Kaip surasti meilę ( Baigta)

21.Gabrielius

Šūdas. Kaip ji čia pateko.

- Mama, kokį velnią čia darai??
Suriaumoju. Ar galiu tikėtis ramybės?! Kaip jie man visi atsibodo. Užkniso juodai!

- Taves to paties norėčiau paklausti.
Jaučiu kaip įsitempia Saulė. Velnias.

- Alma, būk gera, nuvesk Saulę į kambarį.
Atsisukęs į jos puse paprašau, ji tik linkteli ir išsiveda pasimetusią mėlynaakią.
- O tu...
Nužvelgiu savo motiną paniekos kupinu žvilgsniu.
- Į darbo kambarį.
Nelaukęs atsakymo praeinu pro ją ir patraukiu į ten. Žinau, kad Dantė seka iš paskos ir esu jam dėkingas, bijau, kad ją išvarysiu po kelių minučių, o jis mane kiek nuramina. Įėjęs į kambarį iš kart prieinu prie stalo ant kurio išdėliotas alkoholis, prisipilu stiklą viskio ir iškart išgeriu, nes su ta, vadinama motina, reikia pasiruošti tiek fiziškai tiek emociškai. Pripilu vėl stiklą, tik šį kart pasiimu jį ir priėjęs prie stalo atsisėdu.
- Na rėžk.
Tegu eina iškart prie reikalo, aš noriu tik dabar atsigulti ir bent kažkiek pailsėti, bei nuraminti Saulę. Ji tikriausiai nerimauja ir vėl kaltina save, kad pridarė man problemų, nors tik ji yra šviesą mano sušiktam gyvenime.

- O motinai nepasiūlysi išgerti?
Nusivaipo ji.

- Alkoholikams nesiūlau gerti.
Ji sučiaupia lūpas ir nepatenkinta atsisėda ant sofos prie stalo. Ne tik ji moka kandžiotis, turbūt polinkį į priklausomybes paveldėjau iš jos. Tik viešai atrodo nepriekaištinga poniutė, o viduje ir prie mūsų yra tikra ragana.

- Kodėl ta šliundrą atsivilkai į savo namus?
Su panieka bando į kasti ji man. Aš net dantim pradedu griežti. Būtų vyras, gautų pora smūgių. Mano būseną pamatęs Dantė atsikrenkščia, taip išbudindamas mane iš minčių, kaip jai vožteliu.

- Ji nešliundra, bet nematau reikalo tau aiškintis. Ko nori? Sakyk ir varyk iš kur atsiradai.
Nusulaikau pykčio. Kartoju mintyse, kad ji mano motina, bet ir tai negelbsti. Ji tik pavarto akis.

- Tik nesakyk, kad neišskėtė jau kojų prieš tave.
Prunkšteli. Nors ji ir mano motina, bet Dievas mato, tuoj kantrybę baigsis.
- Tiek to, užėjau pasakyti, kad tėvas užglaistė tavo šitą nesąmonę. Sakydamas, kad ta mergšė yra Dantės mergina.
Aš susiraukiu.

- Ką?!
Abu vienu metu sušunkam. Tokiu pievų, tai tikrai nepakęsiu. Kaip jiems tokie dalykai šauna į galvą?!

- Mielasis sūnau, nepamiršk, kad tu pažadėtas kitai.
Ji nusijuokia, ar gali būti, kad Alma sakė tiesą? Ar ji kažkada buvo normali? Kaip motina gali džiaugtis parduodama sūnų?!

- Eikit jūs visi velniop!
Nebegaliu jos daugiau klausyti. Aš tikrai kartais norėčiau būti negimęs. Atsistoju ir išeinu iš kambario, dar išgirstu jos prunkštelimą ir lyg žodį jautruolis, bet nebekreipiu dėmesio. Man reikia kokso ir dar daugiau alkoholio, nes išprotėsiu. Tačiau nespėju pasislėpti kitame kambaryje, nes mane pamato iš kambario išėjusi Saulė. Todėl nieko negalvojęs prieinu prie jos ir įsitempiu atgal į kambarį. Uždarau duris ir ją prisitraukiu į glėbį. Paskui gal kiek grubokai priploju prie sienos ir susirandu jos lūpas. Bučinys kiek nekantrus ir laukinis, aš taip jos pasiilgau. Ji atsako su tokia pačia aistra ir mes rungiamės, bandoma vienas kitam parodyti, kuris labiau ištroškęs vienas kito.

- Gabrieliau.
Per bučinius sukužda, o man tik jos reikia. Pasirodo ji mano narkotikas ir atgaiva. Aš be jos mirsiu. Šūdas. Aš pasmerktas. Atsitraukiu, pažiūriu į jos akis ir paskęstu jose. Randu ramybę ir harmoniją, ji palaima ir prakeiksmas man. Žinau, kad keliausiu į pragarą, tačiau noriu pasinerti į ją ir viską pamiršti. Tėvą, motiną, palikimą ir visą kitą šūdą.

