*In Love With You*

22

Kas gali būti geriau už sužadėtuves. Kai susiveda dviejų žmonių gyvenimas, kai jie planuoja bendrą ateitį ir svarbiausiai myli vienas kitą, bet ne, tik ne man lemta šį jausmą patirti ir žinoti jog kažkas mane myli. Papurčiusi galvą Padėjau skaitytą knygą ant lovos. Dauguma knygų baigiasi laiminga pabaiga kai du įsimylėję žmonės susituokia tačiau realybėje viskas atvirkščiai. Juk nuo vedybų ir prasideda bendras gyvenimas taip jie kuria ateitį. Šiandien ta diena kai oficialiai būsiu susižadėjusi su Hero. Su vaikinu, kuris turi daug paslapčių ir yra sunkaus charakterio. Tačiau kažkodėl prie jo jaučiuosi saugi juk turėtų būti kaip tik atvirkščiai. Pažvelgus jam į veidą atrodo lyg būtų parašyta 'pavojus'. Bet už to veido slypi daug kaukių kurias jis slepia ir nenori jog jos iškiltų į paviršių. Stengiuosi apie jį negalvoti tačiau kartais mintys pačios pasisuka kaip ir dabar. Dar kartą papurčiau galvą jog bent kažkiek pamirščiau Hero. Persirengus plėšytus džinsus ir trumpų rankovių maikutę norėjau atrakinti duris tačiau jos jau buvo atrakintos. Keista juk vakar tikrai jų neatrakinau, per daug to nesureikšminus nulipau į pirmą aukštą kur viskas buvo suversta. Visur buvo įvairių gėlių, papuošimų ir daug darbuotojų, kurie lakstė kaip skruzdėlės. Mama minėjo, jog po labdaros renginio ir mūsų sužadėtuvių visi atvažiuos į čia asmeniškai pasveikinti. Eidama į virtuvę stengiausi ko nors neužkabinti ar nenuversti. Sėkmingai pasiekus ją pamačiau taip pat ne kokį vaizdą tad apsisukusi išėjau į lauką pro galines duris į didįjį sodą. Jame buvo sustatyti ratu staliukai po penkias kėdes. Taip pat buvo nemaža scena ir visur sukabinti žibintai ar lemputės pagražinti vaizdą. Taip bestovėdama prisiminiau šiltnamį kurį įrengėme su Ana. Nieko netrukdoma nupėdinau tuo pačiu takeliu. Atėjusi pamačiau dar gražesnį vaizdą nei tada kai jį įrengėme. Visos gėlės buvo išsiskleidę, tikriausiai Ana palaistydavo, nes netgi dabar žemė buvo drėgna tačiau viena gėlė iš jų išsiskyrė ji buvo ryškiai mėlynos spalvos didesnė už kitas ir su dar didesniais žiedais, atrodė taip lyg ji čia karaliautų. Išgirdusi trakštelėjimą už savęs greitai atsisukau ir sutikau dvi mėlynas akis žvelgiančias į mane.

- Kodėl dar neini ruoštis? juk už kelių valandų prasidės renginys, o kiek žinau moterims reikia nemažai laiko pasiruošti,- Hero kaip visada su savo vadovaujamu tonu paklausė - beto aš tikrai neužmiršau tavo vakarykštės kvailystės tačiau šiandien vakare galėsi už ją atsilyginti,- su maža šypsenėle pasakė primerkdamas akis.
Nuo tokio jo pasakymo sutrikau

- Visų pirma man čia ne sužadėtuvės, o laidotuvės per kurias aš atsisveikinsiu su laisvu gyvenimu, visų antra aš į jas galiu eiti apsirengusi kad ir taip - parodžiau į savo drabužius - O visų trečia ka reiškia galėsiu atsilyginti? - parodžiau kabutes

- Viską sužinosi vakare,- šypsodamasi ir su intriga atsakė - nenoriu pyktis bent jau šiandien - atsiduso - o dabar marš į kambarį, nes tavęs jau laukia žmonės kurie tave paruoš,- įsakiai tarė - beto patiko gėlės? - dar pridūrė. Linktelėjus išėjau.

