Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

4.10

^Liam^

Tai ką mes visi dabar matome atrodo tikrai netikra.Matome juos visus.Mūsų veidai buvo išsigandę bet pilni džiaugsmo.Tačiau jie neatrodo toki laimingi mus matydami.

-Atvykome čia su trumpu vizitu.-Amy pašaipus tonas gązdino visus

-Kodėl trumpu?-vienas iš grupuotės paklausė

-Nes jūs patys mane išvarėt.-mirktelėjo jam-Mes čia atvykome tik kelių žmonių ir vykstame pas Andrey.

-Ko jums ten?-Luke tikrai neatrodė laimingas

-Mes ten truputį persimesime kulkom, kaip senais gerais laikais.

-Bet juk ten tėtis...

-Man mažiausiai rūpi tavo tėtis.

Negalėjau patikėt kad tai ta pati Amy kuri taip stipriai mylėjo Zayn,kuriai rūpėjo visi nors ir blogi žmonės,bet ne ji pati.Jos veide nesimato nė kruopelyčio gailesčio ar liūdesio,viską ką matau yra jos įniršio ir pasitikėjimo veidas.Kaip ir visų čia esančių.Hemio,El,Styles,Dani ir visų kitų.Jie visi mus stebi nusivylę ir dėl to aš negaliu pažvelgt nė vienam iš jų į akis.

-Taigi,man reikia būrelio žmonių kurie nebijotų paleist kulkos kažkam į galvą.

Į priekį žengė keli vyrukai, kurie iš ties buvo be jausmiai.Amy veide atsirado šypsena.Beka atsistojo prie manęs ir jos veide atsispindėjo pyktis.Ji sukryžiavus rankas pažvelgė į Amy.

-Mūsų gauja šitaip nedirba.-pašaipiai tarė

-Čia net į gaują nepanašu.-nusijuokė Styles-Tai tik primena avelių bandą be piemens,nes nu neįsižeiskit tie kurie čia 'vadovauja' jums mokyt ar prižiūrėt kitus,netinka.

-Lyg kažkuris iš jūsų sugebėtų geriau.-Mell pažvelgė į juos

Ir ji nesuspėjo sureaguot kaip staigiai Amy atsirado prie jos ir ji atsitraukiant pargriuvo,o į jos galvą buvo įremtas ginklas.Mell išsigandusi stebėjo ją.

-Jūs toki lėti.-nusijuokė ir patraukė ginklą-Leiskit aš jums pasakysiu vieną dalyką ir mes išvažiuojame.Aš nuo aštuoniolikos metų augau gaujoje.Patyriau tiek kiek jūs per savo gyvenimą nepatirsit.Buvau pagrobta,išprievartauta,pažeminta mylimo žmogaus,pažeminta brolio,gimus vaikams aš juos praradau septyniolikai metų,mūsų gauja buvo be galo daug kartų išskirta,tačiau aš niekada nenuleidau rankų.Visada kovojau.Priešinausi tokiems žmonėms, kurie galėjo mane nušauti tą pačią akimirką,bet dėl savų aš padaryčiau bet ką.Tad man vienai sudoroti šiuos kelis šimtus žmonių būtų niekai,nes jūs esat niekas palyginus su kuo aš turėjau susidurti.Ir šie žmonės kurie dabar yra su manimi yra tikra mano šeima.

-Tuomet kodėl tu taip elgiesi,Amy?-jau įsikišau ir aš-Juk žinai kad ten yra tavo vyras,tavo vaikų tėvas,žmogus kurį tu visada mylėjai,kurį tu pakeitei,kuris pakeitė tave,kodėl tu staiga stoji prieš jį?

-Liam,jam nerūpiu nei aš nei kas nors kitas.Zayn niekada nerūpėjo niekas,jis tiesiog žiūrėjo kad jį kas nors apsaugotų.-pavartė akis-Nors žinai kada jam kažkas rūpėjo?Kai ieškojom Lucy.Jam tada buvo svarbiausia ji.Jis iš ties mylėjo Lucy labiau negu ką nors kitą gyvenime.Lucy jam buvo kaip stiprybės šaltinis.Tada jis buvo stiprus ir galingas.Tada jis turėjo valdžia ir tada jis mokėjo kariauti.Tačiau dabar,kai jos nebėra,jis nebemoka nieko tik slėptis.Taigi aš buvau su juo susitikus,Liam.Jis pasirinko juos,o ne mus.Jis pasirinko tuos kurie jį gali apsaugoti.Jis visada taip daro,nes tai yra tikrasis jis.

-Tuomet kodėl tu buvai su juo?

-Nes aš jo bijojau labiau nei ko nors kito.Aš visada,kiek vieną minutę,kiek vieną sekundę bijojau jo.Jis buvo neprognozuojamas monstras.Ir dabar tokia tapau aš.Aš jam parodysiu ką išmokau iš jo.Aš parodysiu jam ką jis sukūrė ir ką jis prarado.

-Bet tai ne tu,Amy.-šone atsistojo Louis

-Jūs net nežinot ką aš ketinu daryt ir jūs jau dabar žiūrit į mane lyg į žudikę.-nusijuokė kiek nesmagiu juoku-Galiu pasakyt, kad jo žudyt niekas neketina nebent jis mane išves iš kantrybės.Bet aš iki jo lygio kad žudyt savus-nenusirisiu.

-Na kad jau taip ir nutarei...-tariau-Tu gal prieš mus esi monstras,tačiau prieš juos,tu,esi niekas,princese.

Mano pašaipūs žodžiai tikrai ją įžeidė ir kiti kiek keistai mus stebėjo,tačiau man įdomu ką dabar ši princesė gali pasakyt.Tačiau ji nelabai ir pasimetė.Jos veide atsirado klastinga šypsena.Bet garantuoju tai ką ji sugalvojo jai niekuo nepadės.

-Nejaugi taip žiauriai galvoji apie savo mažąją sesutę?-nusijuokė

-Tiesiog ,Amy,tu nesi tokia kokia pati sau atrodai.Ir tavo veiksmai labai retai kada parodo kad tu tikrai pasiryžus kovot.

-Auč.-dramatiškai pavaidino kaip susiėmė už širdies

-Tu visada viską tvarkai žodžiai ir tai tau tai tikrai sekasi ir visi tai žino,bet tavo veiksmai mažai kada duoda naudos.

Amy paėmė man už rankos ir nusivedusi prie vartų pažvelgė tiesiai į akis.Mačiau jose tą pačią mergaitę ir tai man davė vilties kad mano sesutė nedingo.

-Liam,o ką tu dabar pasakysi?

Ir pažvelgęs link vartų pusės išvydau tūkstančius žmonių,tačiau kas man kliuvo į akis tai labai jau pažįstamas veidas.

-Tu tikriausiai juokauji...