*In Love With You*

18

Nieko nesakydama Anai nubėgau į antrą aukštą ir nepasibeldusi įlėkiau į Hero kambarį. Tikriausiai atrodžiau kaip beprotė tačiau man tai nerūpėjo. Kai jis pamatė mane padėjo ant spintelės savo skaitytą knygą. Iš tikrųjų buvo keista matyti jį su knyga tačiau tuo metu man tai nelabai rūpėjo kadangi norėjau išsiaiškinti tiesą.

- Kas buvo? Atrodai lyg būtai bėgus maratoną;- nužvelgęs mane paklausė

- Noriu žinot visą tiesą apie Noah Smith;- pasakiau jau normaliai kvėpuodama ir žiūrėdama į jį skrodžiančiu žvilgsniu

- Ar jau dabar nori? Būtum išklausiusi prieš kelias valandas ir jau žinotum viską

- Taip tuo metu aš pasikarščiavau tačiau ne be reikalo;- įžūliai atsakiau

- Kaip sunku su tavim;- atsiduso

- Kam tada mane vesti jei su manim sunku a?

- Nes tokia sutartis;- jau rimtai prakalbo

- Tai papasakok man viską ir svarbiausia pradėk nuo Noah;- taip pat rimtai pasakiau

- Tavo brangiausias Noah nėra jau toks šventas. Jis kaip ir aš buvo susijęs su mafija - pradejo - Ir tai dar ne viskas, jis man visada kenkė už tai ko net nepadariau. Jis visada galvojo jog aš nužudžiau jo merginą nors tai buvo nelaimingas atsitikimas. Jis išžudė pusė mano vyrų tačiau tuo viskas nesibaigė. Jam reikėjo mano pažeidžiamos vietos ir tai buvo mano gyvenimo meilė kuri taip pat nebuvo šventa. Jis suviliojo ją ir ji nusprendė dėtis į jo pusę, kai tuo metu aš to neįtariau. Tačiau kai Ana parodė nufilmuotą įrašą aš viską supratau, nuėjęs į jos butą radau juos vienoje lovoje ir paleidau kulką į jį. O tu deja jam buvai tik vargšas žaisliukas su kuriuo jis žaisdavo kada užsimanydavo. Taip pat ir buvai dėl pinigų kadangi tavo tėvai taip pat susiję su mafiją ko tu iki šiol nežinai ir jie turi nemažą galią mieste kaip ir aš. Taigi ar palengvėjo sužinojus tiesą?
Žiūrėjau į jį išsižiojusi tai nebuvo kažkas apie ką galvojau tai daug žiauriau. Noah susijęs su mafija? Mano tėvai taip pat? Štai kodėl jie būdavo retai namie. Nors dabar jau viską žinojau tačiau nebuvo palengvėję taip kaip tikėjausi, dabar iš viso viskas susipainiojo.

- Ar mano tėvai taip pat žudo žmones kaip ir tu?;- sustingusi paklausiau

- Šiuo metu manau, kad ne, bet anksčiau kai turėdavo įvairių priešų tai žinoma, kad žudydavo;- jis pasakė tai lyg būtų paprastas dalykas

- Kaip jūs galit žudyti žmones, juk gal būt jie turi šeimas

- Aš juk tau sakiau, kad mes nežudom gerų žmonių;- pertraukdamas mane pasakė - susitaikyk su tuo jog ir tu kažkada turėsi nužudyti žmogų. Beto pradėsi mokytis savigynos, nes iš tavęs tik guminukas išeina;- pašaipiai pasakė
Apsisukusi pradėjau eiti iš kambario tačiau dar išeidama išgirdau kaip jis pasakė, jog būčiau susiruošusi rytoj 7 valandą ryto, nes prasidės mano savigynos pamokos. Man jau visko per daug. Nupėdinus į savo kambarį kritau į lovą ir iš karto užmigau.

Rytas
Atsikėlusi jaučiausi lyg būčiau mašinos pervažiuota. Per sulipusias akis nėjo nieko matyti, o lūpos buvo visos sausos lyg po dykumos. Išgėrusi stiklinę vandens pasijaučiau truputį geriau tačiau jog pilnai išsiblaivyčiau reikėjo karšto dušo tad nieko nelaukdama nuėjau į jį. Apsirengiau sportinę liemenėlę ant kurios užidėjau laisvą bliuskutę ir timkes kurios švelniai prigludo prie mano kojų. Susirišau plaukus į arklio uodegą ir buvau pilnai pasiruošusi. Nulipusi į pirmą aukštą norėjau eiti į virtuvę tačiau buvau sustabdyta

- Kur eini?;- Hero paimdamas už alkūnės paklausė

- Pavalgyti, juk neturėsiu jėgų sportuoti;- pasakiau lyg tai būtų akivaizdus dalykas

- Pavalgysi kai pasportuosi, o dabar eime laukia daug darbo guminuk

- Aš ne guminukas ir baik mane taip vadinti;- įsižeidusi pasakiau

Jis tik pavartė akis ir kartu nuėjome į sporto salę. Prisiminiau kai ėjau į čia pirmą kartą ir nuo to viskas prasidėjo. Pasipurčiusi įžengiau į erdvią sporto salę.

- Nuo ko pradėsim?;- paklausiau energingai

- Pirmiausiai eisi ant bėgimo takelio vėliau žiūrėsim kiek tavo jėgos ištvers.

Užlipusi ant jo Hero nustatė vidutinį bėgimą, o jis pats nuėjo prie bokso kriaušės. Jau po pusvalandžio galvojau, jog man galas. Niekada rimtai neužsiimdavau sportu. Kartais pabėgiodvau tačiau ne ant tiek jog jausčiausi išsekus.

- Viskas, daugiau nebegaliu;- nusilpusi pasakiau

- Mes dar tik pradedam. Dabar ateik prie manęs parodysiu kaip reikia trankyti bokso kriaušę

- Juk tai ne sunku paimi trenki koja arba ranka, viskas aukštoji matematika;- pavarčiusi akis pasakiau

- Tada parodyk savo sugebėjimus jei jau taip išmanai

Kai priėjau jis man padavė pirštines, jas užsidėjusi supratau jog jos nelengvos, nes iš karto nusvėrė man rankas. Pakėlusi jas trenkiau į bokso kriaušę tačiau ji nepajudėjo. Pabandžiau dar kartą vis tiek nieko tik vos vos pakrypo. Tuo tarpu išgirdau tą nekenčiamią juoką ir atsisukusi nusvilinau jį žvilgsniu tačiau jis ir toliau juokėsi

- Jei tai tavo visi sugebėjimai tai negalėtum apsiginti net nuo šuniuko;- per juokus pasakė

- Labai juokinga;- sarkastiškai pasakiau - ir trenkusi dar kartą ji šiek tiek pajudėjo

- Jei nori gerai mokėti muštis turi viską apgalvoti, žinoti kur yra žmogaus kūno silpnoji vieta - jau surimtėjas pasakė - taip pat niekada nesivadovauk pykčiu, nes tuomet blaiviai negalvoji, o dabar trenk man

- Ką?;- nesupratau

- Tiesiog trenk man į veidą;- paprastai pasakė

Užsimojusi pasiruošiau trenkti tačiau nepajutau kaip atsidūriau ant žemės

- Juokauji? Kam tau taip užsimoti? Tavo refleksai labai lėti;- sukrizeno

Susinervinusi norėjau dar kartą trenkti tačiau tuoj pat mano rankos buvo užlaužtos, o Hero veidas atsiraido keliais centimetrais nuo manojo

- Juk sakiau nebūk užvaldoma pykčio, nes taip nieko nepasieksi;- lėtai pasakė žiūrėdamas tai į lūpas tai į akis tuomet greitai atsistojo ir pasakęs jog pratesim po penkiolikos minučių išėjo.
"Kaip galima tokį žmogų perprasti" pavarčiusi akis nuo tokių minčių priėjau prie bėgtakio ir toliau tęsiau savo nesibaigiančius vargus.