Kaip surasti meilę ( Baigta)

60. Saulė

Kaip man tai atsibodo! Aš nebegaliu taip!

Aš myliu jį, bet nenoriu tokio gyvenimo. Nenoriu! Jis dar nori vaikų... Dieve, kokių dar vaikų?! Kad ir juos grobtų dėl išpirkos...

- Mažute...
Man norisi staugti balsu.

- Ką mažute?!
Vos tik įžengiame į kambarį subambu. Jis žiūri į mane sutrikusiu žvilgsniu ir nežinau ar labiau nori jį prikūlti ar išbučiuoti.

- Saule...
Kiek pasimetęs susiraukia ir stebi mane. Aš sugriežiu dantimis.

- Kiek dar tokių rebekų ir alekų bus?! A?!
Jis išpūčia akis ir atsirėmęs į uždarytas duris atveria burną ir vėl sučiaupia, lyg išmesta į krantą žuvis. Jei nebūčiau tokia pikta, pasimėgaučiau vaizdeliu ir tikrai pasijuokčiau.

- Viskas greitai baigsis, aš su tavo tėvu...
Aš sudejuoju ir jis dar labiau susiraukia.
- Kas?
Jau kiek pikčiau paklausia. Aš giliai įkvepiu, nes tuoj sprogsiu.

- Tu nesupranti?! Gal pakeisi gyvenimo būdą, bet liksi žinomas ir turtingas. Visi pavydūs žmonės vis kažko norės ir norės...
Žinau, kad elgiuosi nevisai racionaliai, bet negaliu savęs suvaldyti.

Jis atsitraukia nuo durų ir eina link manęs. Jo žvilgsnis susierzinęs ir mane tai kažkodėl veikia ir jaučiu kaip susijaudinu. Dieve! Kas man negerai?!

- Kas nutiko? Aš tavęs nesuprantu...
Matau, kad stengiasi valdytis ir neparodyti, kad supyko. Jo balsas dar švelnus, bet akyse kaupiasi audra.

- Taip, tu kaip visada nieko nesuvoki.
Nuo mano žodžių, jis tvirčiau suspaudžia žandikaulį ir kai jis taip arti priėjęs, matau kaip tiksi raumuo skruoste.
- Jūs vyrai visi vienodi...
Nespėju baigti sakinio kai jis sugriebia mane už smakro ir prispaudžia prie sienos. Aš net žioptepiu.

- Kiek vyrų pažinojai?!
Suriaumoja jis ir beveik skausmingai dar tvirčiau suspaudžia mane.
- Aš nežinau, kokia tau bitė įkando, bet valdykis, nes tampai liūtui už ūsų.
Pro sukąstus dantis ištaria ir tada tai įvyksta.

Mano kūnas įsitempia kaip ir jo. Tarp mūsų lyg elektros srovė perbėga ir viską užlieja geismo rūkas. Aš taip jo noriu, kad nuo poreikio net sudrebu. Mūsų kvėpavimas tampa greitas ir kol jaučiuosi šiek tiek apsvaigusi nuo jausmų antplūdžio, jis paleidžia mano smakrą ir greitai paėmęs už sprando prisitraukia. Nespėju net įkvėpti, kai jis užgrobia mano lūpas ir tai tikrai nėra švelnu. Bet Dieve... Man to reikėjo. Jo. Šio jausmo. Kai nieko nelieka, tik jis ir aš.

Bučinys primena kovą, bet abejoju, ar kuris laimėsime. Mano pirštai įsipainioja į jo plaukus, o jo rankos nukeliauja iki mano užpakalio. Jis spusteli ir kilsteli, kad kojomis apsivyčiau jo juosmenį ir jis tada pajuda link lovos. Abu krentame į ją ir per rekordiškai trumpą laiką esu nuoga kaip ir jis.

- O Dieve!
Suvaitoju kai jis užgulęs mane pradeda žaisti su mano krūtimis.
- Gabrieliau!
Sušunku, kai jis gana skaudžiai įkanda vieną spenelį, bet šis lengvas skausmas dar labiau kaitina kraują. Jaučiu kai mano lytis net teka, nors jis manęs net nepalietė ten.

- Tavo kvapas veda mane iš proto!
Noriu paklausti ką jis turi omenyje, bet jis nusileidžia žemiau per pilvą, vis krimstelėdamas ir kai pasiekia mano lytį, aš nebegaliu rišliai mąstyti.