- Aš noriu tavęs, padėk man...
Sukuždu ir ji apsikabina mano kaklą ir prisitraukia bučiniui. Kaip ji kartais viską supranta ir padaro tai kas būtina!? Užkeliu jos kojas, kad jomis apsivyniotų mano juosmenį ir nusinešu į vonios kambarį. Įeinu į dušo kabiną ir paleidžiu vandenį. Labai noriu su ja pasimylėti, todėl nuleidžiu ją ant žemės ir labai greitai liekame abu nuogi. Palendame po srove ir pradedame bučiuotis, šį kart vienas kitą ragaujame ir mėgaujamės. Niekur neskubam, atrodo abu norim šias akimirkas įsidėmėti ir kad jos niekada nesibaigtų. Po truputį įsismarkaujame ir pradedame nebejausti saiko, vienas kitą liečiame visur ir visaip, ji net paglosto mano varpą, kuri neatsimenu kada tokia buvo kieta. Tada vėl ją užsikeliu, kad kojomis apsivytu klubus ir palengva įeinu į ją. Šūdas. Kaip gera. Velnias.

- Kaip gera...
Suaimanuoja mano deivė ir aš jai pritardamas tik suurzgiu ir įeinu giliau. Šūdas. Baigčiau jau dabar, bet negaliu, noriu joje pabūti, noriu jai suteikti palaima ir nebūti egoistu. Susikaupiu ir pradedu linguoti pirmyn atgal, ji prisitaiko prie ritmo ir pradeda dejuoti.

- Dieve, kokia tu siaura.
Ji susiraukia, aš nusijuokiu.
- Čia komplimentas, dėl to taip gera tavyje. Šūdas.
Ji atsipalaiduoja ir mes pasinėriame į malonumo jūrą. Abu baigiame vienu metu. Visata iš manęs juokiasi, mes sukurti vienas kitam, bet negalime būti drauge. Velnias.

- Aš norėčiau su tavim taip būti visą gyvenimą.
Sučiulba ji man prie pat ausies, per kūną prabėga virpuliukai.

- Aš ir mažute to norėčiau, labiau nei bet ko kito...
Tačiau tai neįmanoma. Atsiskiriame, apsišluostę išeiname iš vonios kambario ir nuogi atsigulame į lovą. Aš taip velniškai pavargau, nemiegojau beveik visai nuo tos pirmos nakties su Saule.

- Atrodai pavargęs.
Sumurma įsitaisiusi ji į mano glėbį. Aš pabučiuoju jai į drėgnus plaukus ir pauostau. Nežinau, kaip, bet ji visada taip saldžiai kvepia, kaip man patinka.

- Ir esu.
Glostau jos rankas ir matau, kaip ji pašiurpsta. O taip ir tu mane taip veiki, tarp mūsų yra ta chemija, kurios visi ieško.

- Ir dėl to kalta aš...
Liūdnai konstatuoja faktą. Kodėl ji tokia gera? Kodėl galvoja, kad dėl visko kas man blogo nutinka kalta tik ji?

- Ne. Liaukis kaltinti save dėl visko kas pasaulyje nutinka blogo. Tu dėl nieko nekalta.
Ji įsitempia.
- Tu neši šviesą ir šilumą, jei ir yra problemų, tai tu dėl to nekalta. Dėl visko kalti mūsų sušikti tėvai.
Ji atsitraukia ir pasižiūri į mano akis.

- Bet kodėl tada jaučiu, kad dėl manęs tu pykstiesi su savo tėvais?
Nuleidžia žvilgsnį ir pradeda kramtyti lūpą.

- Aš pykstuosi su jais visada. Jie yra subingalviai ir neverti, kad dėl jų nerimautum.
Pakeliu jos veidą, kad žiūrėtų į mano akis.
- Tu esi pati geriausia ir nuoširdžiausia moteris kurią esu sutikęs, tad nekaltink savęs dėl to, dėl ko nesi kalta.
Ji vėl įsitaiso mano glėbį.
- Mano santykiai su tėvais niekada nebuvo geri, aš jiems tiesiog įpėdinis ir tiek. Nors tėvas mano, kad nesu to vertas, o dėl motinos tai ji tik išpaikusi kalė, kuriai rūpi tik ji pati ir padėtis visuomenėje.
Atsidūstu.

- Kas yra kalė?
Pasmalsauja. Viešpatie, kaip paaiškinti.

- Hmm... Tai moteris neturinti moralės normų, yra savanaudė.
Nežinau, kaip jai gražiau paaiškinti dar.
- Gerai, manau laikas miegoti.
Pabučiuoju į lūpas prisitraukęs jos veidą. Ji atsako ir iš paprasto bučinio vėl abu užsiplieskiame. Vėl nebesivaldome ir pasinėriame į malonumus, šį kart leidžiu jai pabūti viršuje ir abu nukeliaujame į rojų.

- Alma pasakojo, kad tai ką mes darome vadinama mylėjimusi.
Po visko atsigulusi dar bando kalbėti Saulė.

- Taip.

- Ir taip galima pasidaryti vaikų.
Šūdas. Po galais. Apsauga?! Kaip aš pamiršau?! Juk visada saugojausi.

- Velnias.
Visi miegai išsilaksto ir ateina suvokimas, kaip ji mane priverčia nebeprotauti. Su ja būdamas apie nieką negalvoju.

- Kas nutiko?
Jau ir ji pradeda nerimauti. Mėšlas, totali šikna.

- Nieko, miegam.
Prisitraukiu ją į glėbį ir bandau nurimti. Kas padaryta tas, bet daugiau tai nebepasikartos. Ji dar lyg bando kažką sakyti, bet aš nesileidžiu į kalbas. Ryt, ryt galvosiu ką daryt. Juk pirmą kart nesisaugojom, bet ji tada kraujavo ir t.t., antrą kart duše, manau irgi viskas bus gerai. O dabar.... Šūdas.