*In Love With You*

2.2

Hero

- Hero aš grįžau,- įėjusi į namus tarė Megė - parvežiau vaisių, daržovių ir kitų dalykų kurių gali prireikt - nusišypsojo kuklia šypsena. Stengiausi jai atsakyti tuo pačiu tačiau tai gavosi lyg nevykęs bandymas išspausti šypseną. Atsistojęs priėjau prie jos

- Tau nereikia manim rūpintis, juk galiu ir pats viską pasidaryti,- papurčiau galvą tačiau ji nenusileido

- Aš matau, jog tau vis dar skaudu ir tai, kad tau vis dar reikia mano pagalbos tad neatsikalbinėk, o geriau eik nusiprausti, aš į tą laiką pagaminsiu kažką pietums,- nieko daugiau nesakydamas apsisukau ir nuėjau į savo kambarį. Palindus po dušu ir vėl užplūdo mintys apie Heleną. Ji tikriausiai siunta ant manęs dėl to ką pasakė Noah ir deja viskas buvo tiesa tačiau aš neplanavau ją įsimylėti. Kai tai pats susipratau jau buvo per vėlu. Negalėjau jai pasakyti tų trijų žodžių. Kiekvieną dieną dėl to graužiausi. Išsiųsdavau savo gaują jos ieškoti į visus pasaulio kraštus tačiau taip ir neradau. Dėl vieno buvau tikras, jog jos nėra Amerikoje. Tai buvo mano galutinis pasidavimo taškas ir nuo to pradėjo griūti viskas aplink mane. Pradėjau gerti, gaują pavedžiau Semui, Helenos mamai to neatlaikius ištiko širdies infarktas ir jau lygiai pusė metų praėję po jos mirties. Jos tėvui šiuo metu kiek žinau stipri depresija, kadangi jo gauja taip pat prisidėjo prie Helenos ieškojimo ir nieko nerado. Jokių pėdsakų ar įkalčių. Tą dieną kai Noah mane pašovė ir taikėsi į galvą iš paskutiniųjų atėmiau ginklą ir nedvejodamas nuspaudžiau gaiduką. Noah man prieš akis nukrito ant grindų be gyvybės ženklų tačiau aš nesigailėjau ir negraužiau savęs dėl to, nes tai reikėjo padaryti dar tada kai sužinojau apie jo romaną Karen( buvusi Hero mergina). Nustūmęs mintis greitai apsiprausiau ir išėjau į kambarį su rankšluosčiu tačiau pakėlęs akis sutikau Megę žvelgiančią į mane. Jos skruostai nusidažė rausvai ir susigėdusi prakalbo:

- Aš atėjau pakviesti tavęs pietų,- gėdingai tarė ir nuleido galvą. Nusišypsojau dėl tokio vaizdo ir prisiminiau Heleną. Ji visada nurausdavo kai pasakydavau kažką nepadoraus. Ji buvo tokia tyra kaip Megė tačiau šiai merginai jaučiu tik draugiškus jausmus ir nieko daugiau.

- Gerai, tuo ateisiu tik persirengsiu,- šyptelėjau. Jos akims pakilus peržiūrėjo mano nuogą krūtinę ir dar labiau nuraudo. Apsisukusi nuėjo prie durų tačiau staigiai apsisuko ir priėjus prie manęs priglaudė savo lūpas prie mano. Tai buvo kelios sekundės tuštumos kadangi nieko nejaučiau. Jokių jausmų ar kibirkščių. Švelniai ją atstūmęs nusisukau nuo jos

- Mege... Aš nežinau kaip tau tai pasakyt..,- užstrigau

- Tu man nieko nejauti ar ne?,- nusivylusiu balsu tarė. Atsisukau į ją ir suėmiau jos pečius. Ji pažvelgė į mane ašarų pilnomis akimis

- Prašau Mege neverk, aš tau jaučiu jausmus tačiau ne tuos,- papurčiau galvą - tu man patinki kaip draugė ar sesė tačiau ne daugiau,- liūdnai pasakiau

