*In Love With You*

30

Šokau su Hero vidurį nuostabiai papuoštos salės ir jaučiausi kaip niekad laiminga. Mano balta suknelė  sklaidėsi į visas puses tačiau netikėtai viskas sustojo ir vaikinas dingo iš akių. Pradėjau dairytis tačiau jo niekur nesimatė. Ir tik dabar atkreipiau dėmesį, jog visi žmonės į mane spoksojo. Jų veiduose nebuvo šypsenų greičiau atvirkščiai jie žiūrėjo į mane gailestingu žvilgsniu. Nesupratusi kas vyksta atsisukau į mamą

- Mama kodėl jie visi taip į mane žiūri?,- pasimetusi paklausiau. Ji paėmė mano ranką ir priglaudė prie pilvo. Nuleidusi akis pamačiau didelę raudoną dėmę ant savo baltos vestuvinės suknelės, kuri vis plėtėsi. Bandžiau ją sustabdyti tačiau kraujas dar stipriau pradėjo bėgti - mama padėk man,- verkdama paprašiau. Ji papurtė galvą

- Negaliu, turi pati tai padaryti,- ir užsisukusi pradėjo eiti tačiau dar stabtelėjo ir atsisuko - atsimink, jog niekada negalima pasiduoti,- tai pasakiusi ji dingo tamsoje

- Mama!,- sušukau tačiau vietoje mamos išėjo Hero nešinas durklo. Jo veidas buvo neutralus ir rimtas. Jį pamačiusi apsidžiaugiau ir norėjau apkabinti tačiau jis mane atstūmė ir nieko nelaukdamas įsmeigė į mane durklą

---------------------------------------

Pašokau iš lovos išpilta šalto prakaito. Kas tai buvo? Apsižvalgiusi pastebėjau, jog esu mano ir Hero kambaryje. Tačiau vaikino lovoje nebuvo. Pažvelgusi į laikrodį supratau, jog dar tik ankstyvus rytas kadangi žadintuvas rodė šeštą valandą. Šiek pasijudinus nudiegė pilvą ir prisiminiau vakar vakarą. Ar aš tikrai tai padariau? Aš iš tikrųjų praradau savo nekaltybę su Hero. Ir galiu pripažinti, jog nesigailiu to kadangi giliai širdyje jaučiu rusenančius jausmus jam. Vaikinui, kurio nekenčiau. Tačiau po vakar dienos aš pakeičiau savo nuomonę apie jį. Jis buvo toks švelnus ir geras. Nusišypsojau prisiminus kaip jis mane glamonėjo. Stengdamasi kuo atsargiau išlipti iš lovos pasiekiau žemę ir atsistojus nupėdinau į vonią. Joje praleidau mažiausiai apie pusvalandį. Išlipusi apsivyniojau rankšluosčiu ir išėjau iš vonios. Kambaryje vis dar nebuvo Hero. Susiraukiau apie tai pagalvojus. "Kur jis gali būti taip anksti išėjęs?". Stengdamasi to nesureikšminti persirengiau rūbais ir nulipau į pirmą aukštą. Visi tikriausiai dar miegojo kadangi kambariuose nežibėjo šviesos. Nuėjusi į Hero kabinetą jo neradau tačiau už akių užkliuvo viena nuotrauka. Paėmusi ją į rankas įsižiūrėjau joje buvo matomas vaikinas su kapišonu ir tokių nuotraukų buvo ne viena tačiau nė vienoje nesimatė ryškus veidas.

- Ką veiki mano kabinete,- įėjęs Hero rimtai paklausė. Pasimetusi greitai padėjau nuotraukas

- Aš ieškojau tavęs tad pagalvojau, jog gal esi kabinete,- išspausdama šypsnį atsakiau. Jis priėjęs surinko visas nuotraukas ir sumetė į stalčių

- Negalima lyst ten kur ne tavo daiktai, o dabar eik aš turiu sutvarkyti daug dokumentų,- nepakeldamas akių į mane pasakė. Susiraukusi apsisukau ir trenkdama durimis išėjau. Vakar viskas buvo gerai, o šiandien atrodo lyg bitė būtų įgėlus į šikną. Įėjusi į virtuvę sutikau keturias akis. Vienos buvo mamos, o kitos Anos, kuri plušėjo prie maisto gaminimo.

