*In Love With You*

24

Ji keistai mus nužvelgus ir nusišypsojus prakalbo:

- O štai kur jūs, visur judviejų ieškojom kadangi jau vyksime namo pratęsti šventę - suplojusi rankomis tarė - beto ką jūs čia veikėt užsidarę?
Pasimetusi nežinojau ką sakyti tačiau Hero mus išgelbėjo

- Aš netyčia nusibrozdinau krumplius taigi Helena man padėjo juos sutvarkyti,- žvilgtelėjęs į mane tarė
"O taip tikrai sutvarkyti" pagalvojau

- Na aišku jau galvojau kuo kitu užsiimat;- sukikeno. Nuo jos pasakymo visa išraudau

- Mama! - sušukau - tu mane taip nuvertini, juk aš jo net normaliai nepažįstu kaip gali apie tai galvot - atsidusau - atsiprašau - po sekundės prakalbau - aš tiesiog pavargau ir noriu kuo greičiau grįžti namo 

- Nieko tokio lauksim jūsų prie išėjimo - tai pasakiusi nuėjo. Dabar jaučiausi kalta kadangi retai pakeldavau balsą prieš mamą tačiau ji tiesą sakė, jog mes čia ne šiaip užsidarę. Pirštais pradėjau masažuoti smilkinius, jog bent kažkiek padėtų nusiraminti. Pažvelgusi į Hero pastebėjau jį susidėjusį ant krūtinės rankas ir rimtai stebintį mane. Pakėliau antakį lyg klausdama kodėl jis taip žiūri į mane

- Negražu kelti balsą prieš savo tėvus,- papurtė galvą - ar man reikės tave išmokyti gražaus elgesio - šelmiškai nusišypsojo. Pavarčiusi akis atidariau duris

- Tu kaip nori, bet aš jau einu - pasakiau - paėmęs mano ranką atsuko į save - ei aš tik juokavau - bandė pakelti nuotaiką - bet būtų neprošal pasimokyti - pakėlė antakius - O dabar nusišypsok, nes niekur iš čia neisim - surimtėjo. Išspaudžiau kuo įtikimesnę šypseną

- Žinai net mano močiutė geriau suvaidintų - pasityčiojo - žinau kaip galima tave prajuokinti. Pakėliau antakį. Jis priėjęs arčiau lėtai padėjo rankas ant liemens ir priartėjo tačiau iš niekur nieko pradėjo kutenti. Bandžiau išsilaisvinti iš jo glėbio ir prašiau jo sustoti tačiau jis nesiliovė. Muisčiausi kiek galėjau, bet tai nepadėjo.

- Ir kas man iš to jei tave paleisiu, tu nepraleisi progos ir pabėgsi,- tarė vaikinas - nebent - jis nusišypsojo nieko gero nelaukiančia šypsena - turėsi kai ką padaryti ir tada tave paleisiu,- iškėlė sąlygą

- Gerai, gerai tik baik man jau trūksta oro - per juoką pasakiau. Jis nustojo mane kutenti ir pagaliau galėjau normaliai įkvėpti oro

- Tu turėsi,- lėtai užtempdamas kiekvieną žodį tarė - mane pabučiuoti ir miegoti vienoje lovoje su manim - gudriai nusišypsojo.

- Ne per didelės sąlygos,- nustebus paklausiau

- Mano kaina nederinama taigi arba vykdai arba sėdėsim čia kiaurą parą - Ot gudruolis tu palauk pagalvojau - Gerai - po sekundės tariau
Atrėmusi jį į sieną lėtai artėjau prie jo veido taip jį erzindama pirma pabučiavau kaklą toliau kilau aukščiau ir priliečiau lūpų kamputį. Jis suurgė ir prisitraukė mane suspausdamas už klubų - siūlyčiau manęs neerzinti, nes viskas tada baigsis su laiminga pabaiga mano lovoje kai tu dejuosi mano vardą,- godulingai tarė vos valdydamasis manęs nepaimti čia ir dabar - galiausiai neerzindama jo užčiaupiau bučiniu. Toks grubus ir aršus tačiau man tai patiko. Suspaudęs mano užpakaliuką sulaukė iš manęs dejonės, kuri nuskambėjo per visą koridorių kadangi durys buvo atidarytos. Po kelių minučių atsitraukėme ir giliai kvėpuodami žiūrėjome vienas į kitą

- Mum reikėtų eiti, nes tuoj mūsų pasiges - stengdamasi nuraminti kvėpavimą tariau

- Taip vertėtų - jis pritarė.  Viską susirinkę išėjome iš vonios, kurios ką tik nutikusių įvykių niekada nepamiršiu. Per mūsų kelionę namo nieko įdomaus neįvyko neskaitant kartais susitinkančių mūsų žvilgsnių.
Išlipusi iš mašinos nupėdinau į kambarį, pasivijęs mane Hero dar spėjo pasakyti jog nepamirščiau ateiti pas jį, nes jei neateisiu tada jis ateis ir, manau,jau žinau kaip viskas baigtųsi. Apsipraususi ir persirengusi naktinis nuėjau pas Hero, nes manau jog jau neisim pas kitus pratęsti šventės kadangi esam pavargę, o ir svečiai čia atvažiavo tik pagerti ir susitikti po ilgo laiko. Jo kambaryje nebuvo tačiau girdėjosi iš vonios sklindantis vandens bėgimo garsas. Stebėdama jo kambarį, kai už akių užkliuvo nuotrauka kurioje buvo moteris su vyru ir mažu vaiku, kuris rankoje laikė saldainį. Kiek suprantu tai buvo Hero, o ta pora jo tėvai

- Šnipinėji?,- išgirdau už savęs balsą ir vos nepaleidau nuotraukos iš rankų. Atsisukusi norėjau jį aprėkti jog taip negalima gąsdinti žmonių tačiau taip ir nepasakiau, nes mano gerklėje susidarė gumulas. Jis stovėjo tik užsidėjęs rankšluostį ant klubų ir jis galėjo bet kurią minutę nukristi. Nusisukusi stengiausi sulaikyti savo širdį jog neišokotų ir iš krūtinės

- Tau reikėjo sakyti kada man ateiti,- po kelių tylos minučių prakalbau

- O kas sakė, kad tu man trugdai?,- jaučiau jo šypseną - Tu - mano būsima žmona ir turi teisę mane tokį matyti tad gali nesikuklint ir pasigrožėt - nusijuokė. Tačiau aš vis tiek likau nusisukusi - nagi Helena čia ne vaikų darželis, mes esam suaugę žmonės
Lėtai atsisukau ir jaučiau kaip mane muša prakaitas ir drėksta delnai nuo matomo vaizdo. Kartojau galvoje jog tai netikra santuoka, netikra meilė, netikras vyras tačiau po velnių šį kartą tikrai nepraleisiu progos juo pasigrožėti. Jis tai pamatęs prikando lūpą ir prisiartinęs suėmė mano klubus galutinai ištirpindamas savo glėbį. Iš lėto pabučiavo ir atbulais žingsniais pradėjo vesti link lovos. Pasodinęs ant jos užgulė mane ir tęsė bučinių kelionę. Kadangi buvau su šortukais jis savo pirštais lėtai vežiojo per mano koją aukštyn ir žemyn taip sukeldamas dar didesnius šiurpuliukus. Kartais jo ranka pakildavo net iki mano jautriosios zonos. Kai jis norėjo nuimti mano bliuskutę sustojo

- Mes negalim to tęsti, nes tai nesibaigs gerai, o rytoj kaltinsi visą pasaulį kodėl tai padarei,- nulipęs nuo manęs tarė. Pažiūrėjau į jį kaip į durną. Kai jis kažko nori tai ir gauna. Kai aš noriu jis viską nutraukia pasakymas jog tai blogai. Susinervinusi nusisukau nuo jo ir išjungiau stalinę lempą.

- Helena,- Hero tarė tačiau aš neatsakiau - mieloji - prisislinko prie manęs - mažyte - sušnabždėjo į ausį
Atsidususi atsisukau į jį taip susidurdama su jo veidu kuris buvo už kelių centimetrų - nepyk tiesiog nenoriu jog vėliau gailėtumeisi,- tarė

- Tu teisus,- sutikau su juo - taip ir būtų, - taigi tu nepyksti?- jis paklausė, - ne nepykstu tiesiog kartais tu būni tikras šiknius

- Aš šiknius? - nustebo - manau tau neužteko kutenimo jei taip drįsti kalbėti,- įsižeidęs pasakė

- Ne ne ne viskas, baigiam, einam miegot nebent tu dar nori eiti švęsti  - tariau

- Jei tu neini tai ir aš neisiu, ką aš galėčiau veikti be savo sužadėtinės,- jis murmėjo į mano plaukus. Nusišypsojusi dėl jo žodžių užsitraukiau kaldrą iki veido ir pradėjau snūduriuoti. Prieš užmiegant dar jaučiau kaip jo rankos apsikabina  mano liemenį ir prisitraukia prie savęs.