^Zayn^
Gerai...Šito nenumačiau plane.Ji nori skirtis.
-O kaip vaikai?-paklausiau ir jos akys tapo stiklinėmis
-Aš pasiimsiu Lucy,o Luke turėkis pats...-gūžtelėjo pečiais
-Tu taip paprastai jį man paliksi?-kiek pasimečiau
-Kas mėnesį jie apsikeis.Nenoriu,kad Luke būtų šalia Lucy.Nuspresta.Pas advokatą nueisiu pati.Vaikam pranešimt vėliau.
-Tu tikrai nori skirtis?-paklausiau
-Jei nenorėčiau nesiskirsčiau..-šaltas it ledas balsas-Einu dėtis daiktų.Šiandien išeinu.
Tarė ir apsisukus išėjo.Nesitikėjau to.Ji tikrai nori skirtis.Ar tai viskas?Turiu omeny ją ir mane?Galbūt mano meilė blėsta,bet kažką jai jaučiu.Tačiau ji nori.Ji nori skirtis.Aš jos nelaikysiu.Nori tegul išeina,bet žinau,kad ji grįš.Ji be manęs niekas.Aš ją išlaikau,o ji neturi nė cento.Lucy reiks į mokyklą ir ji vistiek susitiks Luke.O jis jos tikrai taip lengvai nepames.
^Amy^
Vienas po kito mano daiktų pasislepia lagamine,viena po kitos mano ašaros pasislepia daiktuos.Tai viskas.Tai pabaiga.Aš maniau jis priešinsis nepalesi taip lengvai,o ką jis...Jis sutiko.Šiandien sutarsiu dėl skyrybų su advokatu ir su juo noriu išsiskirt per savaitę.Lucy baigs mokslus ir išvyks į Kaliforniją,o aš ir toliau gyvensiu.
Nežinau,kaip reaguos vaikai,bet nori jie ar ne mes išsiskirsim.Pinigų aš turiu.Zayn nė nenutuokia,kad ir aš dirbu.Gal kavinė ir nėra pats geriausiais darbas,bet man gerai.Aš pykau ant Lucy ne dėl to ką pasakė Zayn,o dėl to,kad ji nepastovėjo už save.Galbūt ir aš tokia buvau,bet savo vaikus auklėju ne taip.Nebuvau ilgai su tavim Lucy todėl dabar atsigriebsiu viską...
^Luke^
Guliu lovoj ir mąstau...Lucy kažkas negerai.Tačiau kas?Ko aš nežinau?Ji mano sesuo aš turiu sužinot.Atsisėdau ir išsitraukiau telefoną.Surinkau Mr.Ken numerį ir paspaudžiau skambinti.
-Klausau.-visai netrukus pasigirdo jo šaltas balsas
-Sveiki pone Ken...-pavartydamas akis pasisveikinau
-O Luke kokie reikalai?-paklausė jau nebe tuo šaltu balsu
-Man reikia informacijos.-tariau
-Įdėmiai tavęs klausau.-kur gi ne
-Man reikia visos informacijos apie Lucy Malik.-tariau
-O žinoma,žinoma.Rytoj pašto dėžutėj visa informacija jau bus.-tarė
-Puiku.Man to ir te reikėjo.Ačiū Ken.Sudie.-tariau ir nelaukęs atsakymo padėjau ragelį
Kad ir kas tai be būtų aš išsiaiškinsiu ir prisiekiu darysiu viską,kad tai panaikinčiau.Ji mano sesuo,o aš jos brolis.Aš esu Malik palikuonis ir aš galiu tai padaryt.Galiu pasirūpint sese kuri jau manęs nekenčia.
^Lucy^
Rytoj į mokyklą.Aš daug jos buvau praleidus bet man nelabai rūpi.Reik iškęst šią prakeiktą savaitę ir viskas.Pradėsiu gyvent atskirai.Žinau,kad mama išleis į Kaliforniją,tačiau ar tėtis išleis...Man nerūpi.Norės jis ar ne,aš išvyksiu.Dvylika klasių baigiu aštuoniolikos,tad bėdų nėra.Būsiu pilnametė.
Gerai man dabar tas nėra galvoj.Tačiau žinau dar vieną dalyką.Man reikia padėkot Niall.Aš jį retai matau ir nežinia ar pamatysiu prieš pat išvykstant.Paėmiau telefoną ir surinkau jo numerį.Skambink..Ir paspaudžiau mygtuką skambinti.Laukiu,laukiu ir nieko.O dieve,kokia aš kvailė...Lyg toks,kaip jis atsilieptų į mano skambu...
