*In Love With You*

2.7

Po Hero sandėrio daugiau su juo nekalbėjau tačiau jis to nesistengė daryti ir su manimi. Leidęs pasiimti kelis daiktus iš savo namų nedelsiant taip ir padariau. Deja telefonas buvo iš manęs atimtas ir prie mano akių sutraiškytas į skutelius, dėl ko aš norėjau Hero savomis rankomis pasmaugti. Juk tai buvo mano vienintelis išsigelbėjimas. Tačiau aš vis tiek sugebėsiu kažkaip pasprukti iš jo namų. Susirinkusi daiktus patraukiau link išėjimo. Margarett apie tai nieko nesakiau tačiau vis tiek reikėjo kažkaip išsisukt tad sumaliau pirmą pasitaikiusį melą, jog važiuoju atostogų ir nežinau kada grįšiu. Manau ji patikėjo manim kadangi palinkėjo geros kelionės. Į tokius reikalus susijusius su Hero tikrai nevelsiu pašalinių žmonių. Važiuodama keliu supratau, jog grįštu į tuos pačius namus kuriuos palikau prieš du metus. Juose buvo tiek daug prisiminimų, kurių niekaip negaliu ištrinti iš galvos. Tačiau reikia prisiminti, jog aš nebe ta pati baili mergina, kuri tada buvo. Dabar aš galiu pakovoti už save ir tikrai niekas nepakels rankos virš manęs, nes tada aš parodysiu, jog tas žmogus tikrai su ne ta prasidėjo. Įvažiavę į kiemą apsidairiau. Viskas buvo taip pat kaip ir palikau prieš išvykstant. Einant į namus dingtelėjo viena mintis dėl kurios sustojau lyg įkalta. Juk mane matė Ana. Kaip dabar reikės išsisukti? Ir ką ji galvos apie mane? Juk Hero aš esu žinoma kaip Amelia, o Anai kaip Helena. Ji negali mano vardo pasakyti prie Hero, nes tada jis kažką suuos. Pajudėjusi iki durų lėtai jas atidariau ir įėjau. Ir deja mano nelaimei prieš mane pasirodė Ana su pašluoste rankose. Iš pradžių jos veide atsirado nuostaba kurią pakeitė keista šypsena

- Sveika sugrįžus Helena,- jai tai pasakius mane išmušė šaltas prakaitas. Reiškiasi ji žino visą tiesą. Susimėčiusi atsakiau

- Apie ką jūs kalbate aš dar čia niekada nebuvau,- stengdamasi kuo tikriau pasakyti nusijuokiau. Ji į mane pažiūrėjo ir papurtė galvą

- Bent prie manęs neapsimetinėk, gali tai daryti prie visų, bet tik ne prie manęs,- liūdnai pasakė ir mano veide dingo šypsena

- Iš kur jūs žinot, jog aš esu Heleną?,- tyliai paklausiau ir apsidairiau ar niekas nemato mūsų kalbant. Ji paėmusi mano ranką nusivedė į sodo pavėsinę

- Nuo pat pirmos akimirkos žinojau, jog čia tu, per daug gerai tave pažįstu. Tik keista, jog Hero to nesuprato,- papurtė galvą - juk jis tave taip myli - jai tai pasakius susiraukiau

- Ne Ana, jis manęs nemyli. Jis tik storžievis asilas, kuriam rūpi tik pinigai ir pats. Kai Noah pasakė tiesą nuo tos akimirkos mano pasitikėjimas juo dingo ir jo jau nebesugražins nei jis, nei aš pati,- kylant įsiūčiui tariau

- Tiesiog nedaryk skubotų sprendimų ir viską gerai apgalvok, nes vėliau gali gailėtis. Juk laiko jau nebeatsuksi atgal. Beto kodėl tu čia?,- nustebusi paklausė. Atsidusau ir pradėjau pasakoti viską nuo pradžių kol Ana mane stebėjo išpūtusi akis

- Ir taip aš atsidūriau vėl čia, šiame name su jumis ir tuo savanaudžiai,- pabaigusi pasakoti tariau. Ji viską apgalvojusi kažką prisiminė

- Pamiršau paminėti, pas mus gyvena dar viena mergina,- ji stabtelėjo ir pažiūrėjo man per petį. Pasisukusi pastebėjau tamsių plaukų merginą. Ji buvo su bikiniu, kuris dengė mažą jos kūno dalį - kai būna ponaitis Hero ji kaip auksinė avytė tačiau kai jo nėra ji pradeda visiems vadovauti. Ta mergina man atrodo įtartina,- Ana prisimerkusi žiūrėjo į tamsiaplaukę

