Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

3.20

"Niall"

Kai visi išsiskirstė pamačiau Lucy kuri stovėjo prie mano kambario durų ir kažką ten paliko.Neturėjau laiko dabar peržiūrėt tad tiesiog nuėjau.

Ji kai tik įžengė į šiuos namus atrodė sunerimus ir kalbėjo taip lyg tai būtų paskutinis kartais kaip ji čia.Po mūsų pokalbio nenoriu būti šalia jos nes jaučiuosi ir taip įskaudintas...

-Niall..-Zayn priėjo ir pažvelgė sunerimusiu žvilgsniu-Viskas gerai?Visą dieną kažkoks keistas..Ar čia dėl Lucy?

-Ne seni..-nusijuokiau-Tieisog negaliu patikėti kad nudėsim vieną labiausiai nemėgstamų žmonių.

Zayn tik nusijuokė ir nuėjo.Nusekiau jam iš paskos ir išėjas pamačiau tiek žmonių kad net žandikaulis atvipo.Kiemas ir už kiemo buvo pilna mašinų ir dar daugiau žmonių.Galiu pasakut tik tiek kad Z kentės labai stipriai.

"Lucy"

Nuvykę į vietą viskas dėliojosi ganėtinai sklandžiai.Pašalinti Z vyrai kurie saugo jo kiemą ir bokštus.Na žinoma kilo ir muštynių ir kitokių nesąmonių tačiau galiu pripažinti kad tėčio idėja ganėtinai puiki.

Namas buvo apsuptas mašinomis ir aplink jį buvo labai daug žmonių tačiau jaučiu kad kažką mes pražiobsojome.Negali būt kad taip lengvai praeitume jo visus vyrus.Jis juk tikrai numanė kad mes ateiname...

-Čia per ramu..-sumurmėjau-Mes kažką praleidome ir neatkreipėme dėmesio.

-Lucy viskas gerai.-tarė Louis-Tiesiog jis per kvailas ir nesusiprato kad ateiname.

-Būtų gerai...-dar tyliau sumurmėjau

Keli vyrai įžengė į vidinį kiemą ir visi sukluso.Jiems priėjus kiemo vidurį vis dar buvo ramu.Tačiau jiems paėjus dar kelis žingsnius buvo perverti peilių.Greitai atšokau iš savo vietos.Visi susižvalgė ir persigando.Fernando ir Geris nukrito be gyvybės ženklų.Dabar jau tikrai žinau kad mes kažkur suklydome.

-Sakiau kad mes kažką darome ne taip.-suurzgiau-Turime planą perkurti.

-Ne,Lucy.-suurzgė tėtis-Tik ne šį kart.

Lėtai atsitraukiau ir susimąsčiau.Kaip jis iš vis sužinodavo kur mes ar ką mes veikiame.Visus nužvelgiau ir sustojau ties pilkšva BMW.Joje sėdėjo rudaplaukis vaikinas ir vis kažką kalbėjo.Pakilau iš savo vietos ir pradėjau eiti link jo.Kai kurie žmonės atkreipė dėmesį mane ir paskui į mašiną.Priėjus mašiną pabeldžiau į langą ir vaikinas pašoko.

Jis greitai padėjo telefoną ir nervingai man nusišypsojęs kas parodė kad jis nelaukė manęs ar kieno nors kito prieinant.Jis atidarė langą ir pažvelgė su nervinga šypsena.

-Labas kuo galiu padėti?-greitai prakalbo

-Labutis.-šyptelėjau-Norėjau paklausti kodėl tu automobilyje,o ne su visais kitais ir dar negana to kalbi telefonu?

-Um...Nes..Na..-jis sumurmėjo kažką neaiškaus bet neatsakė

-Būk geras ir išlipk iš mašinos.-nusišypsojau-Dabar pat.

-Kodėl?-sutrikęs ir su baime paklausė

-Tiesiog prašau išlipk iš tos prakeiktos mašinos kol nesusprogdinau tavęs kartu su ja.-suurzgiau

Vaikinas išsigandęs greitai išlipo iš mašinos ir nervingai stebėjo telefoną ant sodynės.Pasilenkiau ir jį paėmiau.

-Dėdė Zampa.-tariau pažvelgus į ekraną-Labutis Z!

-Kaip tu...

-Klausyk tu kalių nučiunktas agurkėli.-suurzgiau-Dabar galėsi klausyt kaip tavo pakalikas pomidoras klyks itint garsiai.

-Nedrįsk Malik!

-Pakuokis daiktus ir nyk iš miesto.-paėmiau ir padėjau telefoną ant automobilio sėdynės-Na katinėli dabar tu tikrai atsiimsi.

Tėtis prasibrovęs pažvelgė į mus.

-Kas vyksta Lucy?-tarė

-Sakiau kad kažką praleidome.Jūs amžinai manęs neklausot nors ant galo aš teisi ir būnu.-suurzgiau-Jis yra kažkas Z ir viską jam pasakojo.Dabar aš jį iškepsiu kaip kokį obuolių pyragą kurio aš baisiai nemėgstu.

Paėmus tėčio ginklą šoviau vaikinui tiesiai į petį.Jis suklikęs susirietė.Tada šoviau į kitą ir jo klyksmas buvo tik garsesnis.

-Gana.-tarė tėtis-Dabar laikas kitai daliai plano.

Daug vyrų subėgo į vidinį ir galinį kiemus.Įsiveržę į vidų išgirdome daugybe šūvių ir jau galiu įsivaizduoti kas ten vyskta.Staiga tėtis atsitraukė kai šūvis buvos visai šalia mūsų.Greitai pažvelgiau į kitą pusę ir pamačiau Cody.

-Tai ką..-išsišiepė vaikinas-Sveikutė.

-Labas.-tariau-Žinai aš dabar galėjau gauti tą kulką į galvą ir tu būtai likęs be vieno Malik.

-Na bet nepataikiau.-tarė

-O gaila.-sumurmėjau-Tai kaip tu dar gyvas?Maniau jau kokios žiurkės sugraužė paskutinius likučius.

Ir net nesureagavau kaip gavau kulką į koją.

-Aa!-skausmas buvo nežmoniškas

Vaikinas tik nusijuokė,o tėtis išsitraukęs ginklą norėjo šaut tačiau gavo šūvį į ranką.Jis buvo sulaikytas iš abiejų pusių ir parklupdytas.Iš namo išėjo Z vyrai su musiškiais kurių buvo nedaug ir visi buvo parklupdyti.

-Na ką.-nusijuokė-Dabar jau turiu visus jus.

-Ir ką tu nori tuo pasakyti?-suurzgiau spausdama žaizdą

-Tai kad jūs ir vėl pralaimėjot.-tarė-Kaip visada.

Tačiau nusijuokiau pirma aš ir tada jis.

-Žinai kad mes niekada nepralaimime.-tariau-Tiesiog kartais mes padarom didelių klaidų.Na bet jos ištaisomos.

Vaikinas sutriko ir apsidairė,tačiau nieko nepamatė.

-Apie ką tu?-jis tarė-Juk jūs visi sulaikyti.

-Ne visi.-mirktelėjau ir atsistojau

-Tu?-ir garsiau nusijuokė-Ir ką gi tu padarysi?

-Na..-žengtelėjau arčiau jo-Kartais žmonės aukojasi dėl to nes nori sunaikinti kitus žmones.

Vaikinas nenustojo juoktis ir pažvelgiau į visus savo draugus.Nusišypsojau jiems ir iš po rankvoės ištraukiau nedidelį daiktą.

Priėjau prie Zampos ir apkabinau jį atlengdama ir panaikindama galą numečiau po vaikino kojomis bei atsitraukiau.Pajaučiau apkabinimą iš šono ir pamačiau tik tamsius plaukus.

Tada viskas sustojo.Suklupau kartu su mergina ir akyse sumirgėjo...

-Malia..-tyliai tariau

-Sesės...-tyliai tarė-Iki mirties...

Ir tada..

Tamsa...

*******

Tadadadammmm...!!
Myliu jus Meilės ir ačiū kad palaikot mane!!❤❤❤❤

-830