*In Love With You*

19

Po dar kelių valandų pasibaigė mano kankinimasis kadangi Hero jau nebegalėjo žiūrėt į tai kokia beviltiška esu tačiau aš nepasiduosiu ir įrodysiu jam jog jis neteisus. Nuslinkusi į kambarį tiesiu taikiniu ėjau į dušą. Pabuvusi jame apie pusvalandį pasijaučiau kaip naujai gimus. Išlipusi nusisausinau kūną ir apsirengiau patogiais drabužiais. Kai ruošiausi pasiimti kompiuterį išgirdau tylų beldimą į duris po kurio jos atsidarė ir sutikau susirūpinusį mamos žvilgsnį. Jame buvo galima įžvelgti neramumą ir gailestį tačiau prisiminus jog esu čia dėl jos iš karto pakeičiau nuomonę. Tėvai negalėtų taip leisti nepažįstamam žmogui vesti jų vienintelę dukrą.

- Aš pagalvojau, jog galėčiau tau kažkaip padėti;- ji liūdnai pasakė

- Dėl ko padėtai?;- nesupratau

- Dėl vestuvių;- tai pasakiusi ji nusuko žvilgsnį ir žiūrėjo kažkur už manęs. Na taip dėl ko gi daugiau ji galėtų padėti jei ne dėl svarbiausio gyvenime dalyko tačiau šiuo atveju jis tikrai nėra svarbus.
Pastebėjau jog su savimi kartu ji atsinešė ir pluoštą įvairių žurnalų ant kurių viršelių puikavosi modeliai su vestuvinėmis suknelėmis. Padėjusi juos ant lovos rankos mostu parodė jog prisėsčiau. Suknelės buvo įvairios nuo pačių paprasčiausių iki prabangiausių tačiau man jos nerūpėjo dėl manęs ji galėjo būti paprasta ir trumpa, bet deja mama žiūrėjo tik į pačias puošniausias ir gražiausias. Po valandos ilgų rinkimų nusprendėme abipusiškai kai suknelė tiko ir man, ir mamai. Ji buvo truputį ilgesnė už kelius. Jos kaklas buvo atidengtas, o per liemenį gražiai įliemenuota. Taip pat nuo liemens ji buvo pūsta. Buvau patenkinta tokiu savo pasirinkimu ir nors minutei galėjau pasvajoti apie tobulas vestuves su mylimu žmogumi. Tačiau kai pabudau iš savo minčių viskas išnyko ir liko tik tamsa.

- Helena, manau, jog mums reikėtų pasikalbėti ir apie tavo elgesį su Hero bei sužadėtuves,- ji prakalbo taip išblaškydama mane.

Jau ne tik renkame sukneles, bet dar pradėsim kalbėti ir apie tai kaip aš turiu elgtis su tuo pasipūtėliu? Na jau ne jis man nevadovaus

- Mama tai nereiškia jog kai tapsiu jo žmona turėsiu jam paklusti, taip viešumoje galėsiu pavaidinti kokia esu laiminga tačiau namuose mūsų niekas nesies tik bendras namas.

- Žinau jog jis tau nepatinka tačiau pamatysi su laiku viskas pasikeis ir jūs pamilsit vienas kitą, galbūt dar ir anūkų sulauksiu,- tai pasakiusi sukikeno tačiau man tai nebuvo juokinga. Jog žmonės turėtų vaikų jie turi vienas kitą mylėti, tikiuosi po vestuvių nelieps jų susilaukti, nes to tikrai nepernešiu. Jau greičiau sau kapą išsikasiu nei nuo to padaro vaiką turėsiu. Tai pagalvojusi mintyse nusijuokiau tačiau surimtėjau kai prisiminiau jog mano kambaryje vis dar yra mama, kuri stengėsi permatyti mane kiaurai.