Grįžusi į kambarį kaip Hero ir sakė manęs laukė makiažistė, o šalia jos dar viena moteris tikriausiai ji darys man šukuoseną. Po geros valandos jau buvau padažyta ir sušukuota. Mano plaukai buvo suimti į didelį kuoduką, o iš jo paleistos kelios garbanėlės netvarkingai krintančios ant pečių. Kai pamačiau suknelę apstulbau. Ji buvo nuostabaus grožio. Apsivilkusi ją pasisukiojau prieš veidrodį. Kai išgirdau balsus iš apačios supratau, jog jau reikia eiti. Įkvėpusi oro nuraminau save ir išėjau iš kambario. Mano kojos netvarkingai dėjo pirmuosius žingsius kadangi jos drebėjo, bijojau bet kurią akimirką nenukristi. Lipdama laiptais visi mane stebėjo netgi darbininkai nustojo dirbti. Namuose tvyrojo tik mano batelių kaukšėjimas ir jokio kito garso. Bijojau pakelti galvą, nes tuomet sutikčiau Hero žvilgsnį ir suklupčiau. Tačiau aš turiu parodyti jog esu drąsi ir pasitikinti savimi. Pasiryžusi lėtai pakėliau galvą ir pamačiau daug akių spoksančių į mane tačiau vienos tiesiog degino ir tai žinoma buvo Hero. Nulipusi paskutiniuosius laiptelius priėjęs prie manęs vaikinas padavė ranką, jog įsikibčiau į ją. Taip ir padarius jis prisitraukė mane ir į ausį tyliai sušnabždėjo jog nuostabiai atrodau. Nuo tokio jo judesio sudrebėjau. Išėję į lauką įsėdome į skirtingas mašinas tėvai vienoje mes kitoje. Pusiaukelėje Hero prakalbo

- Nepamiršk Helena, jog kai paklausiu ar tekėsi už manęs turėsi atsakyti taip, nes kitaip pamatysi, koks aš esu kai būnu blogas,- truputėlį paspaudęs ranką tarė. Ištraukusi ją pavarčiau akis. Man jau atsibodo jo grasinimai. Taip aš tikrai pasakysiu jog sutinku tačiau ne dėl jo, o dėl tėvų, man būtų didelė gėda už juos kai žmonės pradėtų kalbėti kodėl atsisakiau tekėti už tokio vaikino dėl kurio alpsta kiekviena mergina. Įvažiavę pagrindinį kiemą sustojome. Hero išlipęs apėjo mašiną, atidarė mano dureles ir padavė ranką taip padėdamas išlipti kur mus pasitiko žurnalistai. Praeidama girdėjau įvairius klausimus tokius kaip " Helena ar jūs neščia?" " Ar tiesa jog jūs ruošiatės tuoktis? " tačiau aš nekreipiau dėmesio ir kuo greičiau stengiausi pro juos visus praeiti kol galiausiai buvome viduje. Atsisėdę prie savo staliuko gavome šampano ir klausėmės vakaro programos. Kiek suprantu šis labdaros renginys yra tiesiog norėjimas susirinkti ir pagerti ar turtingiems žmonėms pašvaistyti pinigus kadangi bus pinigų statymas už merginas ir taip vaikinas gaus merginą šokiui ir vienai nakčiai. Mamai pamačius mane ji priėjo.

- Kokia graži mano dukra,- susiėmusi už burnos pasakė - jūs kartu atrodot lyg iš filmo - atsisėdo ant kėdės - kol dar nepamiršau pasakyti užrašiau mus į aukcioną - išpūčiau akis

- Ką tu padarei?,- negalėdama patikėti paklausiau - juk mus gali nusipirkti bet koks vyras - pradėjau panikuoti.
Juk vedėjas ir sakė, kad su vyru kuris mus nusipirks turėsim praleisti naktį ir mes tikrai nežaisime stalo žaidimų.

- Nesijaudink mieloji tam yra Hero,- atsisukusi norėjau pažiūrėti į jį tačiau jo nebuvo matyti paklaikusi pažiūrėjau į mamą - jis kalba su vienu verslininku - lyg skaitydama mano mintis pasakė - viskas bus gerai pamatysi tik manau turėsi daug konkurentų, nes atrodai pritrenkenčiai

Vakaras ėjo nuobodžiai kol neatėjo laikas aukcionui. Hero niekur nebuvo matyti nuo to laiko kai kalbėjau su mama tai man varė stresą. Atsistojusi nuėjau ant scenos prie kitų merginų ir atsistojau pačiam gale. Kai jis prasidėjo kainos nebuvo labai didelės tačiau prie kiekvienos merginos jos vis kilo kol atėjo mano eilė.

- Taigi ponios ir ponai turim paskutinę ir tikrai neprastą merginą, o gal geriau pasakyti nuostabaus grožio panelę Brown,- tai pasakius vedėjui visi pradėjo ploti -  vaikinai suskubkit, nes dėl jos tikrai verta kovoti. Pirminis statymas tūkstantis eurų. Visi pradėjo sakyti vis didesnes  kainas tačiau Hero vis dar nebuvo matyti. Jei jis neateis pakasiu jį po žeme, jog leido kažkokiam vyrui mane nusipirkti. Kainos jau siekė penkis šimtus tūkstančių ir jau vedėjas pradėjo skaičiuoti iki trijų. Aš užsimerkiau ir giliai įkvėpiau pagalvodama jog Hero eilinį kartą mane nuvylė

- Milijonas,- sušuko balsas. Visi aiktelėjo kadangi kainos dar nebuvo tokios didelės. Atsimerkusi išpūčiau akis, nes pamačiau tai ko niekada nebūčiau tikėjusis.