Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)

4.3

^Amy^

Atsikėlusi pasirengiau šiandienai.Išėjome į lauką su Liam ir staiga sustojau.Lauke stovėjo visi.Na išskyrus mamas kurios prižiūri mažylius.Bet čia...Stovi visa 'stovykla'.Jaunimas ir suaugusieji.Užlipau ant dėžių ir tai atkreipė visų dėmesį.

-Am...Wow..-nusijuokiau-Nesitikėjau kad jūsų bus tiek.

-Čia mano dėka.-mirktelėjo akį Luke

-Nejaugi mano sūnelis padarė kažką gero?-cypenčiu balseliu paklausiau-O dieva,mano berniukas užaugo!Aaaaa..

-Mama,tavo sarkazmas skaudina mane.-nusijuokė ir atsistojo šalia

-Ir dėl to aš myliu save.-nusišypsojau-Na,tai kaip gi tu juos įkalbėjai?

-Mes susilažinom.Merginos prieš vaikinus.-pakilnojo antakius

Garsiai nusijuokiau ir paplekšnojau jam per petį.

-Myliu tave,Luke,bet tu tikiesi kad šie vaikai įveiks merginas?-merginos pritarė juoku

-Nenuvertink taip mūsų.-mirktelėjo-Na,tai pradėkime.

Po savaitės laiko stovėjome prie dėžių sienos.Nestipriai vis trankiau galvą į sieną.

-Viskas gerai?-į palapinę įžengė Niall

-Aš nusivyliau ne tik visais kitais,bet ir pati savim.-atsidusau

-Kodėl?

-Niall,jie tokie beviltiški.-dar kartą trenkiau galvą į sieną,kuri buvo prie palapinės-Merginos dar stengesi kažką įrodyt,bet ir tai beviltiška.Aš nežinau ką man daryt.Aš taip stengiuosi dėl jų,aukoju savo laiką vietoj to kad vykt su kitais į misijas,bet tai tik laiko švaistymas.Ką aš galvojau,mananti kad pakeisiu juos...

-Amy...-Niall priėjęs suėmė už pečių ir pažvelgė į akis-Tu,esi stipriausia moteris kokią tik pažįstu.Tu iškentei tokį pragarą ir vis dar stovi čia.Tu iškentei kančias,kai buvai pagrobta,kovojai su visais,mokėjai pastovėti už save kai visi manė,kad esi silpna.Tu sugebėjai suvystyti patį ,Zayn Malik.Ne gana to,tu,pagimdei jo palikuonius.

-Taip bet...

-Tu,susilaukei dviejų tobulų būtybių.Praradai juos,bet nepasidavei.Kovojai dėl jų,kad tik juos vėl susigrąžintai.Padėjai man pasikeisti.Padėjai pasikeisti visiems.Tu visiems parodei koks gali būti gyvenimas.Amy,kaip tu nesupranti kad,tu,esi žmogus dėl kurio kovojo visi.Tu ir Lucy,dvi merginos dėl kurių visi pamesdavo galvas ne dėl jūsų grožio,bet dėl jūsų požiūrio į gyvenimą.Jūs abi buvot tokios naivios,geros mergaitės,tačiau mokėjot pastovėt už save ir savo draugus.

-Niall...

-Aš dar nebaigiau.Aš noriu pasakyt,kad tu gali iškęsti viską ir tu gali pakeisti viską.Kovok už tai Amy.Turėk ryžto ir parodyk tiems vaikams,kaip viskas daroma.Papasakok jiems,kaip kovojot jūs.Duok jiems patarimų ir pastūmėk juos.Jų nors ir daug,bet tu sugebėsi.Tu visada sugebi viską sutvarkyti,kaip turi būti,o šie vaikai yra niekai palyginus su visa gauja kurią tu sugebėjai išauklėti.

Niall žodžiai buvo be galo stiprūs.Man tai tikrai padėjo.Priėjusi prie jo apsikabinau.

-Dievaži,Horan,kaip tave ji sugadino.-nusijuokiau-Ir aš dėl to džiaugiuosi.

-Aš tai pat,o dabar eik ir parodyk jiems kas čia bosas ir kaip viskas turi būti.

Atsitraukusi išėjau į lauką kur visi sėdėjo.Negalėjau jiems meluoti ir nenorėjau,nes kitaip jie nieko neišmoks.Atsistojau visų jų priekį.Jie pažvelgė žvilgsniu kuris sako kad jie savim didžiuojasi.

-Taigi,turiu kai ką pasakyti.-atsidusau-Džiaugiuosi kad jūs visi pasiryžę įrodyt kad esat geriausi bet...Jei jau pasiryžot tai ir darykit taip,kad laimėtūte.Aš nesuprantu ar jūs tiesiog atėjot pabūt čia ar norit įrodyt kas čia geriausi?Nes jūs esat beviltiški.Visi...Aš per šią savaitę tiesiog sugaišau laiką.Galėjau jau atgaut dalelę žemių,o nesivoliot purve su grupele nevykėlių.

Mačiau koki jie šokiruoti buvo.Jie visi atrodė nusivylę,pikti,liūdni ir įskaudinti.

-Nežiūrėkit taip į mane,nes tai ką sakau yra tiesa.Jūs tiesiog nemokat pastovėt už save.Jūs verkiat dėl to kas vyksta dabar,et net nenutuokiat kiek ištvėrėme mes.Kiek ištvėriau aš.Buvau pagrobta,išprievartauta,sumušta vos ne iki mirties.Aš praradau savo vaikus ir kovojau dėl jų.Aš praradau savo draugus,bet tai pat kovojau dėl jų.Mūsų gauja buvo tiek daug kartų iširus,kad aš jau net nepamenu kiek iš ties kartų ir buvo.

^Niall^

Klausiau Amy kalbos ir tiesiog didžiavausi ja.Po velnių ji teisi.Šie vaikai bando įrodyt kokie kieti jie yra,bet juos iki komos Amy viena sumuštų.Kvaili vaikai ir kvailos jų galvos.Nors kartą susitelktų ties kitais,o nes ties savo kvailomis baisiomis subinėmis.

-Aš nebemokysiu jūsų.-išgirdus jos žodžius pažvelgiau į ją-Jūs tiesiog to nenorit ir aš negaišiu savo laiko vaikams.

-Mama...-Luke buvo šokiruotas kaip ir kiti

-Ne,Luke.-papurtė galvą-Man atsibodo būti išnaudojamai.Norit gyvent,tada išmokit kovot.

-Kaip jie išmoks kovot jei mes jiems nepadėsim!?-sušuko vaikinas ir piktai stebėjo ramią Amy-Jeigu tu pasiduodi tuomet kas juos išmokins!?

Auč...Luke šovė tiesiai tačiau Amy buvo rami.

-Man niekas nepadėjo,Luke,bet aš dabar stoviu čia.

Luke prašovė.Damn,Amy.Vaikinas pasimetė.Visi kiti tylėjo.Nu ir ką šita kvaila kačių banda pasakys?Jie jos bijojo kaip vandens.Kvaili šūdkrūmiai.

-Darykit jūs ką norit,bet mano pagalbos nesitikėkit.-sumurmėjo-Toki kieti manot esantys kai esat tik kvaila vaikų grupelė.Gero vakaro.

Ir ji tiesiog išėjo.Visi sukilo.Pradėjo ginčintis ir keikt Amy.Bet ką ji sugalvojo?

-Mes nesam kvaili vaikai!-sušuko rudaplaukė mergina-Ji klysta!

-Ir kaip tu tai įrodysi,genija?-pavartė akis Tim

-Mes išmoksime kovoti ir be jos pagalbos.Tada ji pamatys,kad mes verti jos.Ji mus mokys tik mes turime parodyti kad mes to norime.

***

Laukiu nuomonių :)))

-810