*In Love With You*

10

Atsikėlusi ryte pajaučiau šiltus patalus gaubiančius mane, tuomet lėtai prasimerkiau. Iš pradžių nesupratau kur esu tačiau su trenksmu visi prisiminimai grįžo ir aš šokau iš lovos lyg nuplikyta. Prisiminus tai kas įvyko virtuvėje, stengiausi kuo greičiau pasišalinti iš šių namų. Apsirengusi vakarykštę suknelę ir pažvelgusi į veidrodį išsigandau. Mano paakiai buvo visi juodi nuo nubėgusio tušo, plaukai išsitaršę į visas puses. Nubėgusi į vonią greitai nusivaliau makiažą ir tęsiau savo tikslą. Išėjusi iš kambario tyliai uždariau duris ir nusileidau. Prabėgdama dar pasisveikinau su Aną ji kažką dar norėjo sakyt, bet nespėjo, nes aš jau buvau lauke. Išsikvietusi taxi į ją įlipau ir pasakiau adresą. Tik tada pajaučiau jog man velniškai skauda galvą, turbūt iš pradžių to nesureikšminau, nes dabar ji atrodo jog tuoj susprogs. Privažiavę koledžą išlipdama susimokėjau ir parėjau į kambarį laimei jis buvo atrakintas, o įėjusi pamačiau Alex miegančią tad nusirengusi suknelę aš taip pat kritau į ją.

Visą savaitę nuo to vakaro stengiausi šalintis Hero ir man sėkmingai tai pavyko, bet jis ir pats nemiegojo kiekvieną kartą jį pamatydavau vis su kita mergina tačiau dėl to man neskaudėjo širdies, nes ko galima iš jo tikėtis, kad man pasakys jog jam patinku po kelių bučinių? Tikrai nemanau. Šiuo metu sėdėjau bibliotekoje ir skaičiau knygą. Jos man visada padėdavo nusiraminti ir pamiršti apie tai kas vyksta aplinkui. Praleidusi dar kelias valandas bibliotekoje lėtai susirinkau daiktus ir išėjau. Beto šiandien yra Alex gimtadienis tad norėdama ar ne vis tiek turėsiu eiti į jos vakarėlį. Ryte jai padovanus apyrankę ne tik ji apsidžiaugė, bet ir man palengvėjo jog jai patiko dovana. Į vakarą neskubėdama pradėjau ruoštis kadangi Alex dažnai būna pas savo vaikiną tad retai ją matau. Susiruošiau kaip tik tuo metu kai jau reikėjo eiti tačiau kažkas pabeldė į duris. Nuėjusi jas atidariau ir pamačiau už jų stovintį Hero. Ką jis pirmiausiai padarė tai nužiūėjo mane ir sustojo ties krūtine

- Ey mano akys čia;- jis tyliai kažką sumurmėjas pakėlė akis

- Ką čią veiki? Alex pas Adam;- vaikščiodama po kambarį ir rinkdama daiktus kurių man reikės paklausiau

- Aš atėjau ne pas Alex, o pas tave

Nespėjusi atsisukti pajaučiau kaip jis sugriebia už mano rankos ir priglaudžia savo lūpas prie manųjų. Stengiausi vadovautis sveiku protu tačiau pasidaviau ir atsakiau į bučinį taip padarydama dar mažesnį tarpą tarp mūsų. Po bučinio lėtai atsitraukėme vienas nuo kito ir pažiūrėjusi į jį paklausiau lemtingo klausimo:

- Hero kas mes esame? Tačiau atsakymo geriau būčiau nesulaukus

- Niekas;- bejausmiškai pasakęs išėjo iš kambario uždarydamas duris.