*In Love With You*

2.8

Dėdama rūbus į spintą išgirdau beldimą į duris po kurio sekė jų atsidarymas. Į kambarį įėjo vienas iš darbuotojų ir dalykišku tonu tarė:

- Panele jus kviečia ponas Hero į savo kabinetą,- tai pasakęs jis dingo iš kambario man nespėjus pratarti nė vieno žodžio. Pavarčiau akis. Na ką, o dabar reikia įjungti fantaziją ir kažko prikurti apie Heleną. Palikusi kambarį nupėdinau į jo seną kabinetą ir nepasibeldusi įėjau nuo ko jis susiraukė

- Kaip matau tavęs niekas nemokė gerų manierų,- rimtai tarė ir parodė, jog atsisėsčiau ant kėdės. Tai padariusi jis pradėjo

- Net nežinau nuo ko pradėti,- papurtė galvą - ar nuo to, jog turiu tau paaiškinti kaip turi elgtis su čia gyvenančiais žmonėmis, ar nuo Helenos

- Manau galim pradėti nuo Helenos kadangi savo elgesio, deja, nepakeisiu dėl kažkokios spieglės,- paprastai tariau. Jis susiraukė tačiau praleido mano žodžius pro ausis

- Taigi gali pradėti,- atsisėdęs ant kėdės tarė - kas tu jai esi? Kur susipažinot ir taip toliau

- Aš esu jos sena draugė, mes pažįstamos nuo vaikystės tad dalindavomės didžiausiomis paslaptimis, todėl ji man ir papasakojo apie tave,- lengvai tariau kurdama tolimesnius sakinius - paskutinį kartą ji man skambino prieš metus verkdama ir sakydama, jog daugiau negali ištverti ir jog ruošiasi nusižudyti, po to karto ji daugiau man neskambino,- baigusi pasakoti pažvelgiau į vaikiną ir pamačiau jo surauktus antakius. Jis atsistojo ir lėtai nužingsniavo prie lango

- Ar manai, jog ji gali būti mirusi?,- po kelių sekundžių pratarė. Jo balse girdėjo jaudulys ir liūdesys

- Nesu visiškai tikra, jog taip gali būti,- papurčiau galvą - tačiau tokia galimybė yra,- liūdnai tariau, nors viduje džiaugiausi, jog jis liūdi

- Gerai, tiek užteks, gali eiti ruoštis vakarienei,- jis neatsisukdamas tarė. Nieko nesakydama pasišalinau iš kabineto ir nupėdinau į kambarį. Mintyse kirbėjo planai kaip sugrąžinti Heleną į gyvenimą ir taip Hero dar labiau skaudėtų. Užkibus vienai minčiai pasiėmiau lapą ir ant jo dailiai užrašiau žodžius " Man nespėjus grįžti tavo namuose jau vieši merginos? H.B " tai parašius sulanksčiau lapelį. Dabar reikia laukti tinkamos progos kada jis atsirastų Hero rankose. Padėjusi jį po pagalve persirengiau crop- top bliuskutę ir juodus plėšytus džinsus. Aš tai spieglei tikrai nenusileisiu. Nulipusi į pirmą aukštą sutikau Ana virtuvėje. Ji mane nužvelgė su nuostaba akyse

- Iš kur ši mergina atsirado mūsų namuose?,- ji nusišypsojusi tarė. Nusišypsojau ir atsisėdau ant baro kėdės

- Pagalvojau, kodėl aš turiu nusileisti tai cyplei? Aš ir pati ne iš kelmo spirta, parodysiu jai, kas čia vadovauja,- iškėlusi galvą tariau ir Ana sukikeno

- Tiesą sakai, o dabar eik prie stalo, kol ji nesuvalgė Hero žvilgsniu,- vis dar juokdamasi tarė. Nusišypsojusi jai apsisukau ant kulno ir nuėjau į pagrindinį kambarį. Įėjau į jį lyg karalienė, kol Megė visą laiką mane degino savo žvilgsniu. Ji buvo apsirengusi keliais dydžiais mažesnę suknelę, o jos krūtinė veržėsi lauk, nuo ko vos nesusijuokiau. Vaikinas taip pat nenuleido akių ir peržvelgė mano kūną lyg meno kūrinį. Nekreipdama dėmesio atsisėdau prieš Megę ir pakėlusi taurę tariau

