Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

2.14

*Po savaitės*

^Lucy^

Savaitė laiko.Savaitė laiko,kai aš savo kambarį.Savaitė laiko,kai tėčio nėra.Savaitė laiko,kai visi nuo manęs nusisuko.

Tą dieną kai tėčiui užsiminiau apie mamą jis išėjo.Jis tiesiog apsisuko ir išėjo.Daugiau jo nemačiau.Kai mama grįžo iš ligoninės ir sužinojo,kad papasakojau tėčiui apie ligą ji pasiuto.Luke dabar visur su mama.Ji nusigręžė taip pat.Zampa...Zampos elgesys vis keistėja.Jis vis žvalgosi po namus ir labai daug klausinėja apie šeimą.Aš tyliu.

Prieš keturias dienas mama pasikvietė drauges,tai yra Perrie,Dani ir El.Aš nusileidau laiptais žemyn ir paklausiau mamos ar galiu kur nors išeit.Ir jos atsakymas buvo toks 'Dar pasimaišyk man po kojom tai surakinsiu grandinėmis'.O kaip reagavo jos?Jos pasijuokė iš manęs.Nuo tos dienos daugiau neišlindau iš kambario.Nevalgiau.Tačiau ir nenoriu.Hemmings buvo atėjęs.Apšaukiau.

Lėtai pakilau nuo palangės ir priėjau prie veidrodžio.Išbalęs veidas.Lūpos pamėlę.Kūnas lieknas.Plaukai išblukę.Akys tuščios.Ar tai aš?Taip,tai aš.

Dabar savaitgalis ir mokytis liko vos savaitė.Pagaliau baigiu mokslus ir išvykstu į koledžą.Nereikės kankintis dėl čia esančių žmonių.Kalifornija manęs jau laukia.Taip.Kalifornija.Naujas gyvenimas.Nauja pradžia.

Išgirdau,kaip atsidaro mano kambario durys.O,kažkas manęs pasigedo.Per tiek laiko,kažkas nusprendė ateit.Puiku.Tiesiog nuostabu!

-Lucy...-o-Tau viskas gerai?

Man viskas gerai?Ne,ne viskas.Man niekas negerai.

-Lucy...-atsiduso ir atsisėdo šalia manęs ant palangės-Tu neturi teisės ant mūsų pykt...

-Ką?-lėtai atsisukau į brolį-Ką tu pasakei?Neturiu teisės?

-Taip.Tu tėtį įsiutinai.Tu neturėjai jam to sakyt.-tarė gana piktai

-Ar mano gyvenimas gali būt dar šūdinesnis?-paklausiau savęs ir nusijuokiau-Ne,negali.Jis yra toks šūdinas,kad mielai pasiimčiau vieną iš tėčio šautuvų ir nusišaučiau.

-Tu gal iš proto išsikraustei?!-pašoko iš savo vietos ir klaikiai pažvelgė į mane

-Ne.Taip.Galbūt.-greiti sakiniai vis išsprūdo iš mano lūpų-Gal gali išeit?Man nepatinka,kad esi taip arti...

-Ką?-jo piktas balsas pasikeitė į sutrikusį

-Tu per arti...Prašau išeikite.-sušnibždėjau ir labiau prisiglaudžiau prie palangės kampo

-Lucy tau viskas gerai?-paklausė ir sugrabaliojęs šviesos jungiklį įjungė ir atsisuko į mane-O dieve...

-Čia yra dievas?-paklausiau su viltimi akyse-Ar galiu pakalbėt su močiute?Ji manau jau grįžo iš parduotuvės.

Tariau su šypsena..

-Lucy...-jis lėtai priėjo prie manęs,o aš staigiai pašokau...

-Ne!Neliesk manęs!-sušukau ir nubėgau į apačią-Močiutę!Močiute,kur tu?!

Mano balsas pradėjo gergždėt..

-Lucy močiutės nebėra...-tarė piktai mama ir priėjo prie manęs

-Ne!Neliesk manęs!-sušukau ir pajaučiau ašaras-Aš noriu pas močiutę!Močiute!!

Įbėgau į virtuvę ir pamačiau peilį ant stalo.Greitai jį paėmus apsisukau į vaikiną ir moterį.

-Kur močiutė?!Kodėl ją nužudėt?!Noriu pas močiutę!-ašaros bėgo upeliais,o pyktis vis kilo-Kur ji?!

^Luke^

Pirmą kart bijau.Bijau labiau negu tėčio.Kas jai?Kodėl ji tokia?Kaip suprast kur močiutė?Juk mes ją palaidojom.Kas po velnių tau yra Lucy?Pažvelgiau į jos tuščia akis kurios tiesiog virė pykčiu ir skausmu.

-Lucy nuleisk tą prakeiktą peilį...-suurzgė mama

-Mama...Raminkis...-tariau tyliai,o ji atsisuko sutrikus į mane-Čia kažkas ne taip...

-Aš matau Luke...

^Lucy^

Išgirdau kaip užsitrenkė durys.Čia ji!Čia turi būt ji.

-Močiute!-sušukau ir nubėgau prie durų ten stovėjo vyras toks pats kaip vaikinas virtuvėje tik atrodo vyresnis

-Močiute?Ji mirė prieš daug metų...Jos nėra...-suurzgė vyras-Ir padėk tą peilį...

Tarė ir bandė paimt,bet greitai atsitraukiau.

-Neliesk manęs!Močiutė gyva!Ji sakė eina į parduotuvę!-sušukau ir tvirčiau suėmiau peilį

-Lucy nuleisk peilį!-užriko

-Kas man esi,kad turėčiau tavęs klausyt?!-atgal atšaukiau ir jis sustingo

-Aš tavo tėtis,Lucy.Dabar nuleisk peilį.-tarė lėtai žiūrėdamas už manęs

-Mano tėvai mirė avarijoje!-sušukau ir pasukus galvą pamačiau stovinčius du brunetus ir garbanių

-Lucy aš tavo tėtis...-tarė ir lėtai priėjo per žingsnį,o aš atgal

-Ne!-sušukau-Močiutė mirus?!Puiku!Noriu pas ją!

Sušukau ir peilį atstačiau ties savim.Močiute,jeigu tu ten.Tuomet lauk manęs.

-Lucy!-sušuko vyras stovintis priekį manęs ir dėjo žingsnį atgal

-Nesiartink!-sušukau ir apsisukus pamačiau stovintį aukštą blondiną,žydrom it jūra akim...

Blondinas kuris mane užaugino.Blondinas kuris man visada padėjo.Blondinas kuris jautė mano skausmą.Peilis išlydo iš mano rankų ir su ašarom akyse stebėjau išgąsčio pilną jo veidą.Dėjau žingsnį link jo ir pakreipiau galvą.

-Niall...-kreipiausi į jį

-Kas yra princese?-paklausė ir dėjo žingsnį link manęs

-Kur močiutė?

**********

Taip...Žinau....Dalis tokia pieva....

Bet tos kurios skaitė įdėmiai supras kas jai yra... :)

Bye!!! :')

P.S.Laukiu jūsų nuomoniuuu!! :*

-700