Kaip surasti meilę ( Baigta)

56. Saulė

- Pagaliau...
Sumurmu ir susmunku ant savo jau įprastos sofos Gabrieliaus palatoje.

- Aš tau sakiau einam, nereikėjo pasilinkti!
Vis dar piktas atkerta Gabrielius. Aš atsidūstu. Kartais norėčiau jį pasmaugti!

- O aš tau sakiau, kad susitvarkysiu.
Pavargusiu balsu ištariu ir jis šypteli.

- Taip, tiesa sakant, didžiuojuosi tavimi.
Jis prisėda šalia manęs ir apkabina mane.
- Tu buvai nuostabi, keli žurnalistai mačiau net ašarą išspaudė.
Sukikena jis.

- Mes tai padarėme, dabar Rebeka nieko negalės padaryti.
Jis pavarto akis.

- Galėjau sumokėti ir viskas būtų buvę gerai.
Jis vėl tą patį. Sugriežiu dantimis.
- Nepyk mažute.
Tyliai sumurkia man prie ausies ir pabučiuoja.

Per mano kūną perbėga šiurpuliukai ir aš tik dabar suvokiu, kad jis mano vyras. Mano. Negaliu sulaikyti šypsenos ir pasuku galvą į jį. Jo veide taip pat atsiranda šypsena ir aš negaliu savęs suvaldyti. Pasilenkiu ir pabučiuoju jį. Jis atsako nedvejodamas ir pagilina bučinį. Jo rankos apkabina mano liemenį ir kilsteli, kad apžergčiau jį. Mano rankos glosto jo plaukus ir nežymiai pešteliu. Iš jo ištrūksta urzgimas, dėl kurio jaučiu, kaip apačioje kaupiasi poreikis. Sėdėdama ant jo atsidūriu tinkamoje vietoje ir jaučiu, kaip jis irgi to nori, nes kelnėse kauburys trina mano lytį, per suknelės medžiagą.

- O Dieve!
Suvaitoju kai pritrūkę oro atsiskiriame.

- Aš velniškai tavęs noriu.
Jo balse girdimas maldavimas, mane galutinai nugikluoja.

Nulipu nuo jo ir jis susiraukęs stebi mane. Nueinu iki durų ir jas užrakinu. Jo akyse atsiranda pavojingos ugnelės ir bijau sudegti, bet pati jo baisiai pasiilgau. Nesimylėjom nuo tos dienos kai nualpau ir jis nunešė mane į mano kambarį. Man jo reikia, šiandien tapau jo žmona.

- Aš myliu tave.
Sumurmu grįždama prie jo. Jis ištiesia rankas, bet aš papurtau galvą.

- Aš ir tave myliu, ateik čia.
Jis vis nenuleidžia rankų, bet aš vėl papurtau galvą ir Gabrielius susiraukia.

Aš neskubėdama susirandu šone užtrauktuką ir jį iš lėto atsegu. Jis nuleidžia rankas, bet akimis seka kiekvieną mano krustelėjimą. Kai atsegu užtrauktuką, paleidžiu suknelę ir ji nukrenta man po kojomis. Gabrielius nieko nesako, bet akimis mane ryja ir greitai kvėpuoja. Aš vilkiu po suknelę tik nėriniuotus apatinius, kurie vietos vaizduotei mažai ką palieka.

- Aš tavęs taip pat geidžiu...
Tyliai sukuždu ir išlipu iš suknelės. Dabar prieš jį stoviu beveik nuoga ir mano oda pašiurpsta, o širdis baigia mušti rekordus. Bet noriu užbaigti tai ką pradėjau. Pasilenkiu prie jo ir jis mano nuostabai mane tik stebi.
- Dabar nurenkim ir tave.
Drebančiomis rankomis pradedu atseginėti jo marškinių sagas.

Kai tik atsegu tris sagas ir galiu paliesti jo odą, mane užlieja karščio banga ir aš sugriebusi išplėšiu likusias sagas. Jos pabyra po palatos grindis. Gabrielius suurzgia ir nebeleidžia man daugiau nieko daryti. Užgrobia mano lūpas ir nesuprasdama kas vyksta aš jau guliu po juo.

- Gana, jau užtektinai mačiau. Aš noriu tavęs kaip išprotėjęs.
Jis greit atsitraukia ir nusirengia. Tada pasilenkęs numanau man kelnaites ir užgula.
- Tu net nežinai ką man darai.
Jis paliečia mano lytį ir sudejuoja.
- Pasiruošusi kaip visada.
Ištraukęs pirštus susikiša į burną.
- Mmm... Kaip visada dieviška.
Nuo jo žodžių paraustu nuo galvos iki kojų pirštų. Bet speneliai pasidaro kaip akmenukai.

Jis pasilenkęs pabučiuoja mane ir jaučiu kaip jo varpa randa kelią į mane. Abu sudejuojame kai jis visas manyje. Viešpatie, kaip buvau jo pasiilgusi. Jis pradeda judėti ir mano visos mintys išskrieja. Lieka tik jis ir aš, mūsų akys susitinka ir tai yra viskas ko man reikia. Aš jaučiu kaip kulminacija mane pasiglemžia ir kūną supurto orgazmas.