*In Love With You*

21

Sėdėdama mašinoje jaučiau tvyrančią įtampą tarp manęs ir Hero. Kai atėjau į mašiną jis nuo to laiko net nežvilgtelėjo į mane, bet jeigu jis toks užsispyręs ožys aš jam tikrai nelysiu į akis. Kam iš viso jam reikėjo mane bučiuot jei vėliau vis tiek atstumė? Visai pradedu jo nesuprasti. Jo nuotaika keičiasi taip pat kaip ir pas merginą vieną akimirkas rūpestingas ir švelnus kitą šaltas ir užsidaręs savyje. Visą kelią pravažiavome tyloje ir nė vienas iš mūsų nedrįso kalbėti. Mašinai sustojus stipriai užtrenkiau dureles ir nuėjau į vidų, kuriame pasitiko tėvai kaip tik einantys vakarieniauti.

- O dukra jau grįžai,- šypsodamasi paklausė tačiau iš karto nustojo kai pamatė mano subjurusį ir nepatenkintą veidą - kas atsitiko?,- priedama paėmė už rankos - susipykai su Hero? Kaip tik tuo metu įėjo vaikinas. Pažiūrėjau į jį per petį.

- Geriau paklausk jo pačio, nes aš nesuprantu jo elgesio,- piktai atsakiau ir greitai nubėgau į savo kambarį, jog nereikėtų daugiau atsakinėti į tokius klausimus. Pagalvojau, jog reikėtų nusimaudyti ir pasikeisti rūbus kadangi vis dar buvau su to palaidūno megstuku. Išsimaudžiusi nusikeikiau kadangi nebuvau pasiėmus švarių rūbų tik apatinius gerai bent tiek jog kambarys sujungtas su vonia. Atidariusi duris pasijaučiau kaip pirmą kartą. Mane nukrėtė karščio banga ir negalėjau pajudėti, nes mano lovoje sėdėjo Hero. Tuo metu norėjosi skradžiai žemę prasmegti. Jis prasižiojo lyg norėdamas kažką sakyti tačiau vėl užsičiaupė. Griebusi chalatą nuo kėdės greitai apsirengiau, kai jis tuo tarpu stebėjo kiekvieną mano judesį.

- Kodėl nepasibeldei ir iš viso ko čia atėjai?,- užsipuoliau jį stengdamasi kuo daugiau suveržti chalatą. Jis atsistojęs pradėjo eiti link manęs kai tuo tarpu aš dėjau žingsnius atgal, kol neatsitrenkiau į sieną taip papuldama į spąstus. Jis atrėmė abi savo ranką į sieną taip galutinai mane įkalindamas savo gniaužtuose. Tuomet paėmė mano plaukų sruogelę, užkišo už ausies ir kimiai tarė:

- Jei nepamiršai mes rytoj būsim oficialiai susižadėję, o dar po kelių savaičių susituoksim tad aš turiu pilną teisę ateiti pas savo būsimą sužadėtinę ir žmoną, bet jei nori sužinoti kodėl atėjau tai atsakymas yra pakviesti tave vakarienės - dar labiau sumažino tarp mūsų esantį tarpą. Na jau ne šį kartą tikrai nepasiduosiu. Kuo stipriau atstūmiau jį dabar tarp mūsų buvo keli žingsniai.

- Tu galvoji jog galėsi manim naudotis kada norėsi, bet taip tikrai nebus greičiau jau numirsiu nei tau pasiduosiu,- karčiai tariau. Jis greitai  priėjęs stipriai suėmė mano  žandikaulį

- Pabandyk kažką pasidaryti sau ir pamatysi, tai geruoju nesibaigs,- grasinančiai tarė. Būsiu priverstas tave nuplakti, jog tai prisimintum visą gyvenimą. Išsigandusi atšokau nuo jo tačiau stengiausi to neparodyti. Čiupusi rūbus pagaliau jo nestabdoma nuėjau į vonią ir užsirakinau, kad nesugalvotų užeiti. 

Užsidėjusi laisvą suknelę ir išėjusi iš kambario Hero neberadau, bent kiek palengvėjo tačiau žinojimas jog vakarieniausim prie vieno stalo nepagerina padėties. Nulipusi radau juos visus susėdusius prie stalo ir laukiančius manęs. Hero atitraukė kėdę taip parodydamas jog sėsčiau prieš jį. Susikeitę piktais žvilgsniais atsisėdau. Dabar dar turėsiu kęsti jo žvilgsnį visą vakarienę, nes nuo to laiko kai atėjau jis nenuleido akių nuo manęs. Mano mintis pertraukė tėčio balsas:

- Norėčiau pakelti tostą už mano dukrą ir būsimą žentą. Linkiu jums nuostabaus ir šviesaus gyvenimo mielieji,- jis žiūrėdamas į mus pasakė
Kai atsigėriau gurkšnį šampano išgirdau dar tėtį pratęsiant - ir žinoma lauksim anūkų - nuo tokio jo pasakymo užspringau pradėdama kosėti. Jiem ką vedybų neužtenka? Visai proteliai pasisuko. Mama priėjusi davė atsigerti vandens, jog bent kažkiek praeitų ir paglostė nugarą. Tuoj pat išgirdau kitą balsą sklindantį prieš mane

- Žinoma pone su laiku bus ir vaikai,- mirktelėdamas man Hero atsakė. Neatlaikydama nervų atsistojau ir šliūkštelėjau ant vaikino taurėje esantį šampaną. Mama nuo tokio elgesio aiktelėjo.  Nesitikėjau Hero tokios reakcijos. Jis paprasčiausiai pasiėmė servėtėlę ir pasivalė šlapias vietas tačiau jo žvilgsnis bylojo jog man geruoju nesibaigs.

- Ačiū už vakarienę,- pasakiusi tai nieko nelaukdama nupėdinau į savo kambarį ir jį užsirakinau kadangi galiu garantuoti jog tuoj turėtų ateiti Hero. Taip ir buvo, nes nepraėjus net dešimt minučių jis jau bandė įsiveržti į kambarį sakydamas jog turim pasikalbėti. Žinau aš jo pasikalbėjimą jis tik apšauktų mane ir vėl tai baigtųsi neplanuotai kaip ir kiekvieną kartą kai bandom kalbėtis. Nekreipdama į jį dėmesį persirengiau naktinius ir išjungiau šviesą. Hero nebuvo girdėti tikriausiai jau nuėjo miegoti ir ačiū Dievui pagaliau atsikabino. Naktį miegodama išgirdau kažkokį garsą tačiau buvau pernelyg įmigus jog atsikelčiau pažiūrėti kas ten. Sapnuojant jaučiausi taip lyg  kažkas liestų mano koją ir pirštų galiukais kiltų aukštyn.

Sveikos mielos skaitytojos, man labai įdomios jūsų nuomonės apie šią istoriją tad  netingėkit ir parašykit po žodelį taip žinosiu ar jums ji patinka:) Beto jei dalis įdomi nepamirškite uždėti vote:)
Geros dienos:)
R.V