*In Love With You*

9

Išėjus į lauką įkvėpiau gryno oro ir atsidusau. Netrukus prie manęs išdygo ne kas kitas kaip Hero

- Kodėl tu melavai;- jis paklausė
Pažiūrėjau į jį nesupratusiu žvilgsniu

- Kodėl melavai jog esi kalta?

- O kodėl tu manai jog aš esu nekalta?

- Jei būtum kalta nebūtai pabėgusi lyg išsigandusi avelė

Pažvelgusi į jį supratau jog jau neišsisuksiu

- Na tai kaip kalta ar ne?;- jis įdėmiai pažiūrėdamas paklausė

- Nekalta;- tyliai pasakiau

- Ką negirdėjau, pasakyk garsiau

- Nekalta;- jau garsiau pasakiau

- Vis tiek negirdžiu

- Aš pasakiau, jog esu nekalta;- susinervinusi sušukau ir apsisukusi pradėjau eiti į koledžo pusę iš kurios atėjome. Jis mane pasivijęs tarė:

- Juk negali eit viena vidurį nakties į koledžą nuo čia dar galas kelio.

- Man nerūpi

Jis paėmęs mane už rankos sustabdė

- Tu niekur neisi

- Eisiu
stengiausi ištraukti savo gležną ranką iš jo tačiau nepavyko

- Aš pasakiau jog neisi

Ir paėmęs mane nuotakos stiliumi, pradėjo nešti. Priėję prie naujutėlio bmw jis ją atrakinęs mane pasodino ir uždėjo diržą kaip mažam vaikui.

- Kieno čia mašina? Ką čia išdarinėja ir kur mes važiuojam?
Jis nusijuokęs pasakė:

- Ne per daug klausimų vienam kartui? Na, bet pasistengsiu atsakyt. Ši mašina yra mano, šiuo metu dar nieko neišdarinėju- jis pakilnojo antakius - ir mes važiuojam pas mane kadangi aš žinau jog kambario raktai pas Alex.
Nuo jo pasakymo aš išsižiojau. Jo mašina? Pas jį į namus? Na jau ne geriau prasmegsiu nei pas jį važiuosiu tačiau kai bandžiau atidaryti duris jos buvo užrakintos. Paklaikusi pažiūrėjau į jį.

- Paleisk mane tu neturi jokios teisės mane įsodinti į savo mašiną ir vežiot kur tu nori! Tai žmogaus pagrobimas

- Prisimink mamyčiuke jog tu neturi kambario raktų ir jei ne aš šią naktį nežinia kur dėtaisi kadangi manau Alex jau seniai kažkur lūžus;- rimtu balsu tarė

Jam tai pasakius apgalvojau visą padėtį ir daugiau nieko nesakiau.
Privažiavę didelius vartus jis juos antrakino pulteliu ir lėtai įvažiavom.
Namas buvo apšviestas įvairių lempų, o nuo jo dydžio išsižiojau. Jis buvo milžiniškas, tikras ponų namas. Sustojęs kieme jis išlipo iš mašinos ir atidaręs duris paėmė mano ranką padėdamas išlipti, tačiau būčiau nugriuvusi, bet Hero laiku spėjo mane pagauti. Su jo pagalba nusigavom į namus. Jo vidus buvo dar labiau įspūdingesnis

- Kas čia gyvena?

- Aš, dar keli darbuotojai

- Bet juk tu tik studentas kaip gali išlaikyti tokį namą ir tokią mašiną?

- Tai jau mano reikalas, o dabar eime parodysiu tau svečių kambarį kuriame miegosi.

Nuvedęs jis paliko mane įsikurti ir išeidamas pasakė, jog jo kambarys yra pačiame koridoriaus gale. Kadangi su suknele man būtų nepatogu miegoti tad nusprendžiau jog paprašysiu jo maikės. Nusliūkinus iki jo kambario lėtai atidariau duris ir pasigailėjau jog nepasibeldžiau, nes jis buvo katik grįžęs iš dušo. Mano akys automatiškai perbėgo per jo kūną kadangi jis buvo tik su rankšluosčiu, o nuo plaukų dar varvėjo vandens lašiukai. Jis turėjo kelias tatuiruotes ant rankų ir pilvo. Taip pat turėjo tobulą pilvo presą.

- Ar jau pasigrožėjai?:- pašaipiai paklausė

Visa pasimetusi norėjau bėgti iš čia kuo toliau.

- Aš amm atėjau paklausti ar turi kokią nors maikę paskolinti, nes su suknele būtų nepatogu miegoti;- vos įstengiau paklausti

Jis priėjo prie spintos ir ištraukė juodą bliuskutę. Atnešęs ją man padavė ir aš nėriau kuo greičiau iš kambario. Persirengus į Hero duotą maikutę, atsiguliau. Keletą valandų bandžiau užmigti tačiau taip ir nepavykus išlipau iš lovos, nusileidau į pirmą aukštą ir susiradau virtuvę. Prisipildžiusi stiklinę vandens lėtai gėriau jos turinį. Krūptelėjau kai išgirdau prie ausies balsą:

- Nesimiega?

Atsisukusi susidūriau su kieta, nuoga krūtine. Pakėlusi akis pažiūrėjau į mane žvelgiantį Hero kurio akys nukeliavo iki mano lūpų. Užvaldyta aistros ,o gal dar likusio alkoholio, pasistiebiau ir pirma jį pabučiavau. Kol mūsų liežuviai kovojo tarpusavyje jo rankos keliavo po mano kūną taip lyg bandytų ištyrinėti kiekvieną mano kūno lopinėlį. Pakėlęs mane pasodino ant spintelės ir pradėjo bučiuoti kaklą. Tačiau greitai nuo jo atšokau, kai išgirdau kažką ateinant. Į virtuvę įžengė senyvo amžiaus moteris. Aš stengiausi kuo labiau patemti bliuskę žemyn. Tai pamačiusi moteris nusijuokė.

- Nesijaudink mieloji, aš apsimesiu, jog čia nieko neįvyko beto aš Ana, šių namų virėja;- nusišypsojusi pasakė

- Aš Helena, malonu su jumis susipažinti;- vis dar jausdama gėdą atsakiau

- Geriau kreipkis į mane tu, nes kitaip jausiuosi labai sena;- abi kartu nusijuokėme

Krenkštelėjus Hero mes į jį atsisukom

- Manau, jog tau laikas eiti miegot;- pažiūrėjęs į mane pasakė

- Na taip jau eisiu

Atsisveikinus su Aną nuėjau į "savo" kambarį ir atsigulusi užmigau.