- O jeigu pabandytume ir padėčiau tau pamiršti apie Heleną?,- ji viltingai tarė - jei nieko neišeis aš išeisiu iš tavo namų ir iš viso gyvenimo,- suraukiau antakius

- Aš nenoriu, jog tu išeitum tačiau, manau, jog tai nekoks pasiūlymas,- paleidęs jos pečius pasiėmiau švarius rūbus ir dar stabtelėjau, kai išgirdau merginos žodžius

- Prašau, pažadėk, jog apie tai pagalvosi,- tyliai tarė su viltimi. Atsidusau ir pažvelgiau į ją per petį

- Gerai, pagalvosiu apie tai tačiau nieko nežadu,- tai pasakęs nuėjau į vonią. Apsirengęs švariais rūbais nulipau į pirmą aukštą. Vos įėjus į virtuvę prakvipo troškinys. Megei padėjus jį ant stalo padėkojau ir pradėjau valgyti. Jos maisto skonis visai kaip Anos. Beje jei kalbant apie ją daviau kelias savaites atostogų, jog galėtų aplankyti savo anūkus tad vietoj jos dabar šeimininkauja Megė. Pavalgęs padėkojau ir pasiėmęs mašinos rakčiukus nuėjau į garažą. Visai neseniai vėl pradėjau valdyti gaują kadangi Semas vienas nesusitvarko. Įsėdęs į ją užkūriau ir norėjau važiuoti tačiau į mašiną įsėdo Megė

- Gal galėtum mane pavežti iki vienos parduotuvės?,- ji paklausė

- Žinoma tik užsiseg diržą,- išvažuodamas iš garažo tariau - beto kurios tau parduotuvės reikia?,- atsisukau į ją

- Aš tau pasakysiu kur sukti,- ji keistai nusišypsojo. Išvažiavęs iš namų pasukau ta kryptimi kuria rodė mergina. Po dar kelių posūkių išvažiavome iš miesto.

- Ar tu tikra, jog čia reikia važiuoti,- susiraukiau. Ji linktelėjusi parodė kur užsukti ir sustoti. Aš tai padaręs apsidairiau, aplink buvo matyti tik medžiai ir jokių parduotuvių. Atsisukau į Megę, o ji nuleido galvą.

- Ką visa tai reiškia Mege?,- parodžiau į medžius

- Man iš tikrųjų nereikėjo į parduotuvę aš tiesiog norėjau pabūti su tavimi, nes tu dažnai būni išvažiavęs,- nusikaltusiai pasakė

- Mege nepradėk,- rimtai tariau - mes pusvalandį važinėjomės be reikalo, kai aš į tą laiką turėjau nuvažiuoti į sandėlius,- truputį pakėlęs balsą tariau ir apsukau mašiną

- Atsiprašau aš tiesiog...

- Baik, nenoriu nieko girdėt,- nežiūrėdamas į ją pasakiau ir suspaudžiau vairą. Kaip ji nesupranta, jog vienintelė mano meilė yra Helena. Paleidęs ją prie namų nieko nesakydamas nurūkau į sandėlius. Juos privažiavęs atsidusau. Gal būt ir per šiurkščiai su ja pasielgiau tačiau ji turi susiprast, jog negali manęs privest ją įsimylėt. Tam reikia laiko. Pamatę mane apsauginiai atidarė duris. Tiesiu taikiniu nuėjau į savo kabinetą kuriame buvo Semas užsivertęs krūva popierių.

- Ką? Nesusitvarkai?,- nusijuokdamas tariau. Jis pažvelgė į mane pavargusiu žvilgsniu

- Jei jau atėjai galėsi pats susitvarkyt,- atsistojęs tarė - beto tavo siunta kurios jau seniai lauki turi ateiti per šią savaitę - linktelėjau galva

- Ačiū Semai lieku skoloj brendžio butelį,- nusišypsojau

- O taip, tikrai neatsisakysiu,- pakylėtai tarė ir pasiėmęs savo daiktus išėjo. Na ką, o dabar likau tik aš ir krūva dokumentų. Atsidusęs atsisėdau ir paėmiau pačius pirmus dokumentus į rankas, nusimato daug darbo.