- Nemanau, jog kažkada jį pamilsiu, jo charakteris per daug išdidus ir savanaudis na, bet pakeiskime temą kada bus vadinamosios sužadėtuvės?,- pasimaiviusi paklausiau

- Už kelių dienų per labdaros renginį. Jį kaip tik šiuo metu ruošia Hero buvau pas jį užsukusi tai turėjo kalnus darbo dėl renginio ir dėl vestuvių būtų neprošal jei ir tu jam padėtum,- stengėsi įprašyti - dėl savo senosios motinos - pažiūrėjo gailestingai - nusijuokiau

- Juk tu nesi jau tokia ir sena, beje, gerai nueisiu pasižiūrėti ką jis ten bando daryti, bet jei nereikės pagalbos aš jo nemaldausiu,- įspėjau

Mama linktelėjusi galvą išėjo. Neskubėdama lipau laiptais galvodama ką reikės sakyti Hero gal būt "sveikas man mama liepė tau padėti" ne tai per daug vaikiška dar iki dabar prisimenu kaip jis mane vadindavo mamyčiuke. Deja laiko jau nebuvo galvoti, nes stovėjau prieš jo kabinetą. Kai norėjau atidaryti kabineto duris jos pačios atsidarė ir vos nenukritau ant žemės tačiau Hero spėjo mane sugauti. Stovėjome vienas nuo kito per kelis centimetrus, jaučiau jo lėtą kvėpavimą ir savo greitą širdies plakimą, kuri atrodė jog tuoj iššoks iš krūtinės. Taip prastovėjome apie minutę, tuomet jis pastatė mane ant kojų, kurios vis dar netvirtai stovėjo ant žemės. Tik dabar pajaučiau, jog dega mano žandai ir  tikriausiai atrodžiau kaip pomidoras.

- Šnipinėji mane?,- paklausė pakeldamas antakį. Pasimetusi nežinojau ką atsakyti tačiau po kelių sekundžių išstenėjau

- Ne tiesiog mama pasiūlė tau padėti kadangi neturėjau ką veikti. " O taip tu tikrai neturėjai ką veikti" prabilo sąžinė  - taigi pagalvojau, jog ateisiu ir pažiūrėsiu kaip sekasi kurti vestuves - stengiausi atmestinai pasakyti. Tačiau gėda niekur nebuvo pasitraukusi.

- Jei jau taip nori gali išrinkti pagal save gėles ir kvietimus. Beto man skambino Alex kadangi su tavimi neina susisiekti ir kvietė susitikti mieste;- jis tai pasakęs nuėjo į virtuvę.

Visai buvau pamiršusi Alex. Atsikrausčiusi į šiuos namus galima sakyti pradėjau naują gyvenimą užmiršdama senąjį, būtinai reikės jai paskambinti kai tik turėsiu laiko, nes dabar kaip matau bus nemažai darbo,  kaip mama ir minėjo čia buvo pilna įvairių daiktų.
Po valandos daugumą dalykų jau buvau padariusi tačiau taip ir neišrinkau kvietimo kadangi galvojau kuri spalva turėtų būti gražesnė ar švelniai rausva, ar tamsiai mėlyna. Kaip tik tuo metu į kabinetą įžengė Hero. Matėsi jog jis buvo duše, nes atrodė kaip visai kitas žmogus. Nusiskutęs kelių dienų ar galbūt daugiau laiko  barzdą ir apsirengęs juodą maikę su v iškirptę per kurią matėsi jo tatuaruotės taip pat juodas kelnias. Prie jo tokio stiliaus jau buvau pripratusi, kadangi dar nesu jo mačiusi apsirengusio su kitokiais nei juodais drabužiais.

- Taigi ar jau baigi?,- pamatęs aplink mane įvairių žurnalų ir kvietimų paklausė

- Taip jau baigiu tik neišrenku, kuri spalva gražesnė,- parodžiau jam kvietimus. Jis įdėmiai pažiūrėjas trumpai apgalvojo ir paėmęs į rankas švelniai rausvą kvietimą tarė

- Manau, jog šis gražesnis. Mėlynas per tamsus,- dar kartą jį pavartęs grąžino man - O dabar gali eiti ruoštis jau susitariau su Alex ji bus už pusvalandžio toje pačioje kavinukėje prie koledžo,- jam tai pasakiusi pašokau nuo sofos
- Ir negrįžk labai vėlai, tavo motina nori jog visi kartu susėstume prie vakarienės stalo ir aptartume galutinai viską,- išklausiusi jo išėjau iš kabineto ir pasimaiviau pakartodama jo paskutinius žodžius. Na, o dabar laikas ruoštis.