^Lucy^
Šalia manęs stovėjo tas vyras,kuris sutvarkė man žaizdą.
-Ką?-sutrikus pažvelgiau į jį
-Mergina yra tik tam,kad jis susimautų.-truktelėjo pečiais
-Tu to nepadarysi.-įsitempiau-Niekas jo neliesit.
-Tuomet pasiduok.-tarė-Z nori tik tavęs.
Sustingau.Paaukot gyvybę,kad išgelbėčiau jį?Sunkiai nurijau seilių gumulą.
-Tu jam dirbi...-tyliai tariau
-Jis stipresnis.-tarė ir aš stipriai užsimerkiau-Z yra daug stipresnis nei jūs.Jis turi daugiau žmonių nei jūs.Jau geriau mirsit jūs nei aš.
-Mes neesam silpni.-išsišiepiau-Ir tas asilas manęs negaus.
Nutaikiau ginklą į blondinę ir paspaudžiau gaiduką.Horan staigiai atsisuko.Pasisukau šonu ir su alkūne trenkiau vyrui į pilvą.Jis susirietė ir aš su koja pastūmiau jį.
-Malik gauja visada stipriausia-šyptelėjau ir pažvelgiau į snaiperius-Perduokit Z linkėjimus,kad aš nepasiduosiu!
Ir trenkiau vyrui iš ginklo į pakaušių.Jis be sąmonės sukrito,o prie manęs atsirado tėtis,Niall ir Payne.
-Kas vyksta?-susiraukę pažvelgęs į mane
-Nepasiduosiu be kovos.-sumurmėjau-Vaikinas mano,kad mes silpni.
-Mes tokie ir esam.-tėčio nusiminęs balsas mane sutrikdė
-Ne,neesam.-tariau ir pažvelgiau į juos-Mes niekada nebuvom ir nebūsim silpni.-šyptelėjau kai mus stebėjo snaiperiai-Galbūt neturim tiek daug žmonių,galbūt neturim tiek daug ginklų,galbūt neturim tiek daug medikų ar kitų,bet mes turim Payne's,Tomlison'us,Styles,Horan ir Malik'us.Mes turim daugiau sumanumo,turim daugiau patirties,turim daugiau pasitikėjimo.
Jie žvelgė labai susidomėję.
-Mes niekada nepasiduodam.Tik ne ši gauja.-šyptelėjau-Mes turim daugiau žemių.Manau pats laikas skambinti Dylan.Berniukai.-pažvelgiau į snaiperius-Manau pats laikas gelbėt savo kailius.
Apsisukau ir su visais pradėjom eit link mašinos.Nežadu pasiduot.Aš nešioju Malik ir Payne pavardę ir tai reiškia,kad negaliu nusileist.Tik ne dabar.Įrodysiu tam suskiui,kad ne su tais susidėjo.Aš Lucy Payne Malik,neeilinė mergina.
Pamačiau prie tos merginos,kuri dabar rankose laiko mažą būtybę,jauną vaikiną.Jis pažvelgė į mane dėkingu žvilgsniu ir aš linktelėjau.Mama atėjo ir įsėdo į tėčio mašiną,o aš nuėjau pas Niall,bet tik priėjau jis paspaudė gazo pedalą ir apsisukęs išvažiavo.Stovėjau sutrikus.Kas jam?
Louis mašina sustojo šalia manęs ir aš greitai įsėdau.buvau pikta,nes žinau priežastį kodėl jis taip elgiasi.
-Jums viskas gerai?-paklausė važiuodamas link namų
-Mūsų nėra Louis.-atsidusau-Mūsų niekada ir nebuvo.
-Ką čia nusišneki,Lucy?-jis susiraukė,o aš tik šyptelėjau
-Niall nėra skirtas man.-sumurmėjau-Jis tiesiog nėra...
Louis tvirčiau suspaudė vairą ir tik įsuko į kiemą aš išlipau iš dar važiuojančios mašinos.
-Ar tu išprotėjai?!-sušuko išlipdamas
-Man nerūpi Louis!-sušukau išskėsdama rankas-Man tiesiog nerūpi!
Įžengiau į vidų ir užtrenkiau duris tiesiai Louis prieš nosį.Jis piktas įžengė į vidų.
-Kas tau negerai?!-sušuko
-Viskas!-buvau pikta ir sugniuždyta
Į koridorių įlėkė El,Pety,Olly ir brolis su Luke.
-Kas vyksta?-paklausė brolis
-Nieko.-suurzgiau ir užbėgus į viršų išgirdau iš mano su Niall kambario dejones-Visiškai nieko...
Sušnibždėjau ir nuėjus į laisvą kambarį garsiai trenkiau durimis.
-Nekenčiu tavęs!-sušukau ir priėjus prie spintelės viską nuo jos numečiau-Nekenčiu!
Viduje sukilo toks didelis pyktis.Gana žaist Horan.Išėjus iš kambario nusileidau į rūsį kur yra vaikinų treniruočių salė.Laikas atsigauti.
Pora savaičių galima sakyt apsigyvenau rūsį.Mama ir tėtis vis klausė kas yra,o aš atsakiau,kad viskas gerai.Louis su manim nesikalba,kaip ir Niall...Kalbant apie jį...Jis pradėjo vestis vis naujas merginas,žinoma jų nemačiau,bet girdėjau.Mano kambarys visai už sienos,o tos rėkia,kaip skerdžiami tėčio priešai.
Priėjau prie bokso kriaušės ir giliai įkvėpiau.Pirmas smūgis,tada antras.
-Sukruštas Horan..-sušnibždėjau ir trenkiau dar vieną-Kad tu prasmegtum.-antras smūgis-Užmušiu kiek vieną kalę.-ir pasipylė smūgių lietus
Pailsus nustojau boksuot ir atsigėrus vandens priėjau prie ginklų ir taikinių.Paėmiau vieną geresnių pistoletų ir užtaisius ginklą pradėjau šaudyt.Kad jus abu rykliai suėstų...
Visiškai pailsus atsiguliau ant minkšto suoliuko ir užsipyliau vandens ant veido.Gerai šiandien užteks.Buvau tik su šortais ir crop'topu.Išėjau iš sporto salės ir uždarius užlipau į viršų.Atidariau duris ir tik išėjau į mane įsmigo daug žvilgsnių.Oh šūdas...Jie nežino,kad ten sportuoju.
-Ką tu ten po velnių veikei?-suurzgė Horan,wow kažkas naujo
-Tau tai turėtų mažiausiai rūpėt.-sušnypščiau ir jis susiraukė-Parūpau matai..
Visi buvo nustebę mano šiurkštumu,bet man tai nerūpi.Apsisukau eiti,bet mane sulaikė stipri ranka skaudžiai suėmus mano riešą.
-Paleisk mane.-suurzgiau
-Kodėl nieko nesakei?-susiraukė
-O ką man tau sakyt?!-sušukau ir ištraukiau ranką-Tu visada užsiėmęs dulkindamas kekšes!
-Lucy...-jis nutilo-Aš...
-Nenorėjai?-pasišaipiau-Aš maniau,kad tarp mūsų viskas gerai!Bet po tos dienos kai sutikai blondinę visiškai nekreipei dėmesio!Maniau viskas mums bus gerai,kad tu nepyksti,bet tu pykai,kai aš tik tave gelbėjau!
-Manęs gelbėti nereikėjo!-sušuko-Ji man nebūtų nieko padarius.
Aš sustingau.
-Kai atėmimu jos numerį,tu norėjai jos,tiesa?-paklausiau,bet jis tylėjo-Ar tiesa Niall?
-Taip.-tarė ir aš užsimerkiau-Aš norėjau jos.
Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.Aš tikėjau juo.Aš sušiktai tikėjau,kad esu tik jo,o jis tik mano.Aš tiesiog buvau naivi ir apakinta jo meilumu.
-Tai buvo tik vaidyba.-nusijuokiau ir Niall pakėlė akis į mane-Tu tik vaidinai.Tu tik sušiktai vaidinai!Tas vyras buvo teisus!Ji gerai atlieka savo darbą!-sušukau-Visa tai buvo tik suknistas spektaklis!Tu tik norėjai pasinaudoti manim!Norėjai tik pajusti tai!
Jis tiesiog tylėjo.Visi stebėjo mus ir man rodos tėtis jį tuoj užmuš.
-Tu atėmei mano pirmąjį bučinį ir nuo to laiko aš pamečiau galvą dėl tavęs!Tu visada buvai man ramstis!-mano skruostu nusirito ašara-Maniau,kad tu ne kaip kiti.
Jis stebėjo mane nusikaltusiu veidu,bet man tai mažiausiai rūpėjo.
-Lucy paklausyk...-jis tarė ir norėjo prieit,bet aš atsitraukiau-Lu...
-Gailiuosi,kad aukojausi dėl tavęs...
***
Nu tai ką laukiu jūsų nuomonių!! ;))
-910
YOU ARE READING
Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)
Fanfiction*Tik pasakos baigiasi"gyveno ilgai ir laimingai".*