*In Love With You*

2.42

Pasikuitusi po makiažo staliuko stalčius, juose radau šukas ir truputėlį tušo su pudra, ko man gali prireikti. Atsisėdusi giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Visa tai darau dėl Alex ir kartu savęs, jog galėtume pabėgti. Šiuos žodžius kartojau sau mintyse per visą laiką, kol dariausi makiažą. Drąsos ir ištvermės labiausiai reikės, kadangi mano mažas suklydimas ir jis iš karto kažką įtars. Tai ne tas pats, kas apgauti paprastą vaikiną. Max yra patyręs vyras ir manau greitai suuostų kas blogai, o tuomet visas planas nueitų šuniui ant uodegos. Tačiau aš galiu, galiu jį įveikti ir parodyti, jog ne jis čia vadas ir negali žaisti kitais žmonėmis. Vien pagalvojus kiek žmonių jis nuskriaudęs nukrečia šaltis. Be to dar prisidėjo ir Noah dukros dingimas, dėl kurio taip pat kaltas Max. Pyktis užvaldo visą kūną pagalvojus ką jis galėjo jai padaryti. Pagal viską manyčiau, jog jai turėtų būti apie dvidešimt metų, kadangi Noah taip pat jau yra amžiuje ir spėju, jog jam turėtų būti nuo keturiasdešimt ir keturiasdešimt penkių metų. Taigi ji buvo pagrobta visai paauglystėje. Kas per žvėris turėjo būti Max, jog pagrobtų paauglę, kuri dar tik skinasi kelią į ateitį galvodama apie mokslus ir visą gyvenimą prieš akį. Papurčiusi galvą išsivaikiau bjaurias mintis ir pabaigiau daryti nedidelį makiažą, nors kaip jam, manau, tai net nerūpėtų. Jam svarbu tik moters tarpkojis ir kur įeiti. Atsistojusi norėjau eiti link lovos tačiau netikėtai prasivėrė durys ir už jų išlindo Noah su padėklu. Uždaręs duris iš kišenės išsitraukė vaistus ir padavęs man šyptelėjo

- Tikiu, jog viską padarysi gerai, beto, jog nekiltų įtarimų pasakiau Max, jog buvai įsiutusi, todėl suleidau tau slopinamųjų narkotikų. Vos tik įdėsi į jo gėrimą raminamuosius ir jis užmigs pasiimk raktus ir nešdinkis iš kambario, kadangi jų nėra labai stiprus poveikis ir jis gali greitai nubusti. Aš tuo metu tavęs lauksiu gale koridoriaus ir tuomet nueisime į rūsį. Viskas aišku?

- Taip, aišku,- bandydama gaudytis aplinkoje tariau, kadangi užėjęs adrenalinas ir kartu baimė neleido blaiviai galvoti,- o jeigu man nepavyks?,- silpnai paklausiau akims nuklydus į duris pro kurias gali kiekvieną sekundę įsiveržti vaikinas. Vyras paėmęs man už rankos privertė pažvelgti į jį

- Niekada neabejok savimi, nes tai gali pakišti tau koją, prisimink, jog visa tai darai dėl Alex, o dabar aš eisiu, jog nekiltų įtarimų, kodėl aš taip ilgai čia. Tiesa dėl to, jog nekiltų problemų atnešiau vyno,- jis rankos mostu parodė į butelį ir aš linktelėjau galva. Net nepastebėjau kaip trinktelėjo durys ir aš vėl likau viena tarp šių keturių sienų. Paėmusi dėžutę raminamųjų įsidėjau juos į stalčių prieš tai dar išimdama vieną tabletę. Atidariusi vyną įpyliau jį į dvi taures ir į vieną iš jų įdėjau tabletę. Šiek tiek pamaišiusi jį viskas buvo paruošta. Dabar telieka sulaukti Max. Priėjusi prie lovos atsiguliau ant jos užmerkiau akis norėdama trumpam pagulėti.

***

Iš miego mane pažadino staigus durų atidarymas ir jų trinktelėjimas. Išsigandusi pašokau iš lovos ir pažvelgiau į siluetą stovintį mano kambaryje. Kadangi buvo tamsu žmogaus pilnai nemačiau tačiau iš sudėjimo buvo galima spręsti, jog tai Max. Įjungęs šviesą man prieš akis išdygo ne pats geriausias vaizdelis. Vaikino rankos buvo kruvinos ir man per kūną perėjo baimė. Galvoje jau sukosi daugybė minčių ir viena iš jų, jog jis sužinojo mūsų planą ir Noah dabar guli kažkur visas kruvinas. Išsigandusi spoksojau į jį iki kol jis nepajudėjo link manęs tačiau pamatęs taures su vynu šyptelėjo

- Štai ką aš vadinu tinkamu pasitinkimu,- tai taręs vaikinas norėjo paimti taurę be raminamųjų tačiau aš greitai priėjusi čiupau ją ir užsiverčiau - kažkas šiandien nekantrus,- nusijuokęs paėmė kitą taurę tačiau neatsigėrė, o tik žvelgė į mane - kokia tu graži,- netikėtai tarė mane išbalškydamas ir čiupęs į glėbį staiga įsisiurbė į lūpas. Stengiausi nesiraukyti ir vaidinti, jog man tai patinka tačiau vos jam prilietus mane norėjosi vemti. Švelniai jį atstūmusi šyptelėjau ir pasodinau ant lovos

- Pirma mūsų laukia vynas, o tik tuomet kai kas kito,- prikandusi lūpą tariau ir šyptelėjau. Man norint nueiti prie staliuko jis sugriebė mano liemenį ir atsukęs suspaudė klubus

- Bet aš noriu tavęs, čia ir dabar. Vynas gali palaukti,- žemu balso tonu taręs prispaudė prie savęs ir suspaudė sėdmenis nuo cyptelėjau tačiau susilaikiau nuo kandaus komentaro

- Šiandien vairą perimsiu aš brangusis, tad geriau pasilaikyk ir truputėlį būk kantresnis, juk visas vakaras dar mums prieš akis,- sumurkusi jam į ausį atsitraukiau nuo jo ir greitai nuėjau prie staliuko. Čiupusi dvi taures vieną įdaviau jam ir šyptelėjusi išgėriau vieną gurkšnį. Jis pasekęs mano pavyzdžiu taip pat atsigėrė. Stengdamasi kuo tikriau šypsotis mirksėjau akimis, o vynas vis labiau veikė, nors ir negėriau jo labai daug. Galiausiai pabaigę taures norėjau atsistoti tačiau netikėtai suklupau ant žemės, o vaizdas pradėjo suktis. Išgirdusi netoli savęs juoką pasukau galvą ir susidūriau su vaikino tamsiomis akimis

- Galvojai, jog mane apgausi?,- jis tarė ir papurtė galvą,- juk aš jum sakiau, jog su manimi geriau nerizikuotumėt. Viskas ką sakei ar darei buvo nufilmuota vaizdo kamerų, kurių deja nepastebėjai, o tavo draugeliui taip pat ne mažai kliuvo,- tai taręs pažvelgė į rankas patvirtindamas mano spėjimus dėl Noah. Pradėjusi purtyti galvą negalėjau patikėti, jog taip susimoviau - Na o dabar pabaigsim tai dėl ko čia atėjau,- jis šlykščiai taręs sugriebė mane už alkūnės ir nutempė į lovą. Nespėjusi susigaudyti mano rūbai buvo nuplėšti man nuo kūno, kol galiausiai likau tik su apatiniais. Pradėjusi priešintis mano rankos buvo sugautos ir pririštos prie lovos. Verkdama ir kartu kūkčiodama prašiau jo sustoti tačiau jo grubūs pirštai slinko man per kūną, kol galiausiai pasiekė liemėlę ir ją atsegęs numetė į kitą pusę kambario. Jo akims suspindus pasijaučiau bejėgė. Max nieko nelaukdamas sugriebė vieną krūtį ir pradėjo ją minkyti priversdamas mane iš skausmo dejuoti. Ilgai nežaidęs jis nuslinko link mano tarpkojo ir įkišęs pirštą į apatinius staiga į mane įėjo nuo aš garsiai sušukau. Jaučiausi niekinama ir išnaudojama, o svarbiausias dalykas buvo, jog nieko negalėjau dėl to padaryti. Nuplėšęs galutinai mano paskutinį rūbą jis greitai nusimovė kelnias ir demonišku žvilgsniu pažvelgęs į mane visu gyliu įėjo....

***

Neee...!,- pašokusi iš miego sušukau ir greitai apsidairiau. Pažvelgusi į savo kūną ir visą aplinką pastebėjau vis dar pilnas vyno taures, o aš pati buvau su suknele. Užsidėjusi rankas ant galvos giliai atsidusau suprasdama, jog tai buvo tik sapnas. Sapnas, kuris atrodė lyg realybė. Nusivaliusi prakaitą nuo kaktos lėtai atsistojau nuo lovos ir drebanti nuėjau prie veidrodžio. Pažvelgusi į jį išsigandau, kadangi mano tušas buvo nubėgęs, o visas veidas baltas. Atsisėdusi greitai viską susitvarkiau ir prisiminusi sapną peržvelgiau kambarį. Nepastebėjusi jokių kamerų lengviau atsidusau vis dar neatsigaudama nuo patirto šoko. Tikiuosi, jog nieko panašaus neįvyks. 

Hey hey! Nustebinau? Na bent jau pasistengiau, kadangi padėjau knygas į šoną ir nusprendžiau parašyti dar vieną dalį! Tikiuosi, jog patiko 🤗💗💗