****AMY****
Malik sustingo ir vis žvilgčiojo tai į mane tai į tėtį,kaip ir aš pasimetus žvilgčiojau į juos abu.Ką jis čia daro??Įžengiau pilnai į kambarį ir priėjau prie jų dviejų.
-A..Amy?-išgirdau trūkčiojantį tėčio balsą ir jis atsisuko į mane-Princese?-sušnibždėjo ir atrodo tuoj nualpsiu
-Tėti...-sušnibždėjau ir pribėgus šokau jam į glėbį
Apglėbiau jį savo silpnom rankutėm ir jis savo stiprio rankom ir suspaudė savo glėbį.Nesistengiau laikyt ašarų kurios bėgo iš milžiniškos laimės.Dabar pamenu,kad man su tėčiu buvo ne vien blogų akimirkų.Pamenu vieną akimirką kuri viena baisiausių mano prisiminimų,tačiau tėtis mane išgelbėjo...
******Prisiminimai******
-Paleisk!!-šaukiau ant kažkokio asilo kuris laužė mano rankas prie savęs ir trynė savo draugą man į užpakaliuką nuo ko aš vos neapsivėmiau
-Užsičiaupk!-jis sušuko ir dar stipriau užlaužė bei labiau įsirėmė
Tada jis pasilenkė ir pabučiavo mano kaklą savo šiurkščiom lūpom ir pradėjo leistis žemyn.
-Paleisk tu sumautas asile!!-pradėjau stipriai muistytis,o jis tik stipriau suspaudė
-Po velnių dar tokios neturėjau..-surzgė
Staiga pajaučiau kaip atsilaisvina rankos ir kaip tas iškrypėlis dingsta nuo manęs,o kai atsisukau pamačiau jį gulintį ir tėtį sėdintį ant jo.
-Tu sukruštas asilo pimpi!Nebandai daugiau jos liest nes pats žinai kas kentės!-tėtis daužė jį nesigailėdamas,o vėliau atsitraukė nusivalė savo kruvinus krumplius į švarką ir spyręs į pilvą atsisuko į mane-Princese..
Ir šokau jam į glėbį bei stipriai apgabinau.
-Tėti aš bijau...-sušnibždėjau ir nė nepastebėjau kaip liejau ašaras
*******Prisiminimų pabaiga*******
Tėtis atsitraukė ir pažvelgė į mane ir tada į Malik.
-Prisiekiu jei lietei ją...-tėtis tarė ir pažvelgė į Malik
-Ašš...Ne..-Malik bandė kažką sakyt bet nelabai sekėsi.Ir jis išsidavė nes mano tėtis supyko
-Prisiekiu tu mažas..Nurausiu tavo draugužį ir sukišiu į tavo subinę.-surzgė ir priėjęs norėjo jam trenkt,bet aš neleidau užstodama Malik
-Jis manęs nelietė...-tariau garsiai ir užtikrintai nors tai buvo tik didelis melas..O man netinka melas.
-Bet tu jau buvai išnaudota!-sušuko su dideliu pykčiu ir aš žinau,kad jis žino
Juk jis mano tėtis...Jis mato viską.
-O kas sakė kad tai jis?!-sušukau ir tėtis susiraukė
-Tuomet kas dar galėjo?-jis surzgė
-Nežinau..Tiesiog kai vykau į gimtadienį aš išlipau iš mašinos ir ėjau link jos namų nes susipykau mašinoj su merginom.O tada mane užpuolė kažkas ir pasinaudojo.Tada atsirado kažkoks vaikis ir aš atsiradau čia...-didelis didelis melas
-Gerai..-jis sumurmėjo-Dabar aš einu į kabinetą ir jei ko reikės ateik.
-Kabinetą?-paklausiau sutrikus
-Čia mano klubas.-jis tyliai tarė ir aš pažvelgiau susiraukus-Žinau,kad pyksti juk nepasakiau.
-Aš pykstu ne dėl to,kad nepasakei...-tariau ir abiejų vyrukų akys pažvelgė į mane-Aš pykstu juk esu čia ir po velnių tu tik dabar čia atsiradai!!-sušukau
-Aš atsiprašau...Nežinojau juk tu čia..-jis tyliai tarė
-Kur tavo kabinetas?-paklausiau
-Malik parodys..-tarė ir šyptelėjęs apkabino ir atsitraukęs pakštelėjo man į kaktą ir išėjo
-Huh..-atsidusau ir apsisukus puoliau veidu į lovą-Kodėl jis negalėjo čia atsirast prieš to kas įvyko?-tyliai sumurmėjau-Tačiau kodėl man nekyla sumautas pyktis?-sumurmėjau į pagalvę-Ir kodėl aš džiaugiuosi tuo ką aš sugebu?-toliau murmėjau-Tačiau tėti,kad tu žinotum juk viską žinau..Apie brolį..Apie dvi ligas...Tačiau aš užtikrinu,kad dar tu nesužinosi.Nieko nesužinosi.-tyliai tariau ir sumąsčiau apie rūbus
Tada pakilau iš lovos ir priėjus spintą ją atidariau ir išėmiau pirmus pasitaikiusius marškinius bei nusivilkau savo rūbus ir apsivilkau marškinius bei užsegiau visas sagas..
Vieną dieną aš parodysiu,kad nesu paprasta mergina.Atsidusau ir priėjau prie spintos ir pradėjau kuistis.Visi vyriški rūbai.Nu kodėl negali būt bent vieni moteriški.Paėmiau baltus marškinius ir kažkokius džinsus.Suradus žirkles ėmiausi darbo.
**Po geros valandos**
-Pagaliau!!-sušukau ir pakilus nuo kėdės pradėjau šokinėt kaip mažas vaikas.Pasidariau šortukus ir baltinukus.
Nužingsniavau į dušą ir nusivilkus visus marškinius įlipau į dušą ir pradėjau praustis.Nusiprausus žadėjau lipt bet pastebėjau,kad mano marškinių nėra.Kas per?Juk padėjau ant spintelės.Tikrai neėmiau ar dar kas nors.Staiga išgirdau,kaip kažkas sutraška ir pakėliau akis į viršų bei prisidengiau savo nuogą kūną.Ir labai smagu.Stoviu duše,nuoga ir kažkas dar čia yra.
-Ahuh...-tyliai sumurmėjau pamačius dvi karamelines akis žiūrinčias į mane ir ryškią šypseną žaidžiančią jo veide...Asilas...
Pažvelgiau į rudaplaukį kuris žiūrėjo į mane ir šypsojosi.
-Šitų ieškai?-paklausė iškeldamas marškinius į viršų ir prikandęs lūpą pakilnojo antakius
********************
-700
YOU ARE READING
Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)
Fanfiction*Tik pasakos baigiasi"gyveno ilgai ir laimingai".*