*In Love With You*

2.4

Helena

Kadangi neturėjau ką veikti, tad nusprendžiau nuvažiuoti į klubą ir apsukti kokį kvailelį aplink pirštą. Užtenka tik vieno mirktelėjimo ir jis jau tupėtų kaip paklusnus šunelis. Apsirengusi juodą aptemptą suknelę užsidėjau aukštakulnius ir taip pat su savimi pasiėmiau kožą. Dėl visa pikto užsidėjau peruką, jei netyčia sutikčiau pažįstamų, o to tikrai nenoriu. Išeidama išjungiau šviesą ir kaukšėdama nuėjau prie durų. Iš už kampo išlindusi Margarett išsižiojo

- Helena kur važiuosi šitaip apsirengusi?,- apšalusi paklausė. Jai tai atrodo keista kadangi į namus atvažiavau kaip paprasta mergaitė, o dabar išeinu kaip pasileidėlė. Tačiau aš pripratusi prie to ir nekaltinu moters, jog ji žiūri į mane kaip į gatvinę

- Važiuoju į klubą,- nusišypsojau ir atidariusi duris išėjau dar sušukdama "iki"

Pasiekusi klubą išlipau iš mašinos ir be eilės nuėjau prie apsauginių. Jie pažiūrėjo į mane lyg klausdami "ko nori?" pasakiusi tam tikrą skaičių kombinaciją jie pasižiūrėjo vienas į kitą ir praleido. Dar vienas pliusas susidėt su Ben. Jį žino visi dirbantys naktiniuose klubuose ir susiję su mafija. Dėl to galima laisvai gauti to ko nori. Peržvelgusi visus žmones nuėjau prie baro ir mirktelėjusi barmenui užsisakiau viskio su ledukais. Jį gavusi norėjau susimokėti tačiau vaikinas sustabdė mane pasakydamas, jog vaišina baras. Saldžiai nusišypsojusi užsikėliau koją ant kojos. Kaip ir sakiau, nereikia daug stengtis. Gurkšnodama viskį pajutau kaip kažkas atsisėdo šalia manęs ir pakalbo šaltu balsu:

- Ir ką gi tokia gražuolė veikia viena?,- nuo to balso vos nepaleidau stiklinės ant žemės. Burna tuoj pat išsausėjo ir jaučiau kaip prakaituoja delnai. Tas balsas, tas iki kaulų pažįstamas balsas sėdėjo prie manęs ir flirtavo, net nesuprasdamas, kad tai aš. Susikaupusi giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Išmetusi kuo įtikimesnę šypseną atsisukau ir jaučiau kaip susidaro gumulas gerklėje. Bijojau prakalbėti, jog jis neatpažintų mano balso. Dėl išvaizdos regis jis net neįtaria