*In Love With You*

2.1

Helena

Stovėjau prie scenos ir laukiau kol Klerė baigs pasirodymą tuomet seks mano eilė. Klerė yra viena iš mano draugių kadangi dauguma čia gyvenusių merginų yra tikros kalės. Vos mane čia atvežus jos bandydavo suversti man kaltę ir taip dažniausiai būdavau nuplakta. Tačiau susibendravus su kekšyno savininku atkeršijau dvigubai skaudžiau ir dabar jos man net į akis bijo pažiūrėti. Prieš kelias dienas sužinojau, jog būsiu paleista iš šios skylės tačiau jie mane įspėjo, jei įduosiu juos policijai tada jie mane nužudys. Tagi nenoriu rizikuot kadangi šis klubas ir dirbantys žmonės taip pat susiję su mafija. Mano mintis pertraukė Mikas, mūsų vedėjas

- Na, o dabar gerbiamieji pristatau jums mūsų seksualiausiąją ir gražiausią merginą nuo kurios lengvai pasistoja tai yra Helena!,- išgirdusi daugybę plojimų išėjau ant scenos. Pritemus šviesoms atsisėdau ant viduryje padėtos kėdės. Prasidėjus muzikai krypuodama klubus atsistojau ir ėmiau žingsniuoti link žiūrovų. Išskėtusi kojas lėtai pritūpiau ir atsirėmiau į stulpą taip išgirsdama švilpelėjimų. Iš po lėto atsistojau ir apsisukau aplink stulpą. Kai jau baiginėjau pasirodymą perbraukiau rankomis per savo kūną ir apžergiau kėdę. Ir tuomet užgeso šviesa pranešdama apie pasirodymo pabaigą. Išgirdusi dėl to nusivylimus nusijuokiau. Jiems niekada negana. Pasiekusi užkulsius sutikau Klerę su ja bandančiu flirtuoti vaikinu. Pamačiusi mane rankos gestu parodė, jog padėčiau jai.

- Kad ir kas tu bebūtum vaikine jos nedomini,- atvirai pasakiau įsiterpdama į jų pokalbį, jis pažiūrėjęs į mane piktai nusisuko ir nuėjo prie baro.

- Ačiū dievui laiku pasirodei jau galvojau paskęsiu jo nuobodžiam gyvenime,- lengvai atsidususi tarė Klerė

- Nesijaudink, kol aš čia apginsiu tave nuo visų vaikinų,- juokaudama tariau

- Kas tau šiandien atsitiko, jog tu tokios geros nuotaikos?,- nustebusi paklausė

- Na tau dar nesakiau, bet po kelių dienų aš išeisiu iš čia,- nusišypsojusi tariau. Ji nuo mano pasakymo išsižiojo ir staigiai mane apkabino

- Sveikinu, ta proga reikia atšvęsti,- pakylėtai tarė - savo kambarį turiu dar neatidarytą vyno butelį,- mirktelėjo - taigi renkamės pas mane septintą,- nespėjusi nieko pasakyti, ji nubėgo. Papurčiusi galvą nuėjau į savo kambarį. Jis nėra prašmatnus ar labai erdvus, atvirkščiai jame yra paprasta lova, spinta ir stalas. Kiekvieną dieną prisimenu tą įvykį ir tas bejėges Hero akis kurios, manau, buvo suvaidintos. Man taip niekas ir nepasakė ar jis gyvas tačiau, kai Noah atskleidė tiesą iki šiol jam neatleidau. Pačią pirmą dieną, kai buvau į čia atvežta prasidėjo pragaras. Buvau prievartaujama kiekvieną dieną įvairių vaikinų ir net gi senių ištroškusių jaunų merginų. Taip pat ir plakama net ne už savo nusikaltimą. Taip kelis kartus buvau ir pati kalta tačiau tais kartai bandžiau pabėgti. Net nepasiekus durų buvau sugriebta ir nubausta. Bet niekada nepasidaviau, kaip ir tame sapne man sakė mama. Nuėjusi prie stalo pamačiau padėtą kažkokį aplanką ir jis tikrai nebuvo mano paliktas. Suraukusi antakius paėmiau jį į rankas ir atverčiau. Iš pradžių nesupratau kas tai tačiau gerai įsižiūrėjus į nuotraukas buvo matyti pora ir dar ne bet kokia, tai buvo Hero ir kažkokia mergina. Jų nuotraukų buvo daryta įvairiose vietose: parkuose, prekybos centruose ir kavinėje. Tai štai kaip jis leidžia laiką. Vis dar buvau sukrėsta vien nuo fakto jog jis gyvas tačiau dabar dar ir sužinau, jog jis laimingai gyvena su kažkokia mergina. Bet aš to tikrai neleisiu. Jis sugriovė mano gyvenimą ir dabar man laikas jam atkeršyti už visas nuoskaudas. Išgirdusi beldimą krūptelėjau. Pro durų plyšį išlindo vieno darbuotojo galva

