*In Love With You*

2.30

Po to kai Hero mane tiesiogine ta žodžio prasme nunešė į kambarį jaučiausi kaip devintame danguje kadangi pagal jį turėjome išbandyti kažką naujo. Man norėjosi visą dieną pragulėti lovoje tačiau vaikinas to neleido kadangi turėjome vykti pas gydytoją. Susiruošusi norėjau eiti per duris tačiau Hero mane sustabdė ir nuo pakabo paėmė šaliką su kepure. Uždėjęs man juos nepatenkintai atsidusau

- Dabar atrodysiu kaip koks eskimas,- papūtusi lūpas tariau ir sukryžiavau rankas. Jis šyptelėjo

- Ne bet koks, o mano eskimas,- apkabinęs per liemenį tarė - Dabar galim eiti,- tai pasakęs išsivedė iš namų ir greitai pasiekę mašiną į ją įsėdome. Visą kelią jo ranka ilsėjosi ant mano kelio, o akys retkarčiais pažvelgdavo į mano pusę. Pasiekę ligoninę Hero pasistatė mašiną ir nieko nelaukdami nupėdinome į pastatą. Rankoms pradėjus drebėti labiau įsikibau į Hero ir jis padrasinamai šyptelėjęs įstūmė mane į gydytojo kabinetą užverdamas po savęs duris. Kėdėje sėdėjo senyvo amžiaus vyras su akiniais atidžiai žvelgdamas į popierius. Kaktoje matėsi daugybė raukšlių, o po akimis dideli maišeliai rodantys miego trūkumą. Žvelgdama į šį vyrą prisiminiau tėtį, kurio neaplankiau tačiau jį šiandien turėtų paleisti todėl būtinai reikės nuvažiuoti į namus. Atsisėdę ant kėdžių gydytojo galva pakilo ir pažvelgęs į mus nusišypsojo

- Laba diena, kuo galiu padėti?,- mandagiai tarė, užversdamas lapus

- Sveiki, atvažiavome pasidaryti tyrimų dėl vaikelio,- Hero už mane tarė ir paėmė mano ranką

- Tuojau palaukti iškviesiu seselę,- jis paėmęs į ranką telefoną tarė ir suvedęs kelis skaičius pasakė, jog ateitų viena iš seselių. Ilgai nereikėjo laukti, kadangi durys prasivėrė ir į kabinetą įėjo moteris kuri praeitą kartą tikrino tėtį. Ta pati kuri į jį žvelgė su meile ir pasitikėjimu. Dabar bus puiki proga jos paklausti. Šyptelėjusi moteriai ji parodė kur eiti. Priėję kažkokį kabinetą įžengėme į jį ir ji liepusi atsigulti tą ir padariau. Jai ruošiantis netikėtai išsprūdo klausimas

- Ar jūs pažįstate mano tėtį?,- tai pasakiusi delnais užsidengiau veidą. Veidą tuoj pat užpuolė raudonis nuo tokio pasakymo. Juk galėjau kažkaip kitaip pradėti, o ne iš karto prie tėčio. Tačiau man tai pasakius jos veidas nušvito ir plačiai nusišypsojus atsisuko į mane

- Taip pažįstu jį jau keli mėnesiai,- draugiškai atsakius patepė mano pilvą ir pradėjusi vedžioti per jį ekranėlyje išvydau vaizdą. Jame matėsi padarėlis. Jis buvo visai mažas tačiau jį buvo galima įžvelgti. Net nepajaučiau kaip skruostu nutekėjo ašara - Tai mergaitė visai kaip jūsų tėtis ir sakė,- šyptelėjusi tarė

- Ar galiu kai ko paklausti?,- nedrąsiai tariau ir pradėjau glamžyti bliuskutės kampą

- Taip žinoma,- lengvai tarusi nuvalė tepalą nuo mano pilvo

- Ar jus kažkas sieja su mano tėčiu?,- atsargiai tariau ir pažvelgiau jai į akis. Ji šie tiek pasimetė ir nusisukusi pradėjo tvarkyti stalą. Po kelių nesibaigiančių minučių ji prabilo - taip, po to kai susipažinome jis pasiūlė man draugauti su juo. Aš be abejo sutikau. Tuomet sužinojau istoriją apie tavo motiną, dėl kurios labai užjaučiu,- atsisukusi į mane liūdnai šyptelėjo. Papurčiau galvą

- Nieko tokio. Tiesiog tam reikia laiko, o dabar pabaikit pasakoti,- pakeisdama temą tariau 

- Taigi kaip ir sakiau sutikau su juo draugauti. Po mėnesio jis paprašė, jog būčiau jo mergina na tiksliau jau moteris. Kokia čia iš manęs mergina,- ji sukikeno priversdama mane taip pat nusijuokti - tačiau jis šią žinią tau norėjo pranešti tik vėliau, kadangi jis galvoja, jog tam nesutiksi,- atsargiai tarė. Man ši moteris patiko nuo pirmos mūsų pažinties, nuo pirmo jos šyptelėjimo, kadangi matėsi, jog ji yra geros dūšios žmogus. Ji  nebuvo pasikėlusi ar gyvenanti dėl turtų, nes aplink ją jautėsi gera aura. Priėjusi paėmiau jos ranką

- Tai nepriklauso nuo manęs, jei mano tėtis laimingas tai reiškiasi, jog ir aš esu laiminga,- atvirai tariau. Kai norėjau ištraukti ranką netikėtai buvau suspausta jos glėbį

- Ačiū tau už tai,- ji laimingai tarė atleidusi savo glėbį. Atsitraukę viena nuo kitos prisiminiau svarbų dalyką

- Ar tėtis jau paleistas iš ligoninės?

