*In Love With You*

2.11

Sėdėjau apsigaubusi pledu ir žiūrėjau į dangų, kuriame žibėjo daugybė žvaigždžių ir matėsi paukčių takas. Vienai praskridus sugalvojau norą. Kai buvau maža visada su mama žiūrėdavau krintančias žvaigždes. Taip prigalvodavome įvairių norų tačiau, deja, ne visi išsipildė. Papūtus žvarbesniam vėjui labiau įsisukau į pledą. Visgi ne už kalnų ir ruduo, o tiksliau savaitės. Pagalvojau kas būtų jei nebūčiau sutikus Hero. Tikriausiai dabar sėdėčiau koledžo kambaryje ir ruošiausi mokslo metų pradžiai. Vėliau paskambinčiau mamai, papasakočiau kaip praėjo diena ir abi linksmai pasijuoktume. Man nuleidus šiek tiek galvą pamačiau kažką šviečiant. Susidomėjusi atsistojau ir nusekiau švieselę. Priėjusi prie jos supratau, jog tai jonvabalis. Ir jų buvo ne vienas, o visas takelis vedantis link šiltnamio. Visai buvau pamiršusi apie jį. Nupėdinus iki jo įžengiau ir prieš mane atsivėrė jonvabalių karalystė. Visas šiltnamis švytėjo nuo jų skleidžiamos šviesos. Labai retai matydavau jonvabalius, ką jau kalbėti apie jų tokią didžiumą. Man būnant prie gėlių išgirdau trakštelėjimą ir keikmažodžių laviną

- Po velniais, iš kur čia tiek šakų?,- kasydamas galvą Hero įėjo į šiltnamį. Šiek tiek nusišypsojau nuo to vaizdo tačiau prisiminus, jog jis neseniai buvo su kita surimtėjau

- Ką čia veiki?,- eidama link kitos gėlės rimtai tariau

- Buvau tavo kambarį ir neradęs sugalvojau paieškoti, kas žino gal užsimanei pabėgti,- pašaipiai tarė - tačiau  vis tiek toli nenubėgtai,- priėjęs tarė. Galvojau laikytis klausimą sau tačiau nepajėgiau

- Kam tau manęs ieškot, nesmagiai leidai laiką, kad manęs prireikė?,- pati pašaipiai tariau ir atsisukau į jį

- Argi tik tu nepavydi?,- kartele  aukščiau paklausė. Papurčiau galvą ir nusijuokiau

- Tokių kaip tu man nereikia,- lengvai tariau ir pasisukau link išėjimo tačiau buvau greitai atsukta ir suspausta Hero glėbį. Širdžiai suspurdus greičiau ir vėl pajaučiau tuos malonius šurpuliukus. Žiūrėjome vienas į kitą pora sekundžių, kai į tą laiką vaikino akys lakstė nuo mano akių iki lūpų. Lėtai pasilenkęs artėjo prie manęs. Jaučiau jo kvėpavimą sau prie pat lūpų, tą svaiginantį kvepalų kvapą tačiau šį kartą nepasidavusi jo glamonėms staiga jį atstūmiau ir nieko netardama  išėjau iš šiltnamio ir laimei jis manęs nesekė. Eidama namo prieš akis švystelėjo kažkoks šešėlis. Ir prisiekiu man nesivaideno. Stengiausi to nesureikšminti tačiau vis tiek nuėjau paskui jį. Pasukusi už kampo pamačiau du žmones ir greitai pasislėpiau už krūmo. Šiek tiek išlindusi pamačiau Megę ir kažkokį vaikiną kalbantis

- Ką čia veiki? Visai išprotėjai? Nori kad kažkas mus pamatytų ir tada viskas nueitų šuniui ant uodegos?,- mergina piktai tarė. Reiškiasi ji ne tokia durna kaip atrodo. Dabar ji atrodė kaip visai kitas žmogus. Padėjusi koją arčiau krūmo sutraškėjo šakelė ir aš sustingau stengdamasi net nekvėpuoti - girdėjau tai?,- Megė tyliau prabilo

- Tai tikriausiai koks gyvūnas ar vėjas,- vaikinas paprastai atsakė ir aš  šiek tiek atsipūčiau - tai kada bus pinigai? Man jų reikia už kelių dienų,- jis nekantriai tarė

- Pabūk kantresnis, nedaug liko laukti,- mergina tarė ir pirmame aukšte įsižiebė elektra - turiu eiti, nes dar kils įtarimų, kodėl aš ne namie,- ji apsisuko link namų tačiau dar kartą atsisukusi įsisiurbė vaikinui į lūpas ir atsitraukusi nubėgo į namus. Gudri bjaurybė. Vaikinas niekur neskubėjo ir lėtai ėjo link vartų. Sugalvojusi durną idėją priėjau prie jo ir pabaksnojau per petį. Jam atsisukus trenkiau į krūtinę nuo ko jis pradėjo dusti

- Ką tu rezgi su Mege?,- piktai tariau. Jis pakėlė į mane akis vis dar susiėmęs už krūtinės. Peržvelgė mane ir nusišypsojo. Nepraėjus nė sekundei gulėjau prispausta ant žemės ir užgulta vaikino. Jis suėmė mano rankas į vieną, o kojomis apglėbė mano liemenį. Pradėjau spardytis ir muistytis tačiau iš to neišėjo jokios naudos. Jis supratęs, jog neištrūksiu lėtai apsilaižė lūpas ir be leidimo įsibrovė į mano burną. įkandusi jam į liežuvį jis atsitraukė

- Arši katytė,- žemu balsu tarė ir pakišo savo ranką man po bliuskute. Apčiuopęs mano krūtį ją paminkė ir pakėlė bliuskutę. Pamatęs mano kūną jo akys sublizgėjo.  Lėtai ištraukęs ranką pradėjo kažko ieškojo kišenėje. Pasinaudojus ta proga išsilaisvinau iš jo gniaužtų ir pradėjau bėgti. Deja padėjusi kelis žingsnius vaikinas pagavo mane ir suleido kažkokius vaistus į kaklą. Po kelių senkunčių vaizdas pradėjo mirguliuoti ir kojos neatlaikę sukniubo vaikino glėbį.

Pabudau nuo šalto vandens šliūkštelėto ant mano veido. Greitai pramerkiau akis ir stipriai suspurdo širdis iš baimės. Kai akys pagaliau sufokusavo vaizdą kambaryje įžvelgiau tą patį vaikiną, kuris mane pagrobė. Jis visą laiką žiūrėjo į mane prikandęs lūpą ir jo akys vis krypdavo link mano krūtinės. Pažvelgusi į savo kūną akys tuoj pat prasiplėtė. Aš buvau tik su apatiniais, kurie buvo įplėšti. Kai norėjau prisidengti supratau, jog mano rankos buvo surištos, o pati gulėjau ant kažkokio čiužinio

- Žinai tu visai nieko. Dabar suprantu, kodėl tu taip trauki Hero,- jis prisiartino prie manęs, o aš traukiausi nuo jo, kol atsirėmiau į sieną - Tu sumaišei mūsų planus tačiau padarei ir pliusą,- jo veidas priartėjo prie pat manojo - dabar Megei nereikės imti pinigų, nes juos atiduos pats Hero,- iš kišenės išsitraukė peilį ir juo pamosykavo prieš veidą,- o tu būsi kaip visada atpirkimo ožys,- truktelėjo pečiais - ir prikišo peilį prie kaklo,- beto kaip turėčiau tave vadinti Amelia ar Helena?,- jam tai pasakius per kūną perėjo šalta elektros banga

- Iš kur žinai?,- sukaupusi jėgas paklausiau prikimusiu balsu

- Aš viską žinau,- jis kraupiai nusišypsojo - žinau apie tavo kvailą romaniūkštį su juo ir tai kaip buvai išvežta į kekšyną. Patiko būti liečiama  kiekvieno vyro? Manau jau turėtai būti pripratusi,- jis tyliai pasakė ir stipriai suspaudė krūtį nuo ko suinkščiau tačiau negalėjau pasipriešinti, nes jo peilis vis dar rėmėsi man į gerklę ir vos pajudėjus jis man ją perrėžtų - man tu esi dar labiau reikalinga nei Megė. Juk tave galiu Hero pristatyti kaip Heleną ir jis tuomet nedelsiant atiduotų pinigus. Tačiau yra dar vienas pliusas,- prie ausies tarė - tavo kūnas galės labai gerai pasidarbuoti, kai man kažko prireiks ir tu negalėsi pasipriešinti, nes kitaip šis durklas perrėž tavo kaklą,- pavojingai pasakė ir su durklu pervedė per mano kūną. Sustojęs ties vagina šiek tiek paspaudė durklą ir aš užsimerkusi išspaudžiau ašarą. Per ploną medžiagą jaučiau jį stipriai įsirėmusi. Dar šiek tiek jį palaikęs atitraukė ir apsisukęs išėjo iš kambario palikdamas mane ir vėl pralieti ašaras.