Kaip surasti meilę ( Baigta)

Epilogas

- Tėti, kaip surasti meilę?
Aš susiraukiu, tokio klausimo nesitikėjau.

Pasižiūriu į savo dešimties metų berniuką, o jis stebi lauke bėgiojančias sesę su savo draugėmis. Šiandien švenčiame jos aštuntą gimtadienį.

Vėl pasižiūriu į tolį ir galvoju kaip jam atsakyti. Po galais, jis juk vaikas... Iš kur tokie pas jį klausimai? Bet vos tik apie tai pagalvoju, šypteliu... Markas, labai panašus į savo motiną, o jei visada irgi viskas smalsu.

Tada išgirstu tolėliau dainuojančią žmoną ir prisimenu kaip suradau savo tikrą gyvenimo meilę. Buvau pasimetęs ir pasiklydęs iki kol ji pasirodė... Tada viskas pasikeitė. Supratau koks noriu būti ir padėk man Dieve, stengiuosi kiekvieną dieną toks būti. Netik dėl jos, bet ir dėl savo vaikų ir savęs.

- Žinai sūnau, manau surasi meilę kai būsi tam pasiruošęs...
Jis pasisukęs į mane susiraukia.

- O kaip suprasti, kad tai ji? Ta vienintelė?
Nuo jo rimtos veido išraiškos norėčiau nusijuokti, bet žinau, kad jam tai nepatiktų.

Vėl pažvelgiu į žmoną ir bandau prisiminti kada supratau, kad tai ji... Kai ją pamačiau? Kai ją išgirdau? Kai ją paliečiau? Atmintyje iškyla jos vaizdas brendančios per javų lauką. Jos šviesūs plaukai, balta suknelė ir tas iki dabar iš proto varantis balsas...

Saulė pakelia galvą ir mūsų žvilgsniai susitinka, jos šypsena iki šiol man sukelia malonius šiurpuliukus. Jos glėbyje trečioji mūsų atžala ir dėl to mano meilė jai dar labiau išauga kiekvieną dieną. Ji man padovanojo viską. Šeimą, meilę ir gyvenimą, kurio nekeisčiau į nieką pasaulyje.

- Tėti, ar girdi?
Sunkiai atitraukiu akis nuo žmonos ir žvilgteliu į sūnų. Jis piktai spokso į mane ir laukia mano atsakymo. Išpūčiu orą ir pasikasau sprandą. Velniai griebtų, kaip jam atsakyti!?

- Kas vyksta? Markai ko toks piktas?
Prie mūsų prieina Meilė.

- Aš paklausiau kaip surasti meilę ir suprasti, kad tai ji...
Senelė išgirdusi berniuko žodžius vos susilaiko nenusijuokusi, matau kaip tvirčiau suspaudžia lūpas ir bando išlikti rimta.

- Ir ką jis atsakė?
Mūsų akys susitinka ir Jose šokinėja velniukai. Man tai jau pradeda nebepatikti.

- Nieko konkretaus, tiksliau nieko, kas padėtų suprasti.
Jis liūdnai žvilgteli į bėgiojančias mergaites ir sukryžiuoja rankas ant krūtinės, lyg pykdamas. Velnias.

- Sūnau.
Pritupiu prie jo ir jis žiūri savo rimtu veidu į mane. Po galais. Žmona jai senai būtų atsakiusiu...
- Meilę galima surasti visur. Gal kai to mažiausiai tikėsiesi, gal kai tau nesiseks arba atvirkščiai, kai būsi laimingas.
Paliečiu jo petį ir jaučiu kaip oras pasikeičia, pakeliu galvą ir matau, kad prie mūsų priėjo mano rugiagėlių mergaitė. Mūsų žvilgsniai susitinka ir mane užlieja palaimos būseną.
- Meilę galima surasti javų laukuose, kai visas pasaulis tau atrodys niekam tikęs. Kai ją sutiksi, tavo širdis tau tai pasakys, nes kiekvienas jos dūžis tau kartos, kad tai ji.
Saulė nusišypso ir mano širdis daužosi kaip pašėlusi. Vienintelė. Mano meilė.

Atsistoju ir prieinu prie savo žmonos. Jos spindinčios akys viską man pasako. Mes įsimylėjome vos tik vienas kitą pamatę ir mylėsim iki paskutinio atodūsio.