- Labas rytas,- nusišypsojusi tariau. Jos kartu lyg susitarę linktelėjo galva. Pamačiusi blynelius su syrupu sukilo apetitas ir prišokusi prie stalo kibau į juos. 

- Tavęs papuošti specialistai turėtų atvažiuoti už pusvalandžio ir kartu atveš suknelę,- mama įspėjo. Linktelėjusi toliau tęsiau savo gardžiųjų blynelių valgymą. Kai pagaliau juos pabaigiau pilvas buvo pilnas ir vos galėjau paeiti. Kaip tik tuo metu išgirdau durų skambutį. Joms atsidarius pamačiau tas pačias moteris, kurios paruošė mane ir praeitą kartą. Nieko nelaukdamos jos nusitempė mane į kambarį ir pradėjo dažyti. Po pusvalandžio makiažas buvo baigtas ir tuojau prasidėjo šukuosenos gamyba. Galutinai buvau paruošta po ilgos ir nuobodžios valandos. Mano makiažas nebuvo per daug ryškus kadangi pati to paprašiau. Akių vokai buvo juodos su pereinančia balta spalvos, o lūpos padažytos tamsiai raudonos spalvos. Plaukai taip pat nė kiek neprastesni už makiažą. Jie buvo susukti į netvarkingą didelį kuoduką ir daug mano garbanotų sruogų buvo paleista  kristi. Taip pat į plaukus buvo įsegta netikrų gėlių, kurios pagyvino vaizdą. Žvelgdama į veidrodį kaip tik pastebėjau laikrodį, kuris rodė dešimtą ryto. Taigi tai reiškia, jog iki vestuvių liko viena valanda. Apie tai pagalvojus pradeda prakaituoti delnai. Išgirdusi durų trinktelėjimą atsisukau į tą pusę ir pastebėjau vieną iš tarnaičių atnešant man vestuvinę suknelę. Padėkojusi jai paėmiau suknelę į rankas ir perbraukiau per jos medžiagą. Nieko nelaukdama ją užsidėjau kadangi šiuo metu nieko nebuvo kambaryje tad galėjau laisvai pasistaipyti prieš veidrodį. Nusijuokusi pati iš savęs pasiėmiau mažą rankinuką į kurį įsidėjau telefoną ir piniginę. Nulipusi į pirmą aukštą pastebėjau visus susiruošusius. Mama pamačiusi mane susigraudino tačiau tėtis ją nuramino paimdamas už rankos. Hero niekur nesimatė tad tikriausiai jis jau buvo išvažiavęs. Mes taip pat susėdę į mašinas išvažiavome. Visą kelią žaidžiau su savo pirštais ar suknelės kampu kadangi man kažkas nedavė ramybės. Pasiekę bažnyčią atsargiai išlipau iš mašinos, jog neišpurvinčiau suknelės. Kadangi visi jau buvo bažnyčioje tad atėjo laikas ir man į ją žengti. Mamai padavus man gėlių puokštę giliai įkvėpiau ir įsikibusi tėčiui į parankę įėjome. Visi atsistojo ir žiūrėjo į mane lyg į meno kūrinį, o aš galvojau apie tai, jog nenukriščiau vidurį bažnyčios. Pagaliau pasiekę altorių tėtis padavė mano ranką Hero ir pats nuėjo atsisėsti. Pažvelgusi į vaikiną jaudulys šiek tiek pradingo tačiau vis tiek jį jaučiau. Kai kunigas pradėjo sakyti pamokslus aš nukrypau į savo mintis tačiau po kiek laiko atsibudau kai išgirdau tariant mano vardą