-Horan...-tarė ir aš sukikenau iš jo tokio prisistatymo
-Malik...-tariau ir vėl sukikenau
-Lucy?-vaikino gan sutrikęs balsas-Kas nors nutiko?
-Ne nieko,tik norėjau padėkot.-tariau
-Už ką?-ir žinau,kad jis dabar pakėlęs antakius
-Už viską...Tu palaikei man ranką,kad nesuklupčiau eidama pirmuosius žingsnius.Tu maitinai mane kai aš negalėdavau matyt bliūduko.Tu išmokinai mane kaip atskirti daiktus.Tu išmokinai mane pažinti miestą.Tu išmokinai mane jausti kitų žmonių jausmus nematant.Tu išmokinai mane rizikuoti.Tu buvai mano ramstis į kurį buvau įsikibus,kad nenukrisčiau.Tu užjautei mane kada man to reikėjo.Tu buvai vienintelis kuris jautė mano skausmą.Ačiū tau Niall už viską.Už visus tuos septyniolika metų.-nė nepajaučiau,kaip veidu ritosi ašaros,tačiau nežinau net dėl ko
-Princese tam ir yra dėdės...-tarė švelniai
-Ne Niall..Aš tavęs nelaikau dėde.Tu esi mano draugas.Draugas kuris neatsuko nugaros.Kuris nesudavė peilio į nugarą.Kuris nevogė iš mūsų pinigų ir nežiūrėjo,kaip mums pakenkti.Tu nebuvai tas kuris slankiojo po mūsų namus ir vis klausinėjo keistų klausimų apie šeimą...-norėjau dar sakyt,bet jis mane pertraukė
-Kaip suprast neslampinėjo po namus ir klausinėt kažkokių klausimų?-jis surimtėjo.Jis kažką turi žinot
-Z...-mano telefonas buvo išplėštas iš rankų,o aš buvau prispausta prie lovos.
Zampa viena ranka skaudžiai suėmė mano smakrą ir atsuko į save.
-Tai matai aš problema,mm?-paklausė pro sukastus dantis ir dar stipriau suspaudė smakrą
-Taip tu esi problema ir tavęs čia neturėtų būt..-išspjoviau žodžius tiesiai jam į veidą-Be to aš sakiau daugiau nesiartink prie manęs.
-Tu man neaiškinsi ką daryt.-suurzgė-Džiaukis,kad negaliu tavęs nužudyt,bent jau kol kas.
-Aš žinojau,kad tu dediesi tuo kuo nesi.-suurzgiau ir pačiupus lempą trenkiau jam į nugarą
-Kalė!-sušuko ir atsitraukė
-Kam dirbi tu sumautas šunsnuki!?-sušukau stovėdama prie durų
-Taip imu ir sakau.-nusijuokė ir sudejavo nuo skausmo
-Atvykai čia ir matei,kaip mes visi kenčiam,o tu suknistai tik norėjai pasinaudot mumis!Vis klausinėjai manęs apie namus,apie tėtį,apie mamą,o va Luke tu pažinojai,nes jis pasitikėjo tavim aklai!Jie visi pasitikėjo tavim!-sušukau
-Bet tu kažkodėl ne...-suurzgė normaliai atsistodamas
-Nes nebuvau akla!Mačiau tavo kaukę!Vis už jos slėpeisi!-sušukau ir jaučiau kaip kambarį atsiranda tėvai ir Luke-Tavo slapyvardis Zampa jau iždavė,kad nesi musiškis ir visi vistiek tave priėmė!
-Prie ko čia slapyvardis?-suurzgė
-Nes savas visada pasitiki kitais ir tik savas jaučia artėjantį pavojų...-tariau-Aš jau numanau kam tu dirbi...
-Tu nė nenutuoki...-jis nusijuokė pašaipiu juoku
-Tu išsisukinėjai nuo senųjų sandėlių.Kai mamą sužeidė tu nė nepaklausei kaip ji.Tu žinojai,kad tai Mark darbas.
-Visi žinojo-tarė
-Ne.Tu dirbi jam.Nes tu vienintelis sudrebėjai prieš vaikino kuris buvo rūsyje mirtį...Tu sudrebėjai kai jį nušovė.Mačiau.Stebėjau tave nuo pat atvykimo.Tu ir jis dirbot Mark ir dabar galvoju apie tėčio ginklų kolekciją kurią galėčiau panaudoti.Ką manai,ZAMPA?
****
Laukiu jūsų nuomonių ir VOTE :')))
Myl babes!! :**
-920
YOU ARE READING
Dead(Z.M)4 Sezonai(tvarkoma)
Fanfiction*Tik pasakos baigiasi"gyveno ilgai ir laimingai".*