*In Love With You*

2.14

Prieš save mačiau tik šviesą, o aplink girdėjau įvairius balsus sakančius nepasiduoti. Tuomet man prieš akis pasirodė įvairius prisiminimus, kai buvau maža ir su tėvais žaisdavau slėpynes, kai paaugusi leisdavau laiką su Ema. Ir kaip susipažinau su Hero. Visos akimirkos praleistos kartu sukėlė įvairias emocijas. Mūsų pirmas bučinys, pirmas kartas ir vestuvės. Po kurių pradėjo griūti gyvenimas. " Tu negali pasiduoti" galvoje skambėjo mamos žodžiai, skatinantys mane laikytis ant kojų, kad ir kas benutiktų. Užsimerkusi giliai įkvėpiau ir sukaupusi jėgas jaučiau kaip esu traukiama iš šviesos ir tuomet atsimerkiau. Aš nemiriau, aš nepasidaviau ir štai guliu ligoninės palatoje, o prie manęs prijungta daug įvairių laidų. Mano akims pradėjus lakstyti po palatą, durys atsidarė ir pro jas įėjo daktaras su kažkokiu aplanku. Jis priėjęs pašvietė man į akis ir kažką užsirašė

- Panele kaip jaučiatės?,- jis kreipėsi į mane tačiau mano burna buvo išdžiūvusi ir negalėjau nieko pasakyti. Jis tai pamatęs padavė stiklinę vandens ir aš godžiais gurkšniais išgėriau stiklinės turinį

- Jaučiuosi gerai tik šiek tiek maudžia šoną,- prikimus tariau. Jis tai pasižymėjo

- Keista...,- jis susiraukė - galiu pasakyti, jog turite angelą sargą, kadangi buvote per žingsnį nuo mirties. Kulka kliudė arteriją ir jūs labai nukraujavote tačiau laiku jūsų vaikinas jus atvežė,- jis nusišypsojo. Jam užsiminus apie Hero prisiminiau savo pasakytus žodžius

- Ar galėtumėt jį pakviesti?,- atsisukusi į gydytoją paklausiau. Jis linktelėjo galva ir išėjo. Praėjus ilgoms dešimt minučių išgirdau durų atsidarymo garsą ir pakėliau galvą nusišypsodama tačiau šypsena greitai pradingo kai vietoj vaikino pamačiau Alex, tėtį ir Semą. Dairiausi galvodama, jog jis įžengs paskutinis į palatą tačiau tėtis po savęs uždarė duris taip galutinai pradangindamas mano šypseną. Jie visi stovėjo ir žiūrėjo į mane gailestingais žvilgsniais lyg būčiau mirus

- Kur Hero?,- tai buvo pirmas sakinys išėjęs iš mano burnos. Jie keistai susižvalgė ir Semas prakalbo

- Jo nėra čia,- jis liūdnai tarė - Helena tu komoje pragulėjei pusę metų,- jo pasakyti žodžiai išmušė iš vėžių.

- Pusę metų,- tyliai pakartojau ir nudelbiau akis į savo rankas, kurios vis tvirčiau spaudė viena kitą

- Jie jau norėjo atjungti laidus tačiau mes paprieštaravom kadangi tikėjomės, jog tu pabusi, regis mes buvom teisūs,- jis nusišypsojo

- Kodėl Hero neatėjo pas mane?,- laikydama ašaras paklausiau. Tėtis priėjo ir paėmė mano ranką

- Jis labai kaltina save dėl visko kas tau atsitiko tad nuo tos dienos, kai atvežė tave į ligoninę daugiau nepasirodė,- tėtis liūdnai tarė ir mano širdis atrodo nustojo plakusi. Nejaučiant skruostu nuriedėjo viena ašara. Juk aš jam pasakiau, jog myliu jį. Kodėl jis mane atstūmė? Alex pamačiusi mano veidą greitai priėjo ir stipriai apkabino. Mano ašaras nutraukė įeidamas gydytojas

- Turiu jums gerų naujienų,- jis nusišypsojo, šiandien galėsite vykti namo, kadangi pagal jūsų rezultatus esate pilnai pasveikusi tačiau turėsite gerti daug skysčių,- jis tai pasakęs atsisveikino ir išėjo. Tėtis, Alex ir Semas palatoje pabuvo apie valandą, kol galiausiai išėjo ir likau tik su Alex. Ji padėjo man apsirengti ir susiruošti kadangi kojos dar pilnai nesilaikė ant žemės. Kai pagaliau susiruošėm išėjome iš palatos ir apsidairiau ieškodama tėčio tačiau jo nebuvo. Klausiamai pažvelgiau į Alex

