^Lucy^
Blondinas gulėjo ranka užspaudęs petį,kas reiškia,kad jį pašovė.Brunetas buvo nutaikęs į jį ginklą ir stebėjo mane.
-Tu nebūsi jo.-suurzgė
-Bet nebūsiu ir tavo.-pavarčiau akid
-Būsi.-jo balsas po valiai kilo
-Ne Cody.Nebūsiu.-sumurmėjau-Tu nesi tai ko man reikia.Tu tiesiog nesi..
-Bet jis yra!-sušuko-Jis geresnis!Kuo Lucy!?Kuo?!
-Jis yra jis!-jau ir mano balsas kilo
-Kuo?!-sušuko
-Jis neskriaudžia žmonių!Jis nėra monstras!-sušukau
Cody raumenys stipriai įsitempė.Jis pažvelgė į Luke už manęs,tada į Niall.
-Aš nesidalinu tuo kas mano.-sugriežė dantim
-Aš nesu tavo!-garsiai sušukau-Nebuvau.Nesu ir nebūsiu!Niekada!
-Tu.Esi.Mano.-lėtai tarė
-Ne.-tariau-Aš nesu tavo.
Jis giliai įkvėpė ir atsisuko ginklą nutaikydamas į mane,tačiau mano akys buvo nukreiptos į Niall peršautą petį.Jis jį pašovė.Pašovė.
-Jei nebūsi mano,nebūsi ir jo.-tarė ir jam tik paspaudus gaiduką buvau parblokšta ant žemės
Niall stebėjo mane sukandęs dantis,nes jis pasirėmė abiem rankom.
-Tu jos vos nenušovei!-suriaumojo brolis ir šovė jam į koją-Asile ji nebus tavo ir įsikalk tai sau į tuščią galvą!Mergina yra nepriklausoma ir pamatysiu tave dar šalia jos pakasiu gyvą!
Luke žodžiai mane nustebino.Jis niekada taip nekalbėjo.Niekada.
Niall atsisėdo ir aš greitai atsisėdau.Jaučiausi nejaukiai šalia vaikino,nežinau kodėl,bet jaučiausi.
-Ji bus mano ir jūs man nesutrukdysit.Esat silpna gauja ir..-trenkiau jam per veidą
-Nedrįsk.-suurzgiau-Nedrįsk vadint mūsų silpnais,nes tu nė nenumanai ką mes sugebam.
-Jūsų grupė niekam tikus Lucy.-tarė-Jūsų nėra tiek daug kiek mūsų.
Vaikinai nuėjo su Niall ir aš neatsilikau.Jis teisus jis turi daugiau žmonių.Nieko...Aš turiu planą.Žmonių mes turim.Turim daug daugiau nei jis galvoja.Pradėjai karą ne su ta grupe Cody...Ne su ta..
Šiaip ne taip priėję namus Niall jau pradėjo kosėt krauju.
-Mama!-sušukau ir ji čia greit atsirado
-O dieve..-ji sušnibždėjo ir pribėgo prie Niall-Niall kvėpuok.Nė nemėgink pasiduot.
-Neškit pas mane.-tariau ir tėtis greitai su vaikinais jį nunešė-Nenoriu jo prarast.-įsikibau į Luke marškinius-Tiesiog nenoriu...
-Viskas bus gerai..-tarė apkabindamas-Viskas bus gerai...
-Man reikia vandens!-sušuko mama-Greitai!
Nė pati nesupratau kaip greitai su vandens indu buvau kambarį.Niall buvo išbalęs.Vaikinas atsikosėjo ir kraujas prasiveržė.
-Niall..-greitai pribėgau prie jo ir atsisėdau šalia-Viskas bus gerai...Laikykis.
Mama pradėjo tvarkyt žaizdas,bet buvo sunku.Laikiau Niall ranką ir švelniai ją glosčiau.Negaliu jo prarast.Tik ne jį...Jis buvo su manim nuo gimimo.Jis prižiūrėjo mane.Jis guosdavo mane ir palaikydavo,ir sudrausdavo.Negaliu jo prarast,tik ne tada kai jis man tiek daug reiškia.
Niall kvėpavimas nurimo kas reiškia,kad jis užmigo.Mama pašalino kulką ir nuvalius kraują užbintavo žaizdą.Padėjau jai viską sutvarkyt ir nusileidom žemyn.Padėjau jai viską sudėliot ir atėjus į svetainę kur visi buvo,stipriai trenkiau per stalą,kad atkreipčiau dėmesį.
