Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

4.2

^Amy^

-Beka...-tyliai tariau ir jai priėjus apsikabinau-Dvidešimt metų,mergyt.

-Amy.-ji suspaudus mane glėbį sumurmėjo-Tu,žiauri moteris.

-Argi?-nusijuokus atsitraukiau

-Taip.-pavartė akis-Negana to,kad su šitu šmikiu susimetei tai dar ir vaikų nuo jo turi.-nusijuokė

-Na,dabar tebeturiu tik vieną.-tyliai tariau

-Lucy visada bus su tavimi.-nusišypsojo

-Iš kur tu ją žinai?-sutrikusi pažvelgiau į ją

-Tai ji nepasakė...-pavartė akis-Po sienų susprogdinimo ją pargabeno į ligoninę kurioje dirbau aš.Ji buvo praradusi atmintį ir jai padėjau prisiminti.Pasirodo visoje istorijoje dalyvavo ir mano dukra.

Tik tada prisiminiau jos dukrą ir pažvelgus į šoną rudaplaukė mergina buvo nuleidusi galvą.Tačiau visa jos apranga man jau matyta.Ji pakėlė galvą ir mūsų visų veidus ištiko nuostaba.Ši mergina...Bekos dukra?

-Bet...-stebėjau merginą ir vis dar netikėjau tuom-Ar tu leidai jai šitaip elgtis?

-Amy...Ji ir tavo dukra begalo panašios.Mika tik gelbėjo žmones kaip ir Lucy.-atsiduso-Bet iš pradžių aš viso šito nežinojau.Tik po laiko man ji pasakė ir kai sužinojau kad tai jūs, begalo nustebau.Norėjau su jumis susitikt,bet jūs buvot tokiam pavojuje.

Priėjusi prie Mikos ją apsikabinau.Ši mergina yra labiau panaši į vyrą.Bet ji vistiek yra ta maža mergaitė,kuri padėjo mums grįžti pas vaikus.

-Sveika sugrįžus.-nusišypsojau

Po ilgo pokalbio su Beka parodėm kur ji ir Mika apsistos ir visi išsiskirstėm.Man kažkas nedavė ramybės.Jos abi staigiai pasirodė.Jos žinojo kur būtent mes esam.Aš kažką praleidau pro akis ir to nepastebėjau.Viskas labai konplikuota ir mes negalim pasitikėti visais.Mes per daug pasitikėjom ir per daug praradom.To daugiau nebus.

Mano mergaitės...Jos tiek daug padarė.Prisiminus visas jų linksmybes.Dieve...Nebegalėjau sustabdyt ašarų.Tai per daug sunku.Per daug laiko jas laikiau.Stipriausias visoje šeimoje liko Luke.Jis tapo tylesniu ir ramesniu.Stengesi vengti visko išskyrus tada kai puolam kitus.Jis taip nori jiems atkeršyti...

-Amy.-greitai įsiveržė Louis-Lauke sumaištis.

Pakilau iš savo vietos ir išėjusi į lauką išvydau visus rėkiant vienas ant kitų.Luke ir Mika stebėjo kas vyksta ir jiems tik žengus žingsnį visi atsisuko į juos.

-Mes norim laisvės!-šūkavo minia

-Mes...-Luke norėjo sakyt,bet žmonės nenorėjų jų klausyt

-Jūs nieko nedarot!-sušuko-Mes visi per jus mirsime!

-Mums baigsis atsargos!

-O kaip mūsų vaikai!?

-Kad taip norit tos prakeiktos laisvės tai eikit ir pasiimkit.-suurzgiau

-Tai j..

-Mūsų darbas?-nusijuokiau-Čia mes viską darom,nešam maistą,avalynę,vaistus,o jūs sėdit ir nieko nedarot.Mes einam ir kovojam už tai kas priklauso mums,o neverkiam kampe dėl to kad mažiau duonos gavom.

-Mes turim atkeršyti už jas ir už visus!-sušuko kažkas

-Kas iš to keršto?-pavarčiau akis-Vistiek mes nesugrąžinsim nei jų,nei visų kitų.Jie mirę,suprantat?Jie neprisikels.Supraskit,kad mes turim tik vieni kitus.Taip,jos čia.Jos kaip angelai.Tačiau jos neatsistos ir neis kovot su mumis.Turit suprast,kad mūsų nėra daug ir mes turime visi kovoti.O jūs kelet kvailus skandalus.

Jie nuleidę galvas klausė mūsų.Žinojau kad tai ką sakau yra man pačiai sunku,tačiau tai yra tiesa.

-Amy teisi.-priėjęs tarė Liam-Mes turime būti vieningi.Norite laisvės?Nepatinka ką turite dabar?Prašau,vartai štai ten.Galit sau laisvai išeit.

Nusišypsojusi priėjau prie jo ir atsirėmiau į jo petį.

-Mūsų gali likt kad ir keli,bet mes bent kovosim,o nesislėpsime.-tarė ir apkabino per pečius-Jei jūs tokie esat,kad viską paliekat vyriausiems tai tvarkoje.Jūs gabenat maistą ir visa kita,o mes kovojame su kitais.

Jo pašaipi šypsena teikė man pasidižiavimą mūsų gaujos vieningumu,žinoma,ne visos bet daugelis jos yra pasiryžę viskam.

-Jūs jaunimas suskydot visai jau.-pavartė akis Laim-Mes va senukai dar parako turim,o jūs tai jau visai.Merginos dar pastovi už save,bet jau vaikinukai jūs tai skystablaudžiai.

Nusijuokiau nuo jo žodžių.Merginos pašaipiai stebėjo vaikinus,o vaikinai susiraukę stebėjo mus.

-Nejaugi mes klystam?-pakėliau antakį

-Taip!-šūksniai nuskambėjo

-Tada manau neprieštarausit mūsų planams.-mano šypsena išgądino kai kuriuos

-Žinoma,ne.-sumurmėjo

Jų balse girdėjosi abejingumas.Tačiau mes turime pasirengti viskam.

-Merginos,o ar jūs norit įrodyti,kad mes geresnės nei jie?-pakilnojau antakius

-O taip!-jų šūksniai buvo užtvirtinti

Išties visoje šioje 'stovykloje' merginos buvo labiau ryžtingesnės nei vaikinai.Galbūt dėl to,nes jos prarado daug daugiau nei vaikinai arba tiesiog vaikinai tikrai skystablaudžiai.

-Taigi,brangieji.-nusišypsojau-Visi kurie yra nuo septyniolikos iki trisdešimties lauksime rytoj iš ryto prie pagrindinių vartų.Na,o jei bus savanorių,jaunesnių ar vyresnių lauksime tenais tai pat.

-O kas ten vyks?-Kian paklausė

-Ruošime žudymo mašinas,brangučiai.-nusijuokiau-Tai yra jus.

****
Laukiu nuomonių :)))

-720