- Taip jį paleido šiandien ryte, nors ir turėjo būti paleistas tik vakare, bet žinai, toks jau jis,- šyptelėdama tarė

- Gal norėtume vykti kartu su mumis? Mes kaip tik planuojam užsukti pas jį,- draugiškai tariau

- Taip, žinoma,- garantuotai tarė ir nusirengusi seselės halatą jį pakabino - tik turėsiu užsukti į registratūrą, pasakyti, jog išeinu,- apsirengusi ilgą paltuką tarė. Išėję iš kabineto prieš save pamačiau Hero. Jo akys nukrypo į moterį ir sugrįžę ties manim pasižiūrėjo klausiamu žvilgniu

- Kaip sekėsi?,- priėjęs paėmė mano ranką ir priglaudė prie savęs. Moteriai nuėjus atsisukau į jį

- Labai gerai sužinojau net dvi geras žinias,- šyptelėdama tariau ir jo akys šiek tiek išsiplėtė

- Ar tai dvynukai?,- pakėlęs antakius paklausė

- Deja, bet ne,- juokdamasi tariau ir žvelgdama į jo legendinę reakciją - viena tai, jog turėsim mergaitę, o kita, jog sužinojau, kad mano tėtis turi moterį,- plačiai nusišypsojusi tariau

- Ar tai ta pati moteris, kuri dabar išėjo iš kabineto?,- jis paklausė ir aš linktelėjau galva - Na ji atrodo mandagi ir draugiška,- vaikinas šyptelėdamas tarė.

***

Pasiekę tėčio namus tik tuomet supratau, jog aš čia dar nesu buvusi. Jis gyveno nuošaliau miesto. Netoli buvo miškas, o už jo ežeras. Tai buvo tokia vieta kurioje būtų norėjęs gyventi kiekvienas. Sužavėta vaizdo išlipau iš mašinos ir įsižiūrėjau į prieš save esantį namą. Tai buvo seno stiliaus namai, toki, koki mums labai patikdavo, o ypač mamai. Ji visada kalbėdavo apie tokius namus ir sakydavo, kai pasens gyvens viename iš jų. Šyptelėjau prisiminus mūsų nuostabias akimirkas praleistas kartu žiūrint televizorių ir juokiantis iš nevykusių vedėjo pokštų ar vasaros naktis per kurias žvelgdavome į dangų ir skaičiuodavome žvaigždes. Net nepajutau kaip atsidūriau prie durų. Jas atidariusi apėmė dar didesnė nuostaba kadangi jo vidus labai priminė mamos kažkada pieštą paveikslą. Kiekviena smulkmena buvo tokia pati. Prieš mane buvo laiptai kuriais galėjau užlipti į antrą aukštą. Spintelė ant kurios padėta lempa, o virš jos paveikslas. Visi šie daiktai man priminė mamą. Netikėtai iš vieno kambario išėjo tėtis. Pasisukęs į mano pusę jo akys nukrypo į moterį stovinčią už manęs. Jo veide pasirodė nuostaba ir dar kažkas ko negalėjau suprasti

- Helena? Ką čia veiki?,- tėtis abejingai tarė kai jo akys pagaliau sustojo ties manimi

- Aš? Tai yra mes, juk atvežiau tavo merginą pasisvečiuoti ir geriau susipažinti,- šypsodamasi stebėjau jo veidą kuriame matėsi vis daugiau nuostabos. Jis pasimetęs atsisuko į moterį. Ji jam šyptelėjo ir nuėjusi prie jo paėmė už rankos

- Ji sutiko, jog būtume kartu,- meiliai jam šypsodamasi tarė. Tėčio veidas iš karto persimainė iš nuostabos kupino veido į plačią šypseną. Jis pažvelgė į mane lyg norėdamas tuo įsitikinti. Linktelėjusi galva šyptelėjau

- Tai nuostabi žinia,- tėtis pažvelgęs į moterį tarė

- Beto aš taip ir nesužinojau jūsų vardo,- įsiterpiau tarp jų kai jie tuo metu žvelgė vienas į kitą. Moteris kelis kartus mirktelėjo lyg atsigaudama ir atsitraukus nuo tėčio priėjo prie manęs

- Aš Karen ir vadink mane tu, kitaip jausiuosi nesava,- ji tai pasakius įsitraukė mane į savo glėbį. Šyptelėjau dėl jos tokio mandagumo. Manau, jog tėtis tikrai bus su ja laimingas.