*In Love With You*

2.6

Prabudusi pirmas dalykas ką pajaučiau tai, jog mano rankos surištos, o galva tokia sunki lyg būtų prikrauta akmenų. Sunkiai atmerkusi akis apsidairiau. Aš buvau mažame kambaryje. Jame nieko nebuvo išskyrus kėdę prie kurios esu pririšta ir daug metų turintį čiužinį kadangi jis visas buvo purvinas. Pabandžiusi ištraukti rankas nieko neišėjo. Virvės buvo stipriai įsirėžę į mano rankas ir spėju turėtų likti mėlynės. Dar kiek laiko sukinėjau rankas, koj išgirdau žingsnius. Joms atsidarius pamačiau vaikiną nešiną maisto.

- Valgyk,- įsakiai tarė ir atkišo šaukštą kažkokios sriubos

- Nenoriu,- bejausmiškai tariau ir nusukau akis. Jis suraukė antakius ir paėmęs už žandikaulio sukišo šaukštą į burną. Nieko nelaukdama išspjoviau ją tiesiai jam ant veido nuo ko jis supyko ir pakėlė ranką norėdamas trenkti tačiau buvo sustabdytas Hero

- Aš tau sakiau paduot jai valgyt, o ne mušt,- piktai tarė. Vaikino veidas iš karto pasikeitė iš savim pasitikinčio į bailaus triušio

- Bet bose ji nevalgė ir dar apspjovė mane,- gindamasis pasakė. Hero pažiūrėjo į vaikiną taip lyg norėtų jį nudobt

- Man neįdomu ką ji tau padarė, nyk man iš akių, kol dar nepaleidau kulkos į tavo durną galvą,- grasinančiai tarė. Nepraėjus nė sekundei vaikino jau nebuvo ir kambaryje likome tik mes dviese

- Ar tu visose srityse tokia užsispyrus?,- jis paklausė pasiremdamas rankomis į mano kėdę ir priartėjęs prie veido. Nieko jam neatsakiau nuo ko jis surimtėjo - aš tavęs paklausiau gražiai, bet jei jau nori bloguoju...,- man nespėjus susigaudyti jis suspaudė mano žandikaulį ir dar kartą pakartojo,- tai kaip, užsispyrus? Linktelėjau galva - žodžiais Amelia - išpūčiau akis, tai reiškiasi jis jau pasidomėjo manim. Gerai, jog Ben spėjo viską sutvarkyti

- Taip,- sušukau, nuo ko jis nusišypsojo

- Nesijaudink tokias kaip tu moku išauklėti,- pasakęs atleido žandikaulį ir atrišo rankas. Iš karto jas pamasažavau kadangi buvo nutirpę - ir nebandyk niekur bėgt, nes pamatysi tikrai geruoju nesibaigs,- grasinančiai pasakęs išėjo iš kambario ir jį užrakino. Kaip dabar man iš čia pabėgt? Apsidariusi aplink kambarį nieko nepastebėjau, jog galėčiau panaudoti kaip durų raktą. Prisiminusi, jog turiu galvoje sagę ją išsitraukiau ir įkišau į durų spyną. Kiek pasukiojusi išgirdau trakštelėjimą. Nusišypsojau dėl savo sėkmės. Lėtai atidariau duris ir apsidairiau ar nieko nėra koridoriuje. Nepastebėjusi nieko įtartino pilnai atidariau duris ir pradėjau sėlinti ieškodama išėjimo. Įėjusi į kažkokį didelį kambarį išgirdau šūvį ir deja jis buvo taikomas į mano pusę. Atsisukusi pamačiau kažkokį vaikiną su ginklu rankose ir nusitaikiusį į mane. Pradėjau bėgti ir pamačiusi kažkokias duris įlėkiau į kabinetą. Uždarius ir užrakinus po savęs duris atsirėmiau į jas

- Tavęs net gaudyti nereikia, pati ateini pas mane,- Hero šaltu tonu tarė.  Suspurdus širdžiai užmerkiau akis. Kodėl man taip nesiseka? Lėtai atsisukau ir sutikau vaikino žalias akis skrodžiančias mane. Norėjau sulysti į žemę nuo jo žvilgsnio tačiau negalėjau - ir ką gi aš tau sakiau dėl bandymo bėgti - lėtai artėjo kol priėjęs  savo kūnu prispaudė manąjį prie sienos - kaip matau tau labai patinka pasekmės - Hero tarė prie pat lūpų kol aš bandžiau ignoruoti tuos šiurpuliukus einančius per visą kūną - ir ką man dabar daryti su tavim, jog suprastum, kad turi man paklusti,- užsigalvojęs tarė

- Aš niekada tau nepaklusiu - karčiai tariau ir kol jis nematė atrakinau duris. Jis pažvelgė į mane ir čiupęs už rankos pradėjo tempti iš kabineto. Jaučiau kaip jis veržė mano rankas tačiau nenorėjau pasirodyti silpna ir nieko nesakiau. Priėję kažkokį kambarį jis atidarė duris ir įstūmė mane pirmą. Pats įėjęs užrakino duris ir grubiai paėmęs už alkūnės pastūmė link lovos. Neišlaikiusi pusiausvyros nukritau ant jos ir tuoj pat vaikinas užgulė mane, jog negalėčiau pasprukti. Tačiau aš nepasidaviau ir su alkūne trenkiau jam į pilvą nuo ko jis suinkštė tačiau vis tiek laikė mano rankas suspaudęs. Paisėmęs kažkokios juostos jis surišo mano rankas ir kojas prie lovos. Tuomet atsistojo ir nužvelgė tyrinėdamas mano kūną

- Dabar bus taip, kol nepasakysi kam dirbi laikysiu tave čia pririšęs ir man visai nerūpės ar tu nevalgius, ar negėrus,- rimtai tarė - tačiau yra ir kitas pasiūlymas,- pagalvojo -  jei prisidėsi prie manęs paleisiu tave,- šyptelėjo - tačiau visą laiką būsi stebima mano žmonių

- Iš kur tu galvoji, jog kažkam dirbu? Man nereikia kitų, jog man vadovautų moku ir pati tai padaryti,- šaltai mestelėjau

- Nemanau, jog viena mergina gali viską padaryti pati,- šyptelėjo - tu tikrai turi bendrų taigi sakyk geruoju arba bus bloguoju

- Ir ką tu man padarysi? Sugadinsi gyvenimą kaip sugadinai ir Helenai?,- aštriai tariau nuo ko jis šiek tiek pasimetė tačiau iš karto surimtėjo ir keliais žingsnis prisiartino prie mano lovos

- Ką žinai apie Heleną?,- šaltai tarė. Mano planas veikia

- Jei nori apie ją kažką sužinoti, turi mane paleisti,- paprastai tariau nuo ko jis susiraukė

- Tu meluoji,- prisimerkęs tarė - iš kažkur gavai informacijos ir dabar galvoji, jog gali manim manipuliuoti?

- Jei aš tavim manipuliuoju tai kodėl privertei ją tave įsimylėti? Kodėl jai melavai, nors viskas buvo tik dėl pinigų? Kodėl žaidei jos jausmais ir smaginaisi su kitomis?,- drąsiai tariau. Jo pyktis šiek tiek nuslūgo tačiau tuoj pat vėl užsiliepsnojo

- Ji nežinojo visko,- šaltai tarė - aš... - jis užsikirto ir nusisuko nuo manęs, po kelių tylos minučių jis prakalbo - gerai... aš tave paleisiu tačiau nepasitikiu tavimi pilnai ir už tai turėsim gyventi po vienu stogu. Tu man turėsi pasakyti viską ką žinai apie Heleną ir taip užsitarnausi tikrą laisvę. Kadangi vos paleisčiau tave tu susisiektum su saviškiais,- atsisukęs tarė - sutinki už Helenos informaciją gauti laisvę?,- jis prisimerkęs tarė

- Taip sutinku tačiau su viena sąlyga. Aš turėsiu gyvenimą ir nebūsiu visą laiką įkalinta namuose,- tariau

- Gerai, bet tada tave stebės mano apsauginiai ir jei pastebės kažką įtartino iš karto praneš man

- Sutarta,- paprastai tariau nors mintyse jau kirbėjo dauguma planų kaip pabėgsiu iš jo namų. Istorija galima sakyti kartojasi tik dabar aš esu kitas žmogus, kita asmenybė ir neleisiu savo jausmams pražįsti iš naujo.

Sveikutės! Kadangi turėjau laisvo laiko sugalvojau parašyti naują dalį tačiau man atrodo, kad aš pradedu grybauti 😥😥 . Jei turit minčių galit jomis pasidalinti su manim ☺☺