Vos keli jo liežuvio prisileitimai ir aš skrendu vis šaukdama jo vardą. Kol kūną vis purto orgazmas, jis pakyla virš manęs ir vienu tiksliu judesiu įeina į mane.

Aš sugebu tik toliau dejuoti ir bandau sugrįžti į savo kūną, bet jis negailestingai padidina tempą ir aš vėl sprogstu.

- Aš mirsiu!
Sušunku ir jaučiu kai jo penis sutrūkčioja manyje.

- Aš su tavim!
Mūsų kūnai dreba ir man pasirodo net žvaigždės akyse.
- Šūdas!
Suriaumoja jis ir nusiritęs nuo manęs atsigula ant nugaros šalia.

Abu po truputį rimstame ir kvėpavimai po truputį išsilygina. Pagaliau jaučiuosi ramesnė ir mane tai išgąsdina. Kas man negerai? Ne jau norėjau pasimylėti ir dėl to jaučiausi tokia suirzusi?

- Apie ką galvoji?
Po kurio laiko sukužda Gabrielius.

Aš nežinau ką jam pasakyti. Pasuku galvą ir mūsų žvilgsniai susitinka. Jo akyse matau rūpestį ir man pasidaro negera. Kas man užėjo? Kodėl jį taip užsipuoliau? Jis juk nekaltas. Jaučiu kaip akyse pradeda kauptis ašaros, todėl užsimerkiu ir nusisuku nuo jo. Jėzus, na ir nuotaikų kaita!

Jaučiu kai jis apkabina mane ir pabučiuoja už ausies.

- Mažute, kas negerai? Nuskriaudžiau tave?
Nuo jo švelnaus balso tembro, net sukūkčioju.
- Saule, myliu tave ir man drasko širdį, kad tau kažkas negerai...
Jis atsuka mano veidą į jį ir aš atsimerkusi sutinku jo nuostabias rudas akis.

- Aš nežinau...
Vos galiu ištarti žodžius per gumulą gerklėje.
- Tiesiog...
Užsikertu ir nežinau kaip paaiškinti savo būseną. Jis prisitraukia mane arčiau ir švelniai pabučiuoja.

- Tai dėl streso. Atleisk, kad per mane tu vis atsiduri tokiose situacijose.
Jis priglunda kakta prie mano kaktos ir užsimerkia.
- Prižadu viską padaryti, kad tai daugiau nepasikartotų.
Aš nežymiai linkteliu ir jis atsipalaiduoja.

Po kurio laiko mane aplanko ramybė ir aš užsnūstu. Jaučiuosi tokia pavargusi tiek fiziškai tiek emociškai, kad prabundu tik kai saulė jau beveik nusileidusi. Lovoje Gabrieliaus nėra ir mane tai kažkodėl suerzina, bet geriau pagalvojusi suprantu, kad taip gal ir geriau. Nes vis dar esu pasimetusi savo mintyse ir net truputį gėda dėl savo elgesio.

- Kas man darosi?
Subambu ir atsikėlusi patraukiu į vonios kambarį.

Po dušo jaučiuosi daug geriau ir apsirengusi nusprendžiu, kad noriu valgyti. Nusileidusi į apačią einu tiesiai į virtuvę. Vos pradarau duris ir mane pasiekia kavos kvapas.

- O brangioji, pagaliau prabudai, jau norėjau...
Nespėja Meilė baigti sakinio kai aš apsisukusi bėgu iki artimiausio tualeto.

- O ne!
Suvaitoju ir pradedu vemti vos pasiekusi unitazą.

- Saule, tau viskas gerai vaikeli?
Švelnus balsas senelės suskamba man už nugaros. Noriu liepti jai išeiti, bet nauja pykinimo banga neleidžia nei žodžio ištarti.
- O mieloji...
Jos caktelėjimas liežuviu man visai nepatinka.

- Kas?
Kažkaip pasibaigus pykinimo bangai ištariu.

- Aš žinau, kas tau yra...
Jos linksmas tonas priverčia pakelti galvą. Susiraukusi žiūriu į ją, o ji šypsosi lyg būtų laimėjusi loterijoje.
- Tu nėščia.
Aš kelis kartus sumirksiu, turbūt blogai išgirdau.
- Tavo nuotaikų kaitos pastarosiomis dienomis man kėlė įtarimų, bet šitai...
Ji mosteli rankomis į mane.
- Aš galiu galvą guldyti.
Mane ištinka šokas.

Aš nėščia!?