*In Love With You*

16

Prieš mane stovėjo Hero ir laikė šautuvą nutaikęs į kitą vaikiną stovintį šalia manęs. Žiūrėjau į jį ir negalėjau pajudėti. Niekada nesu mačiusi tokio reginio.

- Paleiskit merginą arba jūsų visų smegenys gulės ant žemės;- jis pasakė įniršusiu balsu

Jiems to kartoti nereikėjo, apsisukę nubėgo kas sau.

- Kas tau leido išeiti iš namų taip vėlai?;- jis buvo vis dar piktas

- Aš neturėjau ką veikti tad pagalvojau išeisiu pasivaikščiot;- prislopintu balsu atsakiau

- Daugiau niekada niekur neik be mano žinios. Supranti kokį infarktą įvarei kai sužinojom, kad tavęs nėra namuose;- pakėlė balsą- klaidžiojau po visą miestą ieškodamas tavęs

- Žinau;- tyliai atsakiau stengdamasi sulaikyti byrančias ašaras.

Jis tai pamatęs priėjo pakėlė mano smakrą ir pabučiavo trumpam bučiniui, tuomet aprengė savo megztiniu ir nuvedė į mašiną.
Kai grįžom nieko nesakydama nuėjau į namus tik atidariusi duris buvau suspausta Anos glėbį.

- Dieve vaikeli aš taip jaudinausi dėl tavęs, ar tau viskas gerai?;- paklausė matydama jog nesu su savo rūbais

- Taip Ana man viskas gerai;- bandžiau išspausti šypsnį tačiau gavosi kaip nevykęs bandymas prisiminus kaip jie mane grabaliojo ir vaikiną gulintį ant žemės be gyvybės ženklų.
Anai nuvedus mane į kambarį kartu atnešė žolelių arbatos. Ji minėjo jog ji turėtų padėti nusiraminti. Išgėrusi jos pasiėmiau vieną iš savo mėgstamiausių knygų ir pradėjau skaityti kiek užmiršdama apie nutikusį įvykį. Taip ir užmigau su knyga rankose.

Rytas
Kai atsikėliau rytas buvo nuostabus. Po langais giedojo paukščiai, kaitino saulė, o dangus nepranašavo lietaus, kuris vakar beperstojant nestojo. Kai norėjau išlipti prisiminiau jog vakar užmigau su knyga tačiau dabar ji buvo tvarkingai padėta ant spintelės. "Tikriausiai Ana buvo atėjusi" - pagalvojau. Kadangi buvo labai šilta sugalvojau užsidėti šortukus ir crop topą. Nusileidusi pirmiausiai pastebėjau labai daug įvairių sodinamų gėlių, krūmelių ir viso kito. Eidama per jas, visas uostinėjau (įprotis).

- O jau atsikėlei;- Ana įeidama pasakė - Gerai, nes kaip matai turėsim labai daug darbo;- nusišypsojusi pasakė

- Kam reikėjo tiek daug gėlių;- nusijuokdama paklausiau

- Nežinau, bet ponaitis Hero tikrai turi gerą skonį

- Ar jis jas išrinko?

- Taip iš pat ryto jos buvo į čia atvežtos

"Kada jis galėjo spėti jas išrinkti" - pagalvojau

- Galėsim pradėti kai pavalgysi;- išblaškydama mane Ana pasakė

- Bet aš nenoriu valgyt;- numykiau

- Deja, bet teks, nes Hero liepė stebėti tave, kad pavalgytum

Atsidususi nuėjau į virtuvę. Vos vos suvalgiau vieną sumuštinį su Anos paskatinimu ir tuomet nuėjome sodinti gėlių. Mūsų darbas užtruko apie pusę dienos su įvairiom pertraukom ir pietumis. Kelis kartus buvo užėjęs ir pats Hero mus pagirdamas ir paklausdamas ar nereikia pagalbos. Kai maždaug buvome pasibaigę pagrindą parėjome namo vos pavilkdamos kojas. Neatsimenu kada paskutinį kartą taip linksmai dirbau, kadangi Ana tikra juokdarė, kelis kartus taip įsijuokiau, kad net pradėjo pilvą skaudėt.
Pasidarę arbatos atsisėdome ant lovos, mėgavomės ramybe ir kalbėjomės kol tema nepakrypo link Hero. Beto jo nemačiau visą dieną tikriausiai vėl sėdi užsidaręs savo kabinete

- Kas vyksta tarp tavęs ir ponaičio Hero?;- ji nusišypsodama paklausė

- Nieko Ana, kas galėtų būti? Mes visiškai skirtingos asmenybės ir aš jam dar neatleidau už tai, kad privertė čia apsigyventi. Bet tikrai nesigailiu jog susipažinau su tavim - ji pažiūrėjo į mane tokiu žvilgsniu lyg žiūrėtų į dukrą

- Aš taip pat labai džiaugiuosi jog su tavimi susipažinau mieloji. O dėl Hero, jo labai sunkus charakteris ir jis neprisileidžia arti savęs kitų žmonių, kadangi vieną kartą jau buvo nudegęs
- ji atsiduso

- Ana ar gali papasakoti kažką apie Hero juk tu jį pažįsti jau labai seniai;- pūkio akimis pažiūrėjau

- Na gerai, ką su tavimi darysi. Taigi viskas prasidėjo Hero vaikystėje kai neteko mamos, ji sirgo vėžiu, jo tėvas negalėdamas su tuo susitaikyti pradėjo gerti. Jis gerdavo kiekvieną dieną tačiau tuo viskas nesibaigė jo tėvas pradėjo jį mušti kol vieną dieną Hero neatlaikė nervai ir jis pats sumušė tėvą iki komos. Atsigavęs tėvas išėjo iš ligonės ir norėjo susitaikyti su sūnumi tačiau jis jį atstūmė dėl to jis susileido per didelę dozę narkotikų ir mirė. Vargšas Hero dar iki dabar kaltina save - ji papurtė galvą - Po visų šių įvykių Hero pagaliau atsistojo ant kojų tačiau neilgai, nes jo kelyje pasirodė mergina, bet ne iš piršto laužta, o tikra gudruolė.
Kai norėjau paklausti kas ta mergina į kambarį atėjo Hero:

- Manau Ana pakankamai papasakojai, o ir beto Helena būk pasiruošusi už pusvalandžio turėsim svarbių svečių;- jis tai pasakęs išėjo
Atsisukau į Aną, bet ji tik papurtė galvą nežinodama ką Hero turėjo omeny.

Užlipusi į antrą aukštą nuėjau į savo kambarį. Persirengusi paprasta suknele truputėlį pasidažiau. Kai buvau susiruošusi išgirdau balsus apačioje tad išėjusi iš kambario uždariau duris ir leidausi į pirmą aukštą tačiau sustojau kai išgirdau pažįstamus balsus sklindančius iš kambario:

- Mama? Tėti?