- Už jus,- ir nieko nelaukusi užsiverčiau taurę. Skonis nebuvo labai jau malonus tačiau to neparodžiau kadangi Megė būtų tuo pasinaudojus ir pasityčiojus. Pradėję valgyti vakarienę prie stalo buvo tyla. Pamačiusi žirnelius galvoje įsižiebė velniška idėja. Įsidėjau jų nieko nematoma ir padėjau vieną žirnelį  ant šakutės, įtempusi paleidau į Megę. Jis nukrito jai į plaukus. Tai ji pajautusi pasikasė galvą ir toliau valgė. Stengiausi sustabdyti juoką paslėpdama jį po kosuliu. Dar kartą tai padarius netyčia pataikiau į kaktą ir ji iš karto pašoko klykdama. Dabar jau visai nelaikiau juoko ir žiūrėjau kaip ji laiko ranką priėjusi prie kaktos. Deja mano juokas netrukus baigėsi, nes mane sustabdė griežtas Hero balsas

- Ką čia išdarinėji?,- piktai žvelgdamas į mane tarė ir priėjo prie Megės, kuri žiūrėjo į mane žudančiu žvilgsniu - eik į kambarį, daugiau vakarienės negausi,- šaltai tarė. Aš lyg niekur nieko atsistojau ir mirktelėjus Megei nupėdinau į kambarį. Persirengus naktinius tai yra baltą bliuskutę ir šortukus pasiėmiau knygą ir atsiguliau į lovą. Po gero pusvalandžio į mano kambarį įsiveržė Hero liepsnojančiomis akimis. Nužiūrėjęs mano aprangą jo antakiai šiek tiek pakilo tačiau sudraudęs save vėl sugrįžo į savo poziciją

- Ką tu sau galvoji? Kodėl ją skriaudi be reikalo?,- piktai tarė. Pažiūrėjus į jį padėjau knygą ant spintelės ir atsistojau

- Jei ką tai ta šliundra ne paprasta mergaitė, o ją skriaudžiu su reikalu tad nuleisk balsą ir būk geras išeik,- parodžiau į duris tačiau jis net nekrustelėjo. Susinervinusi nuėjau prie durų ir jas atidariau tačiau jos buvo greitai uždarytos man prieš nosį. Vaikinas stovėjo man už nugaros, o jo veidas buvo prie mat mano ausies tačiau jis nieko nedarė, kas buvo keista iš jo pusės. Jei čia būtų Helena, jis ją atsuktų ir karštai pabučiuotų, bet, deja, čia ne ji. Atsisukusi pažiūrėjau jam į akis ir pakėliau antakį

- Kažką pamiršai?,- paprastai tariau

- Taip pamiršau,- kai norėjau paklausti ką jis užtildė mane bučiniu. Na štai nereikia net Helenos. Jis buvo toks aistringas tačiau ir paprastas. Visi mano užgniaužti prisiminimai iškilo ir dabar nieko nenorėjau tik bučiuoti tas švelnias lūpas, kurių buvau velniškai pasiilgus. Mums atsitraukus vienas nuo kito suglaudėme kaktas ir žiūrėjome vienas į kitą iki kol jis staiga greitai pasitraukė nuo manęs ir papurtęs galvą išėjo. Lėtai nuėjusi iki lovos vis dar blaiviai negalvojant atsisėdau ir pridėjau pirštus prie lūpų. Aš ir vėl jam pasidaviau. Tačiau negaliu leisti tam pasikartoti. Atsistojusi greitai pačiupau iš po pagalvės raštelį ir nusliūkinau į Hero kabinetą. Laimei jame jo nebuvo. Tikriausiai jau miega arba linksminasi su spiegle. Atsargiai jį padėjusi ant stalo ir ant pirštų galiukų išėjau uždarydama duris. Pasiekusi savo kambarį norėjau įeiti į jį tačiau išgirdau Megės juoką ir Hero balsą. "Bent kažkam šiuose namuose linksma" pagalvojau ir pavarčiau akis. Bet nesijaudink ilgai ta laimė netruks, nes netrukus pasirodys Helena.