.

Motiejus susitarė su ligoninės vadovybę ir vienoje palatoje buvo leista įrengti mūsų su Saule vestuvėms tinkamą aplinką. Nenoriu net žinoti, kiek jis pinigų paklojo. Manau, bus paaukojęs nemažai ir vietos valdžiai, kad atvyktų teisėjas mus sutuokti ligoninėje. Kai pasveiksiu susituoksime ir bažnyčioje. Iškelsiu savo deivei tikrą pokylį. Ji nusipelnė būti princese.

Prie teisėjo sėdi Meilė ir vos tik mūsų akys susitinka, ji šypteli.

- Pagaliau. Mano amžiuje negalima versti laukti.
Ir visi nusijuokiame, jos pokštai dėl amžiaus mus vis dar stebina. Pasilenkęs pabučiuoja jai į skruostą.