Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

3.4

^Zayn^

-Kur mes einam?-sucypė mergina

Pavarčiau akis ir toliau ėjau miško taku.

-Ko mums šiame miške?-vėl sucypė

Ignoruok.

-Mes einam ne į tą pusę.-vėl cyptelėjo

Dar truputį.

-Ar mes čia žaisim?-sumurkė savo cypenčiu balseliu

-Taip.Mes čia žaisim,katinėli.-išsišiepiau velnio šypsena

-Žinojau,kad tu pagaliau būsi mano!-sucypė

Priėjom prie siauro takelio ir aš sustojau.Mano pavyzdžiu pasekė ir Klarisa.

-Katinėli nusirenk.-meiliai tariau

Ji nusišypsojo ir nusivilko visus rūbus.

-Duok juos man.-išsišiepiau

Ji juos man padavė ir aš juos suplėšiau.

-Eik ten.-parodžiau į ežerą-Aš tuoj.

Ji tik linktelėjo ir nuėjo.Išmėčiau jos suplyšusius rūbus ir apsisukęs pabėgau iš miško.Nusibodo.Nusibodo jos cypentis balsas ir kvailos mintys.Jei aš ko ir norėsiu tai tik Amy.Išėjęs iš miško patraukiau tolyn.

Pasiilgau savo išprotėjusios šeimos.Amy,kuri erzina su savo kvailu charakteriu,Lucy su savo kvailu užsispyrimu,Niall su savo maistu,Louis su savo morkom,Liam su savo pykčiais,Luke su savo 'Tėti aš įsimylėjau' ir visų kitų su savais dalykais.Kodėl gyvenimas mus taip baudžia?Tačiau yra ir gera pusė šio mėšlo.Aš nemėgstu ramaus gyvenimo.O dabar mes išgyvenam.

-O tu žalias moliūgėli!-išgirdau kitoj miško pusėj balsus

Ką?Kas čia per?Greitai pradėjau eit į kairę per mišką.

-Tu mėlyna vaivorikšte!Dainuok!-sušuko dar kažkas

Nejau tai musiškiai?Dieve...Bet aš šitų balsų neatpažįstu nebent jie prisilakė ar panašiai.Nors jie ir prisilakę taip nekalbėtų.Tai ne musiškiai.

-Šūdas..-sumurmėjau kai priėjau laužavietę

-Drambliukas nosis!-sušuko kažkiokia mergina šalia manęs krūmui

-Nenoriu!-sucypė vaikinas

Ko jie vartojo?Jų čia buvo šeši,dvi merginos ir keturi vaikinai.Tačiau jei jie ne iš mūsų būrio tai kas jie?Nemanau,kad stovyklautojai...Pasukau galvą prie palapinių ir pamačiau krepšį iš kurio buvo išlindę ginklų ir maisto.Tyliai nutipenau ten ir užsegiau krepšį.

-Mano kaštonas!-sušuko šviesaplaukė mergina ant manęs-Duok maisto!

Lėtai ištraukiau apelsiną ir padaviau jai.Visi atrodo mane matė,bet net nenutuokė kas esu.Pradėjau lėtai trauktis ir užėjau už palapinių.Jie dabar buvo labai susitelkę į tą kvailą apelsiną ir kažką murmėjo.

Kad ir kiek jie apsinešę jie ryte pamatys,kad krepšio nėra ir pasileis į paieškas manęs,bet kadangi eisiu visą naktį,na dar tris valandas tai manau jie manęs neras.Dabar beveik trys,o šeštą čia prasideda veiksmas,taigi iki to laiko turiu susirast kur apsistosiu ir manau šiandien bus koks kukurūzų laukas ir didelis išsišakoją krūmai su spygliais...

Kiek dar ilgai tesis šis šūdas?Aš jau pavargau,noriu miego,bet ne kažkur krūmuose,o savo lovoj su savo mažyte.Man nusibodo tas kvailas vaikas.Prisiekiu aš jį nudėsiu kai tik surasiu.Žinau vieną,kad aš be savo draugų niekas,o jie be manęs kaip Adomas be Ievos.Tie nervų kamuoliai yra viskas ko man reikia,.

