Kaip surasti meilę ( Baigta)

31. Gabrielius

Taip ir žinojau, kad likimas negali man būti gailestingas. Man nei pragaro nereikia, jis čia su manimi...

- Man reikia dingti iš čia ir kuo greičiau, kol ko nors neužmušiau.
Sugriežiu dantimis.

- Gabrieliau!
Pasiveja mane Almos balsas, bet aš nelėtinu tempo ir priėjęs paspaudžiu lifto iškvietimo mygtuką. Po galais! Dabar tikrai viskas baigta.
- Gabrieliau!
Almos balsą dabar girdžiu visai šalia, bet neatsisuku į ją pažiūrėti.
- Ar girdi mane?!
Piktai sušunka ir prisiliečia prie manęs.

- Ne dabar!
Suloju ir ji net krupteli. Šūdas.

Nenoriu jos skaudinti, bet kai pačio širdis dabar voliojasi kažkur darbo kabinete, neturiu jėgų kažkaip pataisyti padėtį.

Velniop visus!!!

Pagaliau atsidaro lifto durys ir aš įžengiu į jį. Atsisukęs matau Almos akis, kuriose spindi nepritarimas, bet ji nespėja net burnos atverti ir liftas užsidaro.

Lengviau atsipūčiu. Nereikia man jos dabar sušiktų pamokymų. Nes tai nepadės. Tegu rūpinasi Saule.

Saulė.

Jei jos motina ta kalė, tai viskas baigta, nes ji neleis mums būti kartu. Jos neapykantą mano šeimai tokia didelė, kad vargu ar kas ją pakeistų.

- Tik nesupratu, kodėl ji leido jai pas mane grįžti?
Po galais. Ji kažką jau rezga, galiu galvą duoti nukirsti. Tokios manipuliatorės dar nesu sutikęs.

Jos motina Milda Alegorija... Tai daug blogiau, nei kažkoks sušiktas Jonas. Mėšlas.

Pagaliau atsidūriu automobilyje ir užspaudžiu gazą iki dugno. Man reikia kokso ir prisigerti. Nemoku dabar tvarkytis su savo demonais tūnančiais manyje.

Pasiekęs klubą iškart neriu į Vip' ą ir užsisakau butelį viskio. Kol laukiu padavėjos randu slėptuvėje kokso ir pasidarau kelis takelius.

- Gerai...
Giliai atsidūstu juos abu greit sušniojęs.
- Ką man daryti?!
Dabar kai viduje žinau, kad myliu Saulę, negaliu jos paleisti. Bet velniai griebtų kaip reiks atsikratyti jos motušės...

- Sveikas...
Sučiulba įėjusi padavėja ir saldžiai nusišypso. Jos apranga mažai palieka vietos fantazijai, o akyse šviečia geismas.
- Gal prie viskio kompanijos norėtum?
Švelniai sukužda ir atstato savo netikrus papus.

- Ne.
Piktai atkertu ir ji truputį pasimeta, bet tada pastačiusi butelį ant stalo palinksta link manęs. Jos kekšiškas elgesys ir pigus kvapas mane dar labiau suerzina.
- Lauk!
Suriaumoju ir ji cypdama išbėga iš kambario. Nereikia man kažkokios mergšės. Velnias. Noriu tik jos...

- Žmogau, kas vyksta?
Net nesibeldęs į kambarį įvirsta Dantė. Tik jo man ir trūko...
- Mama paskambino ir prašė prižiūrėti tave, dabar mergina išbėga iš kambario kaip išprotėjusi...
Murma jis, bet sustoja kai pamato mano rimtą veidą.
- Gerai, manau ir man reikia rojaus miltelių, nes pokalbis bus labai malonus.
Jo sarkazmas truputį numalšina padavėjos paliktą susierzinimą.

- Prašom, vaišinkis į valias...
Pro sukąstus dantis iškošiu. Jis tik pavarto akis ir atsisėdęs šalia manęs pasidaro takelius ir greit juos sutraukia.

- Šūdas, kaip gerai...
Pasivalo nosį ir atsilošia.
- Dabar klausau.
Ramiai pasako ir prisidega cigaretę. Kartais jam pavydžiu susitvardymo ir atsipalaidavimo.

- Saulės mama yra Milda.
Vos tik paminiu tos personos vardą man net negera pasidaro ir jaučiu šlykštumą burnoje. Paimu viskio butelį ir atsisukęs atsigeriu iš jo.

- Kokia Milda?
Bet matau, kaip jis turbūt susivokia apie ką aš kalbu, bet bando įsitikinti. Aš kilsteliu antakį ir jis paleidžia serija keiksmažodžių.
- Tu tikras?
Atima iš mano rankų butelį ir irgi atsigeria tiesiai iš jo.
- Tai tikras mėšlas!
Gali ir nesakyti...