*In Love With You*

26

Susirinkusi daiktus patraukiau link durų. Jas atidariusi sutikau rūstų Hero žvilgsnį. Jis nieko nelaukęs čiupo už mano rankos ir pradėjo temptis. Stengiausi neatsilikti nuo jo tačiau kojos pačios pynėsi kadangi dar nebuvau pilnai išsiblaiviusi. Pamatęs mano beprasmes pastangas vaikinas paleido mano ranką ir pakėlė nuotakos stiliumi. Nusileidę liftu praeinant į mane užjaučiamai pažiūrėjo registratorė tačiau nieko nesakė. Išėję į lauką pajaučiau į mane padvelkiant šalto vėjo gūsį susimaišiusį su Hero svaiginančiais kvėpalais. Labiau prie jo prisiglaudžiau kadangi buvau tik su paprasta maikute. Įsodinęs į mašiną vaikinas nieko nesakydamas prisegė saugos diržą ir užtrenkė dureles. Prisiminus savo mašiną supanikavau. Kas dabar ją parvarys namo? Mano mintis išblaškė vaikino atidaromos durelės. Kad ir koks piktas jis buvo vis tiek turėjau to paklausti

- Kas bus su mano mašina?,- pažvelgiau į jį. Jis užkūręs mašiną pažiūrėjo į mane tokiu žvilgsniu lyg sakytų " ar gali užsižiaupt" tačiau vis tiek atsakė

- Ją parvarys vienas iš mano darbuotojų,- šaltai tarė. Linktelėjus galva nusisukau nuo jo. Galvojau, jog visą kelionę taip ir tylėsim tačiau jis pradėjo man atskaitinėt moralą vos tik išvažiavom iš aikštelės - Tu ne tik pabėgi iš namų be mano žinios, bet dar ir nusigeri - be emocijų tarė - tai ką aš padariau viešbutį buvo tik kruopelytė visko ką turėčiau padaryti už šitą nusižengimą tačiau aš valdausi kadangi dar nesam pilnai susituokę, bet kai tai įvyks aš galėsiu su tavimi daryti tai ko užsigeisiu ir tavo tėvai tikrai tau nepadės - atsisukdamas į mane ir nužiūrėjęs visą giliu balsu tarė. Nuo jo pasakymo susigūžiau ir stengiausi būti kuo toliau nuo jo. Jis tai pamatęs nusijuokė demonišku juoku, kurio dar nesu girdėjusi

- Gali trauktis nuo manęs ar bandyti bėgti tačiau atsimink niekada nuo manęs nepabėgsi ir visada būsi tik mano ir niekieno kito. Jei pamatysiu tave su betkokiu vaikinu ištaškysiu jam smegenis be pasigailėjimo - aršiai tarė. Žiūrėjau į jį ir bandžiau suprasti ar tai tas pats vaikinas su kuriuo vakar praleidau vakarą ir miegojau vienoje lovoje. Juk jis buvo toks švelnus ir šmaikštus, o šios Hero pusės dar nebuvau mačiusi. Dar nepilnai sustojus mašinai iššokau iš jos ir nubėgau į namus pamiršdama pasiimti daiktus. Įėjusi koridoriuje pamačiau mamą verkiančią, o tėtį bandantį ją raminti. Pamačiusi mane ji prilėkė ir smarkiai apkabino. Taip stovėjome kelias minutes iki kol išgirdau durų trinktelėjimą. Atsitraukusi nuo mamos nuvaliau jos ašaras. Jos veidas atrodė prastai  kadangi paakiai buvo pajuodę nuo nubėgusio tušo ir nenustojamo verkimo. Pajautusi rankas apglėbiant mano liemenį krūptelejau. Hero lėtai kilo savo rankomis aukštyn ir žemyn lyg bandydamas nuraminti tačiau man jo raminimų nereikia. Patraukusi jo rankas nuo savo liemens atsistojau šalia motinos sulaukdama pikto Hero žvilgsnio.

- Kur ją radai?,- mama užkimusiu balsu kreipėsi į Hero. Jis skrodžiamai pažiūrėjęs į mane tarė:

- Ji buvo apsistojusi viešbutyje ir dar padauginusi alkoholio,- mama aiktelėjo - manau reikėtų ją labiau prižiūrėti, kad taip nebėgiotų ir dar manau jog reikėtų pagreitinti mūsų vestuvių procesą tada ja rūpinčiausi visu šimtu procentų - jis pažiūrėjęs į mane ir nusišypsojęs tarė

- Tai galėsim aptarti prie vakarienės stalo,- tėtis prakalbo -  o dabar tegul Helena eina pailsėti. Dar kartą į juos pažvelgusi nuėjau į savo kambarį. Atidariusi duris išsižiojau. Mano kambaryje nebuvo nė vieno daikto. Jis buvo visas tuščias. Norėdama tą įsitikinti įėjau į jį pilnai. Taip aš buvau teisi jame karaliavo visiška tuštuma. Išgirdusi balsą atsisukau į duris, kuriose ant slenksčio stovėjo Hero

- Kažko ieškai?,- jis paprastai tarė tada parodė, jog išeičiau į koridorių ir sekčiau paskui jį. Jis priėjęs savo kambarį atidarė duris. Jo kambaryje buvo gražiai padėti mano daiktai, įvairios nuotraukos, kompiuteris. Įėjau negalėdama patikėti ką jis padarė. Nuėjęs iki spintos atidarė duris ir pastebėjau savo sulankstytus rūbus. Negalėdama susilaikyti sušukau

- Tau gal visai pasimaišė protas,- drąsiai pasakiau - ne tik prievarta turiu ištekėti tai dar ir gyventi tavo kambaryje turėsiu? Gal vėliau dar ir vaikų užsimanysi?,- pakėlusi toną sušukau. Jis iš pradžių suraukė savo antakius tačiau sakinio pabaigoje nusišypsojo

- Gal, kas čia žino,- lengvai tarė. Nesupratau ar jis čia juokauja ar rimtai sako

- Niekada.. girdi? Niekada neturėsiu nuo tavęs vaikų - dūrusi į jį pirštu sušukau. Jis pramankštinęs kaklą paėjo vieną žingsnį į priekį, o aš automatiškai atgal. Pažiūrėjęs man į akis greitai prisiartino prie manęs ir užlaužęs rankas paguldė į lovą taip užguldamas mane ir padarydamas kelis centimetrus tarp mūsų. Jaučiau savo greitą širdies plakimą nuo jo tokio artumo. Iškėlęs mano rankas į viršų jas suspaudė į vieną delną, o kita prisiartinęs suėmė už smakro ir grubiai pabučiavo. Bandžiau išsilaisvinti tačiau nieko neišėjo. Prisiminusi, jog mano kojos laisvos iškėliau ir trenkiau tiesiai į tarpkojį. Nuo mano judesio jis susirietė ir aš pasinaudojusi galimybe iššokau iš lovos ir nubėgusi į tualetą užsirakinau. Ilgai netrukus jis priėjo prie durų ir garsiai baladodamas grasino, jog jei neatidarysiu durų dar kartą nuplaks tik su diržu ir dar daugiau kartų, jog vaikščiosiu mėlyna subine. Kūkčiodama susiėmiau už galvos ir pradėjau siūbuoti bandydama negirdėti jo grasinimų. Kai išgirdau durų lūžimo garsą man pasidarė labai silpna ir neatlaikiusi susmukau prieš Hero kojas. Dar prieš užsimerkdama jo akyse įžvelgiau baimę ir sumišimą, kurio dar niekada nesu regėjusi.