*In Love With You*

2.45

Vos mums atsitraukus netoli savęs išgirdau tėčio balsą. Atsisukusi pastebėjau jį artėjantį link mūsų. Akį patraukė jo nuovargio žymės. Po akimis juodi ratilai, rodantys miego trūkumą. Kelios raukšlelės ant kaktos, kurių niekad nepastebėjau ir netvarkingai sukišti marškiniai į kelnias. Mamai būnant prie jo dabar jį pabartų ir lieptų tuoj pat susitvarkyti, kadangi ji nemėgdavo, kad ir tokių mažų tačiau svarbių smulkmenų. Nieko nelaukdama šiek tiek kluptelėdama nubėgau prie tėčio ir šokau į glėbį stipriai apkabindama. Vos prisilietusi prie jo pajaučiau tą jaukumą, sklindantį kas kart būnant prie jo. Padvelkus jo seniems kvėpalams giliai įkvėpiau ir užsimerkiau mėgaudamasi šia akimirka. Atrodo lyg jį būčiau mačiusi prieš amžinybę

- Labai tavęs pasiilgau,- tyliai jam sušnabždėjau į krūtinę

- Aš taip pat tavęs pasiilgau dukrele,- švelniai priglusdamas savo lūpomis man prie galvos tarė ir paglostė nugarą, kas visada mane paskatindavo būti drąsia. Pakeldama galvą nusišypsojau jam ir netikėtai už akių užkliuvo į mašiną atsirėmęs Semas. Vaikinas stovėjo kartu su Hero tačiau buvo nuleidęs galvą ir giliai apie kažką galvojo. Jam turėtų būti labai skaudu po Alex išdavystės. Juk jie buvo kartu net gi kelis metus. Ir per juos Alex tik vaidino įsimylėjusią mergaitę. Tačiau aš tikiu, jog prie jos šio elgesio prisidėjo Max. Jis ir nuvedė ją blogu keliu. Šiuo metu ji būdama ligoninėje turėtų nors kiek pradėti blaiviai mąstyti. Kas kart vis turėdama laiko būtinai pas ją užsukusi. Taip ji pasimirš visus įvykius nutikusius per šiuos metus. Mano mintis sudrumstė tėčio rankos atlaisvinančios pečius

- Ar norėtum, jog užsukčiau pas jus? galbūt kartu pasiimsiu ir Karen

- Taip, būtų puiku, tik prieš tai turiu pasikalbėti su Semu,- nuoširdžiai tarusi atsitraukiau nuo jo. Tėtis lengvai šyptelėjęs linktelėjo galva ir patraukė link mašinos, o aš - vaikino. Man besiartinant pastebėjau, jog likome tik keliese. Visi kas dalyvavo susišaudyme jau buvo išsiskirstę, tad kieme testovėjo kelios mašinos. Likus keliems žingsniams iki vaikino nebežinojau nuo ko reikės pradėti. "Atleisk Semai, kad maniakas persekiojęs mane taip paveikė Alex", tikrai ne. Nuo tokių minčių nuvildina baimė priminus apie nuotraukas, kurias jis atsiuntė paštu. Žodžiams susimaišius į vieną didelį rutulį, nurijau gumulą susidariusį dėl įtampos ir nejaukumo. Semas išgirdęs krebždėjimą sunkiai pakėlė galvą ir liūdnai šyptelėjo, tačiau tai buvo pats prasčiausias bandymas, kurį esu mačiusi. Negalėdama žvelgti į jo akis uždėjau rankas ant pečių ir jį apkabinau. Vaikinas nors ir buvo įsitempęs tačiau taip pat atkartojo mano judesius

- Labai apgailestauju dėl Alex, tai aš dėl visko kalta,- išriedėjus ašarai sušnabždėjau ir vaikinas stipriau mane apkabino

- Ne Helena, iš visų tu esi nekalčiausia, tad net nebandyk už tai prisiimti atsakomybės,- sudrausmindamas tyliai atsakė,- dėl visko esu kaltas aš pats, kad aklai pamilau ją, galvodamas kokia ji švelni ir rūpestinga mergina. Tačiau aš stipriai klydau ir iš to pasimokiau

- Aš manau, jog prie to labai prisidėjo Max. Jis turėjo ją taip pakeisti. Juk Alex visada gyveno su tvarkingais tėvais ir buvo mylima. Ji niekada nepradėtų taip elgtis iš niekur nieko

- Galbūt tu ir teisi tačiau tam reikia laiko suprasti visą tiesą,- pritardamas vaikinas atsakė ir paleido iš savo glėbio. Net nepajutau kaip buvau apkabinta Hero švelnių rankų ir įtraukta į jo glėbį

- Beto Semai mano tėtis atvažiuos mūsų aplankyti. Galbūt norėtum ir tu prisidėti?