- Jie laukia mūsų aikštelėje,- ji prakalbo ir pradėjo vesti link išėjimo. Vos išėję į lauką mane apgaubė stingdantis šaltis. Pagal mano paskaičiavimus dabar turėtų būti vasaris. Aplink mane buvo daugybė sniego. Toliau pažvelgus pamačiau vaikus žaidžiančius jame, kiti žmonės vaikščiojo ir mėgavosi tokia žiema. Greitai pasiekę mašiną į ją įsėdome ir pradėjome važiuoti. Semas paleidęs kalėdinę muziką ją pagarsino ir pradėjo dainuoti. Retkarčiais jam į kompaniją įsitraukdavo ir Alex. Buvo miela į juos žiūrėti kartu. Mano akims pakrypus į merginos ranką išsižiojau

- Alex ar tu susižadėjus?,- nepatikėdama savo akimis paklausiau. Ji atsisukusi nusišypsojo ir ištiesė ranką tai patvirtindama - ir kas gi jaunikis? Kam reikės paaiškinti gyvenimą, kaip reikia elgtis su moterimis?,- apsimestinai piktai tariau. Ji nusijuokė ir pažvelgė į Semą. Supratusi, kas tai iš nuostabos pakilo antakiai - rimtai Semai, tu?,- nusijuokiau. Jis pažiūrėjo į mane per veidrodėlį ir susiraukė

- Ką? Kodėl tu juokiesi?,- jis paklausė

- Tiesiog keista matyti jus kartu,- baigusi juoktis tačiau ir nusišypsojau pastebėjusi kaip Semas paima Alex ranką ir prideda prie lūpų. Pagaliau pasiekę nepažįstamus namus sustojome kieme. Aš apsidairiusi išlipau iš mašinos ir pasisukau į Alex
- Kieno tai namai?,- su nuostaba paklausiau kadangi jie buvo labai dideli

- Tai Semo namai, tiksliau dabar ir mano,- ji nusišypsojo ir pradėjo eiti link jų. Įėjus į visų taip pat likau sužavėta. Namuose dominavo juodos ir baltos spalvos derinys. Alex nuvedusi į erdvų kambarį pati nuėjo į virtuvę padaryti arbatos. Visiems suėjus pradėjome šnekėti, juokauti ir tuo metu aš pamiršau Hero nors sekundei. Užsimaniusi į tualetą su Alex nurodymais nuėjau ir laimei greitai radau. Įėjusi į jį pažvelgiau į save. Mano veidas buvo visas baltas, plaukams greitu metu reikėjo kirpimo, o per liemenį likau tik šakaliukas. Atlikusi gamtinį reikalą nusiploviau rankas ir išėjau iš tualeto. Eidama koridoriu ir vieno kambario spindėjo rožinė spalva. Susidomėjusi atidariau duris ir įėjau. Jame buvo vaikiška lovytė, kūdikiui drabužėliai ir kiti dalykai. Paėmusi vieną drabužėlį į rankas nusišypsojau. Kai išgirdau kažką tariant mano vardą padėjau jį atgal ir nulipau pas visus. Tik įėjusi į kambarį garsiai paklausiau:

- Alex ar tu laukiesi?,- pakėlusi antakius paklausiau ir tik tuomet pastebėjau kaip ji laiko rankas susidėjusi ant pilvo. Kadangi ji buvo su laisva bliuskute pilvukas nelabai matėsi tačiau ją pakėlus iš karto supratau, jog esu teisi - kiek laiko?

- Keturi su puse mėnesio,- ji nusišypsojo. Priėjusi padėjau ranką ant pilvuko ir pajaučiau kaip vaikelis spiria. Nusišypsojau nuo to.

- Tai kada vestuvės?,- pakylėtai tariau ir atsistojau nueidama į savo vietą

- Už savaitės,- jai tai pasakius vos neužspringau oru - žinau tai atrodo greitai tačiau mes nebegalim daugiau laukti

- Ne, ne nieko tiesiog tai jūsų sprendimas ir beto labai daug visko per šiandieną įvyko,- nusižiovavau

- Eime parodysiu svečių kambarį,- ji rankos mostu parodė ją sekti. Nuėję iki kažkokio kambario ji atidarė duris ir mane įleido. Padėkojusi jai ruošiausi eiti į vonią, kuri buvo sujungta su kambariu tačiau jos žodžiai mane sustabdė

- Jis tavęs nevertas Helena,- ji tyliai tarė ir išėjo uždarydama duris. Taip galbūt jis manęs nevertas tačiau tai nepakeičia mano jausmų jam.