- Tave kviečia vadas,- rimtai tarė

- Gerai, tuoj ateinu,- padėjusi aplanką atgal ant stalo atsakiau. Jam išėjus apsioviau kelnias kadangi čia visos merginos vaikšto arba su bliuskėm arba tik su apatiniais. Ir uždariusi po savęs duris nužygiavau pas savininką. Priėjusi jo kabineto duris nesibeldusi įėjau ir sudribau ant kėdės.

- Labas ir tau,- tarė Ben, atkreipdamas dėmesį į mano elgesį - ar jau radai aplanką? - pakėlė antakį, linktelėjusi galva nusisukau į langą. Šiu metu tikrai nenoriu apie jį kalbėt ,tačiau mano mintys nebuvo išklausytos - Ir ką manai apie tai? Juk dėl jo tu čia ir jau matau, kad tavo mažoje galvelėje rezgasi keršto planai,- nusišypsojęs tarė, pavaidinau nustebusę

- Ir iš kur tu gali tai žinot,- perdėtai pakeltu balsu tariau

- Aš tave kiaurai permatau,- šyptelėjo - ir be to ne be reikalo tave pakviečiau,- surimtėjo - yra vienas klausimas ir jei tu sutinki tada būsi paleista, kad ir šiandien,- paprastai tarė susidėdamas rankas ant krūtinės

- Na ir kas tai per klausimas?,- susidomėjusi pasvirau į jo pusę

- Kaip žinai Hero yra mafijos vadas ir jam siunčiama daug įvairių siuntinių, tokių kaip narkotikai, ginklai ir visa kita, taigi tu turėtum paimti vieną siuntinį ir perduoti jį mūsų gaujai. Ir tai ne bet koks siuntinys. Hero dėl jo kovojo net kelis mėnesius,- žiūrėjau į jį nesupratusiu žvilgsniu. Jis nori, kad pamatyčiau žmogų kurio nekenčiu ir dar noriu atkeršyti. Tai iš dalies ir gautųsi kerštas kadangi ta siunta yra svarbi tačiau jei man nepavyktų aš išsiduočiau ir jis suprastų, jog kažką rezgiu. Kelias minutes viską apgalvojusi atsakiu:

- Sutinku,- be abejonės tariau. Jis nusišypsojęs padavė man kažkokį aplanką

- Taip ir gavojau, kad sutiksi, čia rasi visą informaciją apie jį,- patikslino. Atvertusi pamačiau jo biografiją ir tai kas net nėra viešinama. Pavyzdžiui, kur yra įsikūrusi jo gauja ir kaip vadinasi. " Black Angel" taip buvo pavadinta jų grupuotė. Užvertusi aplankalą atsistojau

- Taigi kada aš išvykstu?,- pakėliau antakį

- Gali išvykti rytoj iš ryto kadangi vakare nieko gero nenuveiksi ir beto tau bus paruošti tam tikri ginklai ir peiliai,- linktelėjau galva. Po metų kai pradėjau sutarti su Ben jis man leido treniruotis ir dabar galiu lengvai valdyti šautuvą ar peilį. Tačiau jei nebūčiau pradėjusi mokytis jais naudotis tuomet būtų nereikėję nužudyti žmogaus. Mano pirmas kartas buvo prieš pusmetį. Tai buvo lyg išbandymas. Turėjau nužudyti žmogų pardavinėjusį nekaltas merginas. Pirmas kelias dienas jaučiausi kaip nesava tačiau po kiek laiko susipratau, jog tas žmogus nebuvo geras ir jis to nusipelnė. Taip ir atsirado mano kitoji pusė kurios kartais prireikia kovojant už save. Pasiėmusi dokumentus išėjau iš kabineto ir nupėdinau į savo kambarį. Numetusi juos ant lovos persirengiau kitais drabužiais ir išėjau pas Klerę.