- Iš kur ji atklydo ir kas ji iš viso tokia?,- atsisukusi į Aną paklausiau

- Ji - sena Hero draugė, bent kiek man pats vaikinas sakė. Jos vardas Megė. Iš šono ji atrodo lyg paprasta merginukė tačiau susipažinus su ja gero nelauk. Na, bet nežinau, gal tik man taip atrodo,- ji pakėlė ir nuleido pečius - tau spręst apie ją kai susipažinsi, o dabar einu gaminti vakarienės. Hero sakė turėtų grįžti už pusvalandžio,- man užsivajojus net nepastebėjau kada Ana nuėjo į namus. Atsistojusi taip pat pėdinau į namus kai išgirdau tos merginos balsą

- Ei, nauja tarnaite atnešk man vandens,- pažiūrėjusi į mane paliepė. Pavarčiau akis tačiau dingtelėjus minčiai nužingsniavau į namus. Pasiekusi virtuvę įpyliau vandens ir susiradusi druską įdėjau kelis šaukštus. Visą tą laiką Ana mane stebėjo tačiau nieko nesakė. Supratusi kam tai darau ji nusišypsojo ir toliau darė vakarienę. Išlindusi iš namų nuėjau prie tamsiaplaukės ir gražiai padaviau stiklinę, nors norėjau ją išpilti jai ant galvos. Palaukusi kelias sekundes ji paėmė stiklinę į ranką ir atsigėrė didelį gurkšnį vandens. Nepraėjus nė sekundei jis buvo išspjautas ant žemės

- Ką tu kvaile padarei!,- pradėjo spiegti tačiau tuoj pat užtilo ir pradėjo vaidinti verkiančią. Atsisukusi pastebėjau Hero žiūrintį tai į mane, tai į Megę. Mergina staigiai prabėgo pro mane ir puolė Hero į glėbį

- Kas čia atsitiko?,- susiraukęs tarė žiūrėdamas į mane. Mane nespėjus pasakyti pradėjo kalbėti ta spieglė

- Hero ji norėjo mane nunuodyt. Ji pridėjo kažko į mano vandenį, o kai paklausiau kas tai ji norėjo trenkt man,- pradėjo netikrai kūkčioti, kol aš į tą laiką žiūrėjau į juos buku žvilgsniu. Ji ką, visai durna? Man norėjus pasakyti, jog tai ne tiesa įsikišo ir Hero

- Ką visa tai reiškia Amelia? Tu čia esi tik kelias valandas, o jau nuodiji vargšę merginą,- jis piktai pažiūrėjo į mane. Susinervavusi neatlaikiau

- Tai netiesa aš nebandžiau  jos nunuodyt, o ypač....,- mane nutraukė ir vėl ta spieglė

- Hero ji meluoja, netikėk ja,- ji graudžiai tarė. Na bent jau Hero atrodė,jog ji tai sako graudžiai

- Mege eik į savo kambarį,- švelniai tarė - o tu - parodė į mane pirštu - pasiruošk, nes turėsim rimtą pokalbį - tai pamačiusi kalė ups tai yra Megė nusišypsojo pergališka šypsena ir nustriksėjo į namus. Na jau ne, tokia kaip ji man tikrai nestos skersai kelio. Susiraukusi nuėjau į antrą aukštą ir atidariau savo seno kambario duris. Jis buvo kolkas tuščias tačiau su laiku jame atsiras daiktų. Kai norėjau į jį įeiti iš priešingai Hero kambario išėjo Megė ir mane pastebėjusi priėjo

- Nežinau kas tu tokia tačiau patariu tau nesimaišyti man po kojomis, nes lengvai galiu tave sutrypti,- bandydama man grasinti tarė - beto neisartink prie Hero, jis mano kale. Jei pamatysiu, jog bent piršteliu jį priliesi iškabinsiu akis,- sušnypštė ir nuėjo į pirmą aukštą. "Jau greičiau aš tave patiesiu ant žemės mergele, nei tu man iškabysi akis" tai pagalvojusi įėjau į kambarį.

Kai mintys užplūsta tik vėlai vakare, nevalia jų stabdyti :D
Štai ir dar viena dalis, tikiuosi patiks 😊😊
P.S su helovinu( nežinau kaip tiksliai rašyti :D) Ir visais šventais🤗🤗💕💕