*In Love With You*

2.15

Kitą rytą atsikėlusi Alex mane išvertė iš lovos ir primygtinai prašė su ja praleisti laiką bėgiojant po parduotuves. Taigi susiruošę išvykome į prekybos centrą. Vos atvykę į jį Alex galima sakyti išoko iš važiuojančios mašinos kadangi pamatė daug išpardavimų. Pasiekę įėjimą mergina čiupo mano ranką ir nusivedė į pirmą pasitaikiusę parduotuvę. Joje buvo daugiausiai suknelių ir Alex bėgiojo nuo vienos prie kitos kol aš į tą laiką ramiausiai sėdėjau ant suoliuko. Ji tai pamačius susiraukė ir priėjo

- Kas yra?,- ji įdėmiai pažvelgė į mane ir užvertė akis į viršų - tu ir vėl galvoji apie jį?,- nepatenkintai tarė, o aš nuleidau galvą lyg patvirtindama tai. Mergina papurtė galvą - nagi eime išrinksim pamergių sukneles - ji pakėlė mane už rankos ir nupėdinome į kažkokią parduotuvę kurios pavadinimo nepastebėjau. Jai rodant sukneles aš vis purčiau galvą kadangi vienos buvo per trumpos kitos per ilgos, trečios iš viso prilipę prie kūno. Ji pasidavusi atsisėdo ir užvertė galvą nuo ko aš nusišypsojau ir sugalvojau pati eiti į paieškas. Atsistojusi žiūrinėjau kiekvieną suknelę kai akį patraukė bordo spalvos iki kelių suknelė. Ji buvo ties liemeniu su permatoma medžiaga taip lyg dalindama sijoną nuo bliuskutės. Priėjusi prie jos paliečiau medžiagą, kuri buvo labai švelni. Nieko nelaukdama nukabinau ją ir nėjau į kabiną, kai Alex tuo metu buvo užsivertusi įvairiais žurnalais su vestuvinėmis suknelėmis. Prisimenu ir aš panašiai atrodžiau kai rinkausi suknelę. Apie tai pagalvojus iš karto subjuro nuotaika tačiau nenorėjau jos gadinti Alex kalbėdama ar galvodama apie Hero. Persirengusi suknelę pasistaipiau prieš veidrodį ir išlindau iš kabinos

- Na ir kaip?,- tariau ir Alex pakėlė akis į mane. Jos antakiai pakilo reikšdami nuostabą

- Oho mergyt, va čia tai kūnas,- ji be žado atsakė ir aš nusijuokiau - man atrodo, kad per vestuves pakabinsi net mano penkiametį pusbrolį,- jai tai pasakius abi pradėjome juoktis, kol kiti žmonės į mus žiūrėjo lyg į nesveikas. Išsijuokę surimtėjom ir aš apsisukusi nuėjau persirengti į savo rūbus. Kai išėjome iš parduotuvės Alex pasiskundė, jog nori valgyt tačiau manau, jo to norėjo jos vaikas kadangi tik prieš kelias valandas buvom pavalgę. Pasiekę kavinę nuėjome prie staliuko ir užsisakėme maistą, kuris po kelių minučių garavo ant stalo

- Taigi ką planuoji daryti?,- Alex paklausė, kai gėrėme kavą. Pakėlusi akis į ją patrūkčiojau pečiais

- Net neįsivaizduoju. Galvoju kažkur įsidarbinti kadangi nenoriu, jog tėtis mane išlaikytų,- maišydama kavą tariau

- Jei nori galiu padėti surasti tau darbą,- ji šyptelėjo - mano dėdė kaip tik dabar ieško naujos sekretorės tad galėčiau pasiūlyti tave,- ji mirktelėjo ir atsigėrė kavos

- Na jei jis sutiktų mane įdarbinti tai būtų puiki žinia,- nusišypsojau - kadangi nesu baigusi koledžo ir neturiu daug patirties,- nuleidau akis

- Nesijaudink jis tikrai tave priims, o pamokyt galės kažkas iš darbuotojų,- ji lengvai tarė. Dar kiek pakalbėdamos  susiruošėme vykti namo. Susimokėję išėjome iš parduotuvės ir einant man į akis kliuvo porelė, kuri buvo apsikabinusi už rankų tačiau jų pilnai nemačiau. Vaikinui atsistojus nugara į mane sustingau ir Alex tai pajautusi atsisuko į mane. Pamačiusi, jog žvelgiu į kažką ji nusekė mano žvilgsnį ir nedelsiant čiupusi už rankos nusivedė prie išėjimo. Vis dar ėjau nesuvokdama kas vyksta kol pasiekėme mašiną ir už vairo atsisėdo Alex. Hero geriau buvo laiką leisti su kažkokia mergina nei su manim. Aš pusę metų gulėjau komoje, o jis nė vieno karto nebuvo atėjęs, o dabar jį užtinku su kita. Kodėl aš negaliu jo tiesiog išmesti iš savo širdies ir pradėti naują gyvenimą, juk yra pilna vaikinų su kuriais galėčiau susitikinėti ir būti laiminga. Grįžę į namus nieko nesakydama nuėjau į savo kambarį. Pasikuitusi spintoje pagalvojau, jog galėčiau nueiti į klubą ir bent kiek atsipalaiduoti nuo Hero. Ir taip esu gyvenime per daug suteršta. Gal dėl to jis mane ir paliko. Papurčiau galvą taip nustumdama mintis į šalį ir išsitraukiau raudoną suknelę, kuri turėtų man būti iki kelių ir apsirengiau. Kai pradėjau dažytis į mano kambarį nosį įkišo Alex

- Kur važiuosi, kad taip puošiesi,- ji paklausė ir atėjus atsisėdo ant mano suveltos lovos, kurios iki šiol nesugebėjau sutvarkyti

- Pamaniau, kad reikia šiek tiek pailsėti tad sugalvojau nuvažiuoti į klubą,- patrūkčiojau pečiais ir toliau dažiausi

- Turiu tau gerų naujienų,- ji netverdama kailyje tarė. Pažvelgiau į ją per veidrodį ir pakėliau antakį - rytoj devintą valandą būk pasiruošus, nes mano dėdė norės su tavim pasikalbėti dėl darbo,- linksmai tarė

- Rimtai?,- negalėdama patikėti tariau, ji linktelėjo galva ir aš atsistojusi nuėjau prie jos ir stipriai apkabinau

- Na, o dabar palauk manęs penkiolika minučių ir galėsim varyt,- kaip mažas vaikas pasakė ir apsukusi nėrė iš kambario. Grįžusi prie makiažo staliuko pasikėliau, plaukus šiek tiek juos papurškiau laku ir viskas buvo baigta tad neturėdama ką veikti apsitvarkiau kambarį ir išėjau užgesindama šviesą. Nulipusi į pirmą aukštą prie durų pamačiau stovintį Semą ir žiūrintį į Alex, kuri lakstė po namus ieškodama batelių

- Štai, pagaliau radau,- ji atsidususi tarė ir užsidėjo plokščius batelius. Keista ją buvo matyti be aukštakulnių ir suknelių, kurias visada dėvėdavo. Dabar jos stilius pasidarė santūresnis ir labiau subrendęs.

Kai pagaliau pasiekėme klubą, porelę nusivedžiau į priekį ir be eilės lengvai įėjome. Gavę staliuką Semas nuėjo mums atnešti gėrimų, o mes į tą laiką apžiūrinėjom kiekvieną žmogų esantį klube. Dauguma vaikinų į mane žiūrėjo nenuleisdami žvilgsnių tačiau aš nekreipiau į juos dėmesio ir atmetusi plaukus laukiau savo gėrimo.  Kai kai pagaliau jis buvo paduotas man į rankas godžiais gurkšniais išgėriau pusę stiklinės, kadangi tai buvo tik nestiprus kokteilis. Man bežiūrint į girtus, šokančius žmones už manęs pasigirdo iki kaulų pažįstamas balsas. Lėtai atsisukusi prie jo pamačiau ir vėl tą pačią merginą kurią mačiau prekybos centre. Ji nebuvo viena iš tų barbių, atvirkščiai ji atrodė labai paprasta ir kukli tačiau kaip sakoma "Nespręsk apie knygą iš viršelio". Sugalvojusi pažaisti nustačiau mielą balsą ir tariau:

- Sveiki aš esu Helena,- netikrai nusišypsojusi tariau. Hero kad ir kaip stengėsi į mane nežiūrėti, deja, jo akys vis krypo link manęs ir dabar jis visai nesistengė to daryti, kadangi žiūrėjo taip lyg bandytų perprasti mano elgesį. Mergina šyptelėjus priėjo ir paspaudė mano ranką

- Sveika aš Alicia, o čia mano vaikinas Hero,- mandagiai tarė. Vaikinas a? Šyptelėjus jai atsisėdau atgal į savo vietą, kai Alex ir Sem visą šį spektaklį žiūrėjo išpūtę akis. Tikriausiai ir jie nesitikėjo čia susitikti su šia porele. Niekam nematant pagriebiau stikliuką kažkokio gėrimo ir užsiverčiau. Jei jau jis čia su mergina kodėl gi aš negaliu pabūti su vaikinu? Nieko nelaukdama pašokau iš vietos ir visų žvilgsniai nukrypo link manęs

- Kas? Einu pašokti,- patrūkčiojus pečius tariau ir nulingavau į salę, kurioje sukosi daug žmonių. Įsimaišiusi į minią man nebuvo svarbu prie ko aš stoviu ar su kuo šoku kadangi alkoholis jau buvo pradėjęs veikti. Po kelintos dainos vos pavilkdama kojas grįžau prie staliuko. Deja mano nelaimei prie jo sėdėjo Hero. Nekreipdama dėmesį į jį atsisėdau ir pasiėmiau taurę šampano. Lėtai ją gurkšnojau ir jaučiau Hero žvilgsnį į save tačiau jis taip nieko ir nepasakė. Po nejaukios įtampos sklindančios tarp mūsų priėjo Semas ir pranešė žinią, jog jo mašina sugedo taip dar labiau pablogindamas situaciją

- Bet man ryt reikia į darbo pokalbį,- panikuodama tariau ir atsistojau

- Nežinau ką daryti,- Semas susiraukė - kadangi Alex jau rado kambarį klube

- Aš galiu parvežti tave namo,- už nugaros išgirdau Hero balsą. Aš neatsisukusi į jį papurčiau galvą ir pradėjau eiti link išėjimo. Vos papuolusi į lauką įkvėpiau gryno oro ir susisukau į savo ploną paltuką. Pagalvodama apie taksi trenkiau sau per kaktą prisimindama, jog telefoną palikau namie. Drebėdama ir dairydamsi galvojau ką daryti kadangi, kol pareičiau mano turėčiau būti pavirtusi į ledo skulptūrą. Nepajaučiau kaip kažkas priėjo ir uždėjo savo striukę. Pagal kvapą galėjau suprasti, jog tai Hero

- Eime parvešiu tave namo, kitaip apsirgsi,- jis tai taręs parodė į mašiną. Tačiau aš nenusileidau ir vis tiek papurčiau galvą. Jis susiraukė tačiau  ramiu tonu tarė - Helena prašau tavęs, lipk į mašiną

- Ar tavo mergina nepyks dėl to?,- pagaliau pratariau ir pasigailėjau dėl savo žodžių kadangi tai buvo akivaizdus pavydas. Jis papurtė galvą ir nusišypsojo

- Ji ne mano mergina jei jau tau taip rūpi, o dabar einam, kol galutinai neužšalai,- nusileidusi jam pasiekėme mašiną.