-Kas yra?-paklausė Luke
-Kas yra?!-garsiai paklausiau-Tu manęs šito klausi?!Tas prakeiktas asilas jo vos nenužudė!Tas prakeiktas asilas kėsinosi ir į mane!Tai tu klausi kas yra?!
-Lucy nurimk.-tarė mama
-Aš nežadu nurimt!Tas asilas kentės taip,kaip dar nekentėjo!-sušukau-Noriu,kad jo gyvo daugiau nebebūtų...
-Kaip tu nori tai padaryt jei jis turi žmonių daugiau negu mes?-suurzgė tėtis
-Sakai neturim žmonių?-pakėliau antakį-Skambink Mičui...
-Vistiek mažai.-tarė brolis
-Turit pažįstamų.Skambink jiems.-tariau-Surink visus.
-Lucy vistiek mažai!-sušuko mama
-Skambinkit visiems!-sušukau-Šiaurinei gaujai,vakarinei,pietinei ir rytinei!
-Jie už sienos!-sušuko tėtis
-Būtent,kad už sienos!-sušukau
-Ką tu nori tuo pasakyt?-paklausė Liam
-Mes susprogdinsim ją.-išsišiepiau
-Nežinau,kaip bet tu rūpinkis tuo...-tarė tėtis ir jie visi kilo skambint visiems
Paėmiau telefoną ir surinkau Megan numerį.
-Labas Meg.-tariau
-Lucy,kaip malonu.-mergina nusijuokė
-Man už tad ne.-tariau-Rink savo žmones ir atvykstat į Louis namus.
Ir padėjau ragelį.Tavęs laukia didelis pragaras Cody,labai didelis.
-Rytoj aptarsim planą,o dabar laikas miegot.-tariau ir užlipau į savo kambarį
Priėjau prie Niall ir numoviau jam batus,atsegiau džinsų diržą ir jį nuėmus atsegiau džinsų sagą ir užtrauktuką nutraukiau jo kojom žemyn.Jo marškinius tiesiog perplėšiau ir numečiau į kampą.
Atsistojau ir priėjus spintą išsitraukiau miegojimo šortus ir maikutę.Nusiėmiau dabar esamus rūbus ir apsivilkau padėtus ant kėdės,apsisukau ir krūptelėjau.Žydros akys stebėjo kiek vieną mano judesį.Paraudus priėjau prie lovos ir atsiguliau.Vaikinas patogiau įsitaisęs pasisuko į mane.Pažvelgiau į jo žydras akis ir atsidusau.Jos tokios gražios...Jis su ranka nubraukė užkritusius plaukus ir aš šyptelėjus užsimerkiau.
Nežinau ką su juo daryt...Turiu omeny aš jį apšaukiau ir jis dabar guli mano lovoj.
-Ačiū..-tyliai tariau-Už tai,kad išgelbėjai.
Tačiau jis tylėjo.Jis nepratarė nė žodžio.Vėl atsimerkiau ir blondinas nusuko akis.
-Niall?-tyliai pratariau
-Kodėl Lucy?-jis žvelgė į sieną-Kodėl tu leidi man vėl būti su tavim?
-Aš...-norėjau sakyt bet jis pertraukė
-Tu gi žinai,kad aš tave įskaudinsiu.-tyliai tarė-Tačiau tu vistiek leidi.
-Niall tu man daug reiški.-tariau
-Aš negaliu tau nieko reikšt.-atsiduso
-Bet reiški.-tariau ir sunėriau mūsų pirštus-Tu man reiški daug.
Jis atsisuko į mane ir atsiduso.Švelniai suėmė mano smakrą ir pakėlė.
-Tu esi nepaprasta mergina.-tarė
-Žinau,Niall,žinau.-tariau
-Ar galiu tave pabučiuot?-jis paklausė perbraukdamas nykščiu per išdžiūvusias lūpas
Aš tik linktelėjau ir jis pasilenkęs sulietė mūsų lūpas.Kaip aš jų pasiilgau.Švelnių jo lūpų..Mūsų bučinį pertraukė Hemmings balsas.
-Malik!!!
*****
Laukiu jūsų nuomonių!!! ;))-860
YOU ARE READING
Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)
Fanfiction*Tik pasakos baigiasi"gyveno ilgai ir laimingai".*