Laukiau Ky su naujienom, bet jo kaip nėra, taip nėra.Vaikščiojau iš vieno kampo į kitą.Kodėl aš iš vis pasirinkau tokį gyvenimą? Po velnių,nuo manęs nusigręžė visi;mano žmona,mano sūnus ir mano geriausi draugai.Kaip galima šitaip susimaut per savaitę?Oh taip,juk aš Malik...Sugebu bet ką.Na, bet jau nebe.
Pastebėjau einančią merginą ir mano akį patraukė žiedas.Juk tai...
-Hey,raudonplauke!-mergina sustojusi vietoj atsisuko-Prieik!
Ji lėtais žingsneliais priėjo ir mačiau kaip kiti sargyboje esantįs vyrukai mus stebi.
-Parodyk žiedą.
-Aš..um..oh..-ji stengėsi atsitraukt, bet sugriebiau jos ranką-Pa..paleisk..ite..
-Parodyk.-suurzgiau
Ji lėtai ištiesė ranką ir ją grubiai suėmęs pažvelgiau į žiedą.
-Iš kur jį gavai?-pyktis vis kilo ir kilo
-Aš ne..
-Iš.Kur.Jį.Gavai?-pro sukąstus dantis tariau
-Tai ne...
-Jis nepriklauso tau,brangioji.Tad dar kartą klausiu.Iš kur jį gavai?
Tačiau ji tylėjo.Ji stebėjo žiedą ir kaltino jį.Mačiau tai.
-Bent žinai kam jis priklausė?-stipriau suspaudžiau jos ranką-Ar bent nutuoki pas ką ir kur jis buvo?
Ir vėl ką išgavau tebuvo tyla.
-Atsakyk!-ir stipriau suspaudžiau ranką
-Tai Lucy!-suriko ir atsitraukė-Tai jos žiedas...
-Grąžink.-ištiesiau ranką, bet ji tik papurtė galvą-Grąžink tą žiedą kol tavo galva neatsirado pas šunis!
-Ne!-sušuko ir atsitraukė-Kas tu toks kad galėtai jį turėt?!
-Aš,Zayn Malik,brangioji.-suurzgiau
Ir tada ji sustingo.Ji išsigandusi stebėjo mane.Bet išsigandus ne manęs.Išsigandus mano buvimo čia.Ji priėjo arčiau ir pažvelgė į mane labai rimtu veidu.
-Žiedo negaliu grąžint,atleisk.Kol kas negaliu.Bet klausyk,Zayn...Aš tai sakau tavo pačio labui.Dink iš čia kol nieko nenutiko.
-Ir kas gi nutiks?-nusijuokiau-Susibursit ir pulsit daugiau nei kelesdešimt tūkstančių žmonių?
-Tiesiog prašau...Padaryk tai dėl Lucy.Tiesiog dink iš čia .
Ji apsisukus pabėgo.Tik dabar susimąsčiau...Ji man jau matyta.Ji tikrai labai matyta.Šūdas,kad tik nepapulčiau į bėdą.Apsisukęs judėjau link durų kai prieš akis išdygo Andrey.
-Taigi,Malik,gal pasiaiškinsi?
^Amy^
-Tai toks kvailas planas!-sušukau ir trenkiau iš knygos per galvą-Žmonės, mes einam į gaują.Mes einam pas kitus žmones,o ne į darželį.
-Amy,bet tai genelu.-atsiduso Hazz
-Žinai kas yra genelu?-atsistojau-Paimt prakeiktą ginklą ir nuėjus pas juos paleist kulkas į tų galvas kurie prieštaraus man.
-O wow dabar nebežinau ar čia tu ar Zayn...-kiek išsigandus pažvelgė El
Ir tik dabar supratau ką pasakiau...Aš tikrai panašėju į Zayn.Ir vieną kartą tai nesibaigs gerai.Atsidusus nuėjau nuo baro.Atsistojus pažvelgiau į salę.
-Skambės beprotiškai bet pasiilgau buvimo čia.-pirštais perbraukiau per veidą-Nebuvo tiek daug vargo.Tiesiog šokt.Kodėl aš iš vis tam prieštaravau...
-Nes tu buvai protinga ir tokia likai.-priėjo Wali-Amy,tu visada rasdavai išeitį visur.Todėl prašau pažvelk geriau ir dėstyk planą.
Peržvelgiau visą salę ir atsidusau.
-Wali,kad tai būtų taip...-ir mano akys užkliuvo už durų-Paprasta...
Stebėjau duris ir prisiminiau kaip aš slėpiausi šone jų ir nesirodžiau kai Zayn planavo mano kėlimasi į tą pragaro skylę.Tą dieną aš tylėjau ir tiesiog nesirodžiau.
-Tu kažką sugalvojai.-pašoko iš vietos El-Sakyk ką!
-Man reik gražios aprangos,trijų automobilių ir žmonių kurie juos užpildytų.-velnio šypsena atsirado veide-Man reik juodo ilgo palto su kapišonu.Reikia kad kas nors man sugarbanotų plaukus ir sutvarkytų makiažą.Mes parodysim kas čia vadas.
-Va čia jau kitas reikalas.-nusijuokė Wali-Eime,brangioji.
Po kelių valndų jau buvome pasiruošę.Visi susėdę į mašinas išvažiavom link stovyklos.Iš ties aš net kelio nelabai žinau.Bet tiesiog nujaučiu kur tai yra.
^Luke^
Stebėjau šį milžinišką sąmišį.Visi žmonės būrėsi ir viską griovė,degino ar daužė.Nežinau nei kas vyksta, nei kaip tai sustabdyt.Aš net nesuprantu kas jiems yra.Jie tiesiog sukilo.Mikai įžengus šiek tiek atsikvėpiau.
-Kas po velnių tiems žmonėms užėjo?-susiraukęs stebėjau merginą
-Jie nori,Zayn.-pavartė akis-Kas jums visiems su juo.Neįsižeisk,Luke,bet tavo tėvas yra grynas asilas.Aš net nesistebiu, kad jūs dabar čia, o jis ten.Jis visados žiūrėjo tik savęs ir nieko kito nematė.
-Žinau,Mika,bet toks jau jis yra.Bet jis nežiūrėjo tik savęs.Tu net neįsivaizduoji kaip jis prižiūrėjo Lucy.Nors buvo ir žiaurių akimirkų tarp jų, bet jis ją taip mylėjo.Ir iš visų palaužtas labiausiai buvo jis, bet to neparodė ašaromis.Jis tiesiog tapo toks žiaurus, koks buvo prieš mus.
-Luke,aš labai džiaugiuosi dėl mūsų pokalbio, bet mes dabar turim didesnę bėdą.
Priėjau prie durų ir pamačiau kaip visi buresi aplink mus.Jie buvo tokie įsiutę.Su deglais ir kitokiais daiktais.O dieve išgelbėk mane prašau.
Jie visi norėjo judėti link mūsų, bet staiga atsidarė vartai.Visi pažvelgė ton pusėn ir pro juos įvažiavo trys blizganžios audi.Visi sukluso ties jais.Iš vienos mašinos išlipo šviesaplaukis vaikinas ir pažvelgė į mus su pašaipa.
-Tokia maža grupelė ir tiek vargo.-nusijuokė
Vienas vaikis kėsinosi jį pulti, bet į koją buvo paleistas elektros pilnas laidas.Mergina su juodu paltu priėjo prie jo.
-Tu nesi ant tiek greitas, kad susitvarkytai su juo,branguti.-ji nusijuokė ir atsisuko į mus-Argi nepasiilgot?
Ir jaučiau kaip nutirpo visas kūnas kai ji pasiruošė nusiimt gaubtuvą...Bet tai ką išvydau mane šokiravo.Jauna,graži ir kupina ryžto.
-Mama...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