Mes jau paklydę nežinia kiek laiko.Pamečiau dienų skaičių,nors palauk...Aš išvis jų neskaičiavau.Pavarčiau akis nuo savo kvailų minčių ir atsidusau.Iš tos tašės ištraukiau obuolį,bet tik pažvelgiau į jį sugrūdau atgal.Mano šeima galbūt nevalgius jau pora dienų todėl nežadu valgyt ir aš.Jau geriau mirsiu.

-Malik?!-išgirdau iš toli Klarisa balsą-Kur tu?!Aš tau kiaušus nurausiu!

-Neliesk mano kiaušinių kvailas asile!-išgirdau kažkokio vaikino rėkimą

-Kas tu toks?!-ji žviegia kai skerdžiama kiaulė...

-Aš...Na...Lyg ir...Ai būsiu Betmenas!-sušuko tas vaikinas

-Kur Malik?!-suspigo

-Koks dar Malik čia buvo tik kaštonas kuris mums atidavė ateitį matantį apelsiną!-suspigo tas

-Koks dar apelsinas?!-suklykė-Eik blaivytis nevisproti!

Dieve kokiu garsumu jie turi ten rėkia jei aš nuėjau jau beveik du kilometrus?

-Nesveiki žmonės..-papurčiau galvą

Jau geriau būtų paleidę su kokiu Zack nors ir to nepernešu,nes mintyse tik kaip nusitempt kažką į lovą.Jis toks žmogus kuris dulkina viską kas juda,o jei nejuda jis jį priliečia ir jis būna gyvas ir tada vėl dulkina.Nežinau ką Pety jame mato,nes jis esa vienas iškrypęs vaikinas...

Tu ir toks buvai,asile.. Puiku mano mintys jau kalba..Ar aš sveikas?Ne,nevisai.Esu gaujos vadas kuris net nemoka normaliai susitvarkyt su dvidešimtmečiu vaiku.Jaučiuosi pažemintas...Bet ką man padaryt man jau po trijų metų ketures...

-Užsičiaupk.-pats sau tariau-Aš atrodau jaunesnis už savo sūnų.

Bet ne.Mes dvyniai...Nu koks skirtumas.

Man būtinas miegas ,nes nemiegojau pora dienų ir tuoj visai išprotėsiu.Apsižvalgiau ir supratau,kad esu kažkokiuose laukuose.Čia tikrai ne kukurūzų laukas.Čia kažkoks kitoks.Koks skirtumas,mano akys jau merkiasi.Pasukau į juos ir pradėjau eit.Susiraukiau kai paėjęs pamačiau išvaikščiotus takus.

Jie čia buvo.Čia buvo manau...Kažkas kas nemoka vaikščiot.Čia tiesiog išgultas kiek vienas kampelis.Tai buvo ne vienas!Čia tikrai buvo jų keli.Aš matau tai.Aš jaučiu tai.Kad ir kas čia man reikia juos surast,bet palauk...Jie jau bus nuėję daugiau nei dešimt kilometrų.Nu gražu.Išvis..Kodėl jie mus paleido ne vienoj vietoj?

Būtų paleidę kokiam miestelį visus,ai nors mus paėmė atskiros gaujos,bet Dylan gauja ir turėjo paimt kažką.Juk jo gauja buvo už sienos.Juk jie laukė kol mes tą sieną panaikinsim.Na tikiuosi ten tikrai bus pora žmonių iš mūsų.Privalo.Aš privalau surast kažką,nes vienas aš prarasiu protą.

Niekada nemėgau būt vienas,nes vienatvė man įvarys depresiją.Kai sutikau Amy tikrai pasijaučiau gerai.Žinoma buvo tų nesutarimų,bet mes visada viską ištvėrėm,ištversim ir tai.Manau mes su ja buvom sunkiausia pora,turiu omeny visi gyveno laimingą ir romantišką gyvenimą,o mes gyvenom sunkų ir varginantį gyvenimą.

Buvo daug pykčių,bet buvo daug ir meilių akimirkų.Ta mergina daug pakeitė.Žinau buvau asilas kai iš...

Mano kojos užkliuvo už kažkieno kojų ir mano veidas susidūrė su žeme.

-Kas per šūdas?!

*****

Oho!Malik ir kažką sutiks ;))

Na tai ką manot? ;))

-890