Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

2.25

^Lucy^

Su Malia kartu ėjom namo.Mergina gyvena vos pora namų nuo 'mano' namų.Ji turi vaikina ir jo vardas Ken,bet jis jau mokyklą baigęs seniai ir jam dvidešimt devyneri.Kad ir kaip keista aš jai papasakojau apie Niall ir mane,o ji tik pasveikino mane.Jokių patyčių nieko.Niekas nekreipia į mus dėmesio ir dėl to aš labai laiminga.

-Ei Lucy!-mergina sušuko grąžindama mane į realybę-Klausiu ar būsi išleistuvės?

-Aš...Am ne...-tariau-Aš išskrisiu tik pabaigus mokyklą.

-Ne,ne,ne...Tu vyksi į jas.-tarė ir sukryžiavo rankas

-Atleisk Malia,bet bilietus jau turiu.-tariau ir mergina nusiminė

-Na tai atvyksiu išlydėt.-tarė 

Atsisukau link namų ir dar nėra Niall mašinos.Galbūt jis buvo grįžęs?Atsidusau ir atsisukus į merginą ją apkabinau.

-Iki Malia...-tariau 

-Iki Lucy..-tarė ir nuėjo

Įžengiau į namus ir girdėjau vaikinų šūksnius.Kodėl aš savo dėdes vadinu vaikinais?Gal dėl to nes jie atrodo,kaip dvidešimtmečiai?Turbūt...Įžengiau į svetainę ir pastebėjau juos žiūrint futbolo varžybas.

-Kokie buvot tokie ir likot.-nusijuokiau ir jie visi atsisuko

-Kas?-tėtis pakėlė antakį

-Man pasakojo močiutė,kaip jūs kvailiodavot ir neatlipdavot nuo televizoriaus kai rodydavo varžybas,ji buvo teisi.-nusijuokiau ir jie tai pat

Užlipau į viršų ir padėjau savo daiktus kambarį.Jis atrodo tuščias.Nebėra Niall nuotraukų.Priėjau prie spintos ir ją atidariau.Tuščia.Ką?Kas vyksta?Ne,ne,ne!Jis negalėjo...Paėmiau telefoną ir surinkau jo numerį...Niekas nebekelia...Ką?O dieve Niall...Tu nė neatsisveikinai...

Akyse susikaupė ašaros,bet stengiausi jas laikyt.

-Lucy a...-pro duris įžengė Louis ir pamatė mane suspaudusią telefoną ir tuščią spintą-Princese..

Jis priėjo ir apkabino.

-Jis nė neatsisveikino.-sukūkčiojau-Kodėl kai atrodo ,kad viskas gerai  būna tik dar blogiau?

-Šhh...-jis tik švelniai paglostė nugarą-Jis nebūtų išvykęs.

-Kaip tai?-sušnirpščiau nosim

-Tu nebūtum jo paleidus Lucy.-tarė Lou ir nuvalė ašaras-Jis atvyks čia kai Liam nurims.

-Jis dėl to kaltas!-sušukau atsitraukus-Nekenčiu jo!

Paėmiau knygą nuo stalo ir paleidau į sieną

-Jis suknistai sugriovė man gyvenimą!-sušukau ir tarpdurį atsirado tėtis-Jis kaltas...

Staiga atrodo jėgos dingo ir suklupau vietoj.

-Ne!Tik ne vėl.-sušukau kai atrodo kažkas bando užvaldyt kūną-Prašau ne...

Atrodo visi atsiminimai bėga kažkur atgal ir atrodo jų nė nebūta.

-Kur aš?-paklausiau kai supratau,kad esu kažkokiam kambarį

-Tu naujam name.-tarė vyras kurį kažkur mačiau

-Ar mes pažįstami?-paklausiau ir pakilau iš vietos

-Taip.-paprastai atsakė

-Aš tave kažkur mačiau.-tariau-Tu labai panašus į..

-Į ką?Į ką aš panašus?-jis palenkė galvą ir vis dar nepamenu kur mačiau jį

-Nežinau...-tariau ir sutrikau iš savo žodžių-Aš tikrai tave mačiau.

-Lucy tai ir vėl kartojasi.-tarė jis-Gerai pabandom kai ką..Kuo tu vardu?

-Lucy..Lucy Malik-tariau ir jis šyptelėjo

-Kaip atrodai?Nežiūrėk į veidrodį.-tarė

-Rudaplaukė,rudaakė..-tariau ir jis dar kartą šyptelėjo

-Ar tu regi?-paklausė 

Aš matau.Ką?Kaip?

-Taip,bet...-buvau sutrikus.

Aplinka pažįstama.Tas vyras...Labiau įsižiūrėjau ir vėl atsiminimai grįžo.

-Tai ir vėl kartojasi.-tyliai tariau žiūrėdama į tėtį

-Bet tai greitai pasibaigė.-tarė-Kur tavo mama?

-Ai ji d...-ir greitai uždengiau burną

-Ką?Tu žinai kur ji?-jis greitai priėjo

-Ne,ne..-tariau ir jis susiraukė-Turiu omeny taip,bet...

-Ką?Lucy sakyk..-tarė ir dėdamas dar žingsnį,bet kai pamatė baimę mano akyse greit atsitraukė-Atsiprašau...

Tarė ir išėjo.Jis susivaldė.Tai gerai.Tai labai gerai.Ir atsiminiau Niall.

Nežinau kiek laiko skambinu bet ilgai...Jis nekelia,neatrašo į žinutes...Dar kartą paskambinau ir jis pakėlė!

-Niall!O dieve tau viskas gerai?-greitai paklausiau

-Jis dabar duše...-tarė jau girdėtas balsas-Ko reikia mergaite?

-Tiesiog...Jums linkėjimai...-tariau ir padėjau ragelį

Jis su ta kur buvo apačioj mergina..Su ta kur mama ją sumušė.

-Šunsnukis!-suspigau ir paėmus lempą mečiau į sieną-Prakeiktas asilas!

-Lucy..-į kambarį įlėkė paduses brolis ir kiti

-Jis nė neatsisveikino ir nekėlė ragelio!-sušukau ir paėmiau kitą lempą-Jis dulkino suknistą kekšę!

Tą lempą mečiau į grindis.

-Prakeiktas Horan!-sušukau

-Lucy nusiramink...-priėjo brolis

-Užsičiaupk!-sušukau-Jis sakė!Ne nesakė,bet turėjo!Jis privalėjo atsisveikint!Jis nesugebėjo nė paskambint!Nė atsakyt su suknistą žinutę!Nes jis suknistai dulkino kažkokią kalę!

-Taip turėjo būt.-išgirdau mamos balsą-Aš sakiau jam pamiršt tave.

-O kas buvo viršuj!?-sušukau

-Jis žino apie kas tai buvo.-tarė mama-Atleisk mieloji,bet jis ne tau..Jis Niall Horan...Mergišius.

Atsidusau ir nustebau,kad neverkiu,tačiau aš vistiek sugniuždyta.Jis išėjo neatsisveikinęs ir dulkino kažkokią kalę.

-Man viskas gerai.-tariau-Galit eit.Aš čia sutvarkysiu.

-Lucy...-tarė brolis bet jį pertraukiau

-Eikit.Man viskas gerai.-tariau ir jie sutrikę išėjo-Tu dėl to kaltas...

Po kurio laiko kambarys blizgėjo ir aš pavargus tik pakeičiau knygas ir atidariau spintą tada vėl uždariau.Priėjau prie lovos ir atsitūpus pakėliau užvalkalą.Nieko.Priėjau komodą ir darinėjau visus stalčius.Nieko.Nuėjau į vonią ir viską apieškojau.Nėra.Bet tada.Greitai priėjau spintą ir ją atidarius pradėjau kuist savo spintą iki kol radau ko ieškojau.

Nusiprausus duše išėjau ir užsidėjau Niall juodus ilgus marškinius.Atsiguliau į didelę lovą ir atsidusau.Čia taip tuščia ir šalta.Susisukau lovoje ir paėmus pagalvę ją apkabinau.

-Tu dėl to kaltas...

****

-830