- Manau kitą kartą. Dabar labiausiai norėčiau grįžti namo ir ištrinti visus prisiminimus esančius namuose,- jam tai tarus supratingai linktelėjau galva ir atsisveikinę patraukėme link mašinos. Vos ją pasiekę Hero lyg džentelmenas atidarė man dureles. Nuo tokio vaizdo nusišypsojau ir padėkojusi įlipau. Vaikinas greitai apėjęs mašiną įsėdo į ją ir užkūręs išvažiavo. Tik tuomet atkreipiau dėmesį kur esu, kadangi kai buvau atvežta pabudau pastate. Šią vietą tikrai turėtų būti sunku rasti, nes aplink tęsėsi begaliniai miškai pro kuriuos nėjo matyti net saulės spindulių. Kelias duobėtas, protarpiais pasirodydavo ir asfalto žymės, tad kiek spėju šis kelias turėtų būti labai senas. Hero uždėjęs ranką ant mano kelio priminė apie jo buvimą šalia. Uždėjusi savo ranką ant jo supyniau mūsų pirštus ir atsisukusi į jį nusišypsojau. Vaikinas taip pat šyptelėjęs visą savo dėmesį skyrė man. Jam stebint mane prisiminiau, jog mes esame kelyje ir bet kurią akimirką Hero gali nuvažiuoti nuo kelio

- Hero žiūrėk į kelią, kitaip mes tikrai kažkur atsitrenksim,- juokais tariau tačiau vaikinas vis tiek žvelgė į mane kvailai šypsodamasis,- Hero.. aš rimtai,- surimtėjusi tariau, kadangi mes atėjome link pagrindinio kelio, kuriame matėsi daug mašinų,- Hero!,- sušukau vos likus keliems metrams iki iš išvažiavimo. Man nespėjus susigaudyti vaikinas sustabdė mašiną šalikelėje ir kvailai pažvelgė į mane

- Ar mano maža mergaitė išsigando?,- pašaipiai tarė ir aš pažvelgiau į jį pavartydama akis. Ištraukusi ranką iš jo norėjau išlipti iš mašinos tačiau vos tik pasiekus dureles jos spragtelėjo pranešdamos apie užsirakinimą. Piktai pažvelgusi į jį bandžiau atidaryti duris tačiau mano pastangos nuėjo per niek

- Hero atrakink duris ir nesielk kaip mažvaikis

- Mažvaikis? Ar norėtum pamatyti, koks esu mažvaikis, kai dulkinsiu tave šitoje mašinoje ir tu nesustodama šauksi mano vardą?,- jam artėjant link manęs nuraudau dėl jo pasakytų žodžių. Kad ir kiek kartų jis nešvankiai kabėtų niekada nepriprasiu prie to

- Ne Hero.. Mūsų laukia mano tėtis ir Karen, mes negalim....,- man nespėjus baigti sakinio jis įsisiurbė į mano lūpas kartu sukeldamas nesuvaldomą aistrą. Drugeliams, o gal visam zoologijos sodui pradėjus plazdoti nesusilaikiau ir atsakiau į bučinį. Šiek tiek papešusi jo plaukus išgirdau urgzrelėjimą. Tai sužadino nepasotinamą malonumą, kuriam buvo vėlu atsisakyti. Vaikinas suėmęs mano klubus persikėlė ant savo sėdynės

- Hero..,- vos ištariau kartu išėjus aimanai,- ne.. mus gali kažkas pamatyti,- silpnu balseliu nuo geismo tariau tačiau vaikinas ir vėl mane užtildė savo lūpomis

- Jei žinočiau, kad mus gali kažkas pamatyti tikrai to nedaryčiau,- žemu balsu tarė nuimdamas mano suknelę. Jo pasididžiavimui įsirėmus į mane garsiai sušukau jo vardą. Vaikinas greitai alsuodamas atsegė savo kelnių diržą ir nusmaukęs kelnias kartu nusimovė ir aptinius kurių turinys jau buvo pasiruošęs malonumo bangai. Hero numetęs mano apatinius ant galinės sodynės nieko nelaukdamas suėmė mano klubus ir nuleido juos ant savo pasidiždiavimo kartu įeidamas. Įsikibusi į jo pečius prikandau lūpą iš malonumo. Hero išleidęs duslią aimaną sužadino manyje neregėtą aistrą, tad paėmusi valdžią į savo rankas įėjau dar giliau

- Jaučiu tave kiekvienu milimetru,- kimiai tarė man prie ausies. Per kūną perėję šiupuliukai įspėjo apie ateinančią pabaigą

- Aš tuoj...,- vos galėdama ištarti žodžius pasakiau 

- Nagi mažute, ateik pas mane,- dusliai taręs pažvelgė į mane, o aš užverčiau galvą dėl patirto malonumo bangos. Giliai kvėpuodami žvelgėme vienas į kitą. Jaučiausi išsunkta, o mūsų kūnai buvo vis dar susijungę. Lėtai atsitraukusi nuo atsisėdau į savo vietą ir apsirengusi suknelę pažvelgiau į galinę sodynę per veidrodėlį. Pasižiūrėjusi į Hero pakėliau antakius, o jis tik nusijuokė. Pasilenkusi juos paėmiau kartu gaudama trinktelėjimą per užpakaliuką. Kai susitvarkėme Hero užkūrė mašiną ir pajudėjome link namų vis pažvelgdami vienas į kitą ir nusišypsodami dėl neseniai įvykusių nuotykių.