Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

3.9

^Lucy^

Vyras kuris sudaužė mano širdy mane stebėjo ramiu veidu,mergina stovėjo tai pat ramiu veidu,o mergaitei kaip matau aš jau nepatinku.

-Ko reikia Horan?-suurzgė Wali

-Noriu pasikalbėt su Lucy.-tarė rimtai

-Pakankamai prikalbėjai.-tariau šaltu balsu

-Mes turime apie ką pasikalbėt.-tarė pikčiau

-Ne ne...

-Viskas gerai Wali.-tariau ir išsišiepiau-Jis nori kalbėti.Tik aš neturiu daug laiko Horan,man pasimatymas.

Jis nustebo kaip ir Eva.

-Tu turi vaikiną?-ji paklausė

-Na,kadangi Niall manimi atsikratė nusprendžiau judėti į priekį.Neverksiu dėl vyro kurio nemyliu.-gūžtelėjau pečiais

Man buvo skaudu matyt juos čia.Man buvo skaudu matyt jį čia,tačiau aš padarysiu taip,kad jis gailėtūsi mane pametęs.Padarysiu taip,kad jis keliais atsšliauž pas mane.

Mačiau,kad Niall sugniaužė kumščius,bet man tai mažiausiai rūpi.

-O tu..Am Eve tiesa?-maloniai kreipiausi į ją-Ar tau nieko nesako,kad jis mane lietė?

Jos veidas perbalo ir ji pažvelgė į Niall išpūstom akim.Jis tik šyptelėjo jai ir viskas.

-Gerai pamiršau kad tu čia atvykai pakalbėt tai pirmyn,kalbėk.-atsirėmiau į mašinos kapotą

Waliyha ir tos dvi išėjo.Niall pažvelgė į mane ir nuleido galvą.

-Tu pasikeitei.-tarė tyliai

-O ką man reikėjo daryt kai sužinojau,kad esu tau nereikalinga?-pakėliau antakį-Bėgt,ieškot,verkt?

-Na aš to tikėjausi.-tarė-Aš girdėjau kai tu kalbėjai su Waliyha.

O man teks su ja pasikalbėt.

-Na kas buvo tas buvo.-pavarčiau akis-Reikia judėt į priekį.

-Aš atsiprašau.-tarė-Nenorėjau tavęs įskaudint.

Aš tiesiog tylėjau ir stebėjau savo batus.

-Man reikėjo tai padaryt.Man reikėjo išgelbėt savo šeimą.-sumurmėjo

-Įskaudindamas jauną merginą?-pakėliau galvą-Ja pasinaudojant?

-Aš..-ir jis užsikirto-Tiesiog nesusivaldžiau.

Nusijuokiau.

-Taip.Nesusivaldei.-tariau-Nesusivaldei nepalietęs manęs.Pasakysiu tau tai.Aš šlykščiuosi savim.Ir žinai kas dėl to kaltas?Tu.

-Atsiprašau.-tyliai tarė

-Ar tu laimingas su ja?-paklausiau ir pažvelgiau tiesiai jam į akis

-Taip.-tarė

-Ar tu myli ją?-vėl paklausiau

-Taip.-tvirtai atsakė

Nuleidau akis į žemę ir jaučiau kaip jose kaupiasi ašaros.

-Aš aukojausi dėl tavęs.-sumurmėjau-Aš stengiausi dėl tavęs.

-Aš tikrai atsiprašau.-sumurmėjo

-Ne,tu neatsiprašai.-pakėliau akis į jį-Tu to nemoki.Tu nežinai ką reiškia žodis atsiprašau.

-Aš a..-bet jis užsičiaupė

-Aš maniau,kad tu tikrai mane myli.-sumurmėjau ir jis pakėlė galvą-Esi prakeiktas šunsnukis Horan.Kiek aš dėl tavęs padariau,kiek visko prisiėmiau.Visi buvo prieš mus,o aš juos tikinau,kad mes laimingi,kad aš myliu tave,o tu mane.Visi matė mano džiaugsmą ir visi tuo džiaugėsi.Jie matė,kad aš pagaliau laiminga.Jie manė,kad tu darei mane laimingą.Na tu tai ir darei.

-Lucy..

-Aš praleisdavau pro ausis tavo pykčius.Tu visada rėkdavai,kad padariau ne taip tu visada šaukdavai,kad šaukiu ant savo tėvų,o dėl ko aš šaukiau?Dėl to,kad užstočiau mus,bet tu ne kad pritartai man tu šaukdavai.-ir tada pyktis smogė man-O tu pasirodo žaidei su manim!Tu mylėjai kažkokią kalę!

-Ji nėra kalė.-jis suurzgė

-Taip.Ji tai ne aš.-tariau

-Tu nesi...

-Taip esu.-tariau-Jei tik būčiau nutuokus,nebūčiau nė pirštu prisilietus prie tavęs.Bet aš buvau naivi.Pasidaviau tau,tavo grožiui ir meiliems žodeliams.Maniau,kad tu kitoks,kad tu suaugęs ir atsakingas,o kas buvo iš tikrųjų?Tu elgeisi,kaip penkiolikmetis.

Pamačiau prieš save klūpintį Niall.

-Aš tikrai atsiprašau Lucy.-jis priėjo-Aš gailiuosi.Tikrai.

-Netikiu.-sumurmėjau-Aš netikiu tavim.Nebegaliu tikėt tavo melu.

^Niall^

Lėtai pakilau ir pažvelgiau į marginą kuri buvo nusisukus.Aš tikrai nesitikėjau šito.Ji šalta.Ji įskaudinta.Esu mulkis,bet ji irgi taip būtų pasielgus.

-Lucy tu supranti,kad tik gelbėjau savo šeimą.-tariau rimtai-Tu būtum pasielgus lygiai taip pat.

Ir ji tik nusijuokė netikru juoku.

-O ką aš visą tą laiką dariau?-pakėlė stiklines akis-Kaip manai ką aš veikiau savo šeimoj vis gelbėdama juos?Vis užstodama juos?Vis užstodama tave?

Tylėjau.Ji visiškai teisi.Ji saugojo mus visus.Ji visada saugojo mus ir mes tai visi žinojom.Ji nėra eilinė mergina,ji yra tvirta ir stipri.Tokių labai reta.

^Lucy^

Praėjau pro Niall ir įžengiau į namus.Prie manęs pribėgo ta mergaitė.

-Palik mano tėtį ramybėj!-ji sušuko-Tu jo negausi,jis yra mano mamos!

-O tu nors supranti,kad jis netikras tavo tėvas?-pašaipiai paklausiau-O tikrai,kur tavo tėtis?Tikriausiai pas kokia nors protingą merginą ir turi nuostabią dukrą.Ne tokią kaip tu.

Ji apsiverkus nubėgo pas Eva,o aš užlipau į viršų.Gal ir žiauriai pasielgiau su ja,bet man ji nerūpi.Priėjau sieną nukrautą nuotraukom ir paėmus pirmą su Niall mečiau į sieną.Netrukus pro duris įsiveržė piktas Niall ir Eva.Jie vos spėjo pasilenkt,nes nuotrauka skrido tiesiai į jį.

-Aš tikėjau tavim!-sušukau-O kaip tu man atsidėkoji?!Įskaudini ir palieki!

Jie tylėjo ir stengėsi išvengt nuotraukų.

-Žinai Eva.-nustojau ir išsišiepiau-Tu neįsivaizduoji kaip jis mane lietė.Mmm...-ji paraudonavo iš pykčio-Pamenu kai jo rankos slydo mano pilvu žemyn,kai jis bučiavo mane...

-Užsikišk!-suklykė-Užtilk!Jis turėjo taip daryt!

-Taip,kad įskaudintų mane,tave išgelbėdamas.-suurzgiau ir paėmus nuotrauką kur mes abu bučiavomės paleidau į langą-Tu neįsivaizduoji kaip aš jūsų abiejų nekenčiu!Mano visa šeima būdavo antroj vietoj kai šitas asilas buvo pirmoj!Per jį aš nebendraudavau gerai su draugėm ar broliu!Visada maniau,kad jis bus tas kurio man reikia,bet aš suknistai klydau!

-Koks skirtumas tu klydai ar ne!-ji sušuko-Jis nėra tavo!Nebuvo!Ir nebus!

-Nes aš jo nenoriu!-sušukau-Prašau,pasiimk.

Tariau ir nusiėmus žiedą atnešiau ir padaviau jai.

-Šituos tai pat.-tariau ir padaviau jo marškinius-Kaip ir šiuos.

Padaviau jai grandinėlę kurią jis man buvo padovanojęs.

-Lucy aš atsiprašau.-tarė Niall apkabindamas Eva

-Kas iš to!?-sušukau-Man tai nepadės!

-Tu turi vai...

-Neturiu!-sušukau-Kam man jis kai turėjau jį!Niekas neprilygs to ką suteikė jis!To kaip jaučiausi šalia jo!

-Aš tavęs nemylėjau!-sušuko jis

-Bet aš myliu!

****

Oh damit... O.o

Pas mane dramosss :')))

Taigi laukiu nuomonių ir jei nepatingėsiu stebuklingai įkelsiu dar vieną ;)))

-950