^Lucy^
Na štai...Likau viena.Vaikinai kažkur išėjo,o aš stoviu vidurį gatvės.Jie galvoja aš imsiu ir klausysiu jų?Na jau ne.Man gana.Išsiaiškinsiu kas čia vyksta.Bet dabar noriu surast tėtį.Žinau,kad jam tai svarbu bus.Greitai patraukiau namų link ir įžengus sustojau.Visi baldai išvartyti,sudaužyti.Pradėjau lėtais žingsniais eit link virtuvės ir įžengus pamačiau visą ją sujauktą.Mamos valgiai išmėtyti...
Staiga išgirdau žingsnius viršuje.Greitai prisiglaudžiau prie kampo,kad manęs niekas nepamatytų.
-Na ką Amy...Šį kart nepabėgsi...-mano akys išsiplėtė
Taigi čia Mark balsas...
-Tu vistiek mirsi.-mamos piktas balsas buvo tikrai tvirtas
-Jei mirsiu aš...Mirsi ir tu mažyte.-tarė ir išgirdau kažkokį keistą garsą-Eime...Mūsų jau laukia...
Pažvelgiau iškišus galvą ir pamačiau,kaip ją išsitempė.Tyliai sukūkčiojau.Jei jai kas nors nutiks...Pasmauksiu tą Mark savom rankom.
Greitai atsitraukiau nuo kampo kai išgirdau juk mašina nuvažiavo.Ko jam čia reikė?!Rankom atsirėmiau į stalą ir nulenkiau galvą.Ašaros riedėjo nepaliaujamai.Jis ją išsivežė,bet kam!?Greitai nubėgau į viršų ir įbėgau į savo kambarį.Jis tai pat buvo sujauktas ir iš po lovos kyšojo baltas lapukas.Greitai jį paėmiau ir pažvelgiau kas parašyta.
S.M.B.S.
Ką tai reiškia?Išėjau iš kambario ir greitai nusileidau laiptais.Eidama gatve tiksliai nemačiau kur ėjau nes vaizdas liejosi,kūkčiojimas nesiliovė,o tik stiprėjo.Mano mama pagrobta...VĖL...Staiga į kažką atsitrenkiau,tačiau nekreipiau dėmesio ir toliau ėjau.Nusivaliau ašaras,tačiau jas pakeitė naujos.
Kodėl kai viskas pradeda krypti į gerąją pusę staiga viskas pakrypsta į blogąją pusę?Kodėl?
-Hey,Lucy!Kas buvo?-išgirdau Hemmings balsą
-Tiesiog padėk surast brolį.-tariau ir dar kartą sukūkčiojau-Prašau Luke...
-Gerai,eime...-tarė ir švelniai suėmė ranką nuo ko mane atrodė nukrėtė elektra...Ką?
Staiga Luke sustojo ir aš nusivaliau ašaras.Pažvelgiau į priekį ir pamačiau brolį kuris kažką kalbėjo.
-Lu..Luke...-sukūkčiojau ir brolio akys greitai atsisuko
Jam nieko nespėjus pasakyt priėjau ir stipriai jį apkabinau.Jo rankos švelniai glostė mano nugarą tačiau tai visiškai nieko nepadėjo.
-Lucy kas buvo?-brolis švelniai paklausė
-Ma...Mama..-sukūkčiojau-Ma...Mark...
-Ką?-jis atsitraukė ir pakėlė mano smakrą kad žvelgčiau tiesiai į jį-Kas mamai?
-Aš...-giliai įkvėpiau-Grįžau namo ir...ir ten viskas sujaukta ir...ir aš pasislėp..iau ir girdėjau kaip...kaip kažkas vaikšto viršuj...Tada...Tada Mark išsitempė...Mamą...-tariau ir bandžiau nusiramint,tačiau tai nepadėjo.Jis jau norėjo kalbėt bet prabilau pirma-Mama...Paliko raštelį...S.M.B.S.
-Ką tai suknistai reiškia?-jo piktas balsas nuskambėjo
Luke apsisukęs trenkė į medinę tvorą nuo ko aš krūptelėjau ir per žingsnį atsitraukiau nuo jo.
-Kur tėtis?-mano balsas jau buvo ramesnis nes jau nebeverkiau tik žaksėjimas buvo.
-Nežinau...Jis sakė išvyksta reikalams porai dienų...-sumurmėjo brolis
-O kur Zampa?-paklausiau ir Luke staigiai atsitiesė
-Jis sakė kad eina namo.-sumurmėjo
-S.M.B.S...-tyliai sumurmėjau ir bandžiau sumąstyt kas tai
Apsižvalgiau ir supratau,kad esam mokyklos stadione.Mačiau seną mišką kuriame buvau.Nieko daugiau...Staiga mano telefonas supypsėjo ir gavau žinutę nuo tėčio,kad jis vakare grįš.
-Tėtis vakare grįš.-tariau
-Gerai...Tuomet eime namo ir sulaukime jo.Galbūt sužinosim ką reiškia tos raidės.-tarė Luke ir visi pradėjom eit link namų
Įžengę į vidų pamatėme kad viskas sutvarkyta,o Zampa išlindo iš po kampo.
-Grįžau namo ir radau apverstus namus...Tad apačią sutvarkiau.-tarė
Aš tik atsipūčiau.Jau buvau pradėjus įtarinėt,kad jis ne mūsų pusėj...
-Einu į kambarį.-sumurmėjau ir lėtai užlipu laiptais į viršų
Įžengiau į kambarį ir lėtai atsiguliau ant lovos.Apkabinau pagalvę ir tiesiog užsisukau į lango pusę.Viskas taip sudėtinga...Kaip matau mūsų šeimai laimingai būti neįmanoma.Todėl bent jau reikia džiaugtis linksmomis akimirkomis...Ir užmerkiau akis...
-Močiute...Jeigu kada nors praregėsiu...Ką išvysiu?-paklausiau atsisėsdama šalia močiutės balkone
-Tu ne vien išvysi mažute...Tu ir patirsi...-tarė
-O ką aš patirsiu?-paklausiau-Ir kada tai patirsiu?
-Neskubėk mažute...Viskas ateis su laiku...Skausmas,meilė,laimė,džiaugsmas...Ir kad ir kas nutiktų...Nesvarbu...Tai meilė...Skausmas...Prisimink tai...Visos akimirkos yra brangios ir gal kada nors jos tau pravers.
Pramerkiau akis.
O močiute...Kad tu būtum gyva...
Staiga išgirdau kaip atsidaro durys ir kažkas įžengia į vidų.
-Princese...-išgirstu tylų tėčio balsą
-Tėti?-atsisuku į jo pusę ir jis truputį šyptelėjęs ateina arčiau
-Viskas bus gerai,mes rasim mamą.-tarė atsisėsdamas,o aš jį apkabinau-Mes Malik...Mes visda laimim.
-Tėti...Tas vyras nusipelno mirties.Man nerūpi kas bus...Tiesiog dabar norėčiau,kad jį kas nors nutrenktų.-sumurmėjau ir jis nusijuokė
-Turim dar vieną minčių žudikę.-tarė ir pavėlė mano plaukus-Einu į apačią...Tu pavargus eik miegot.
-Gerai...Labanakt...-tariau
-Labanakt princese...-tarė ir pabučiavęs viršugalvį atsistojo ir išėjo
Atsiguliau ir užsimerkiau.Madison ir Mark buvo susitikę miške...Ir kas dar per pinigai?Na taip suprantu kad reikia perduot,bet miške?Ir dar senajame?Staiga mano akys greitai atsimerkė taigi rimtai...S.M.B.S.
Senasis miškas...Baltas sandėlys...Greitai šokau iš lovos ir truputį sustojau nes galva susisuko.Koks skirtumas...Greitai išlėkiau iš kambario.Žinau kur ji!!Mama mes ateinam kad ir kiek dabar valandų!!!
-Senasis miškas!!-sušukau per visus namus ir apačioje laiptų atsirado tėtis,Luke ir Zampa
-Mieloji eik miegot tau rei..-jis pradėjo kalbėt,bet mano džiugus balsas jį pertraukė
-Mama!!!-sušukau dar garsiau-Senasis miškas,baltas sandėlys!Aš žinau kur mama!!
*****
Tada!!!
Na laukiu jūsų nuomonių!!! :))
Myliu,bučiuoju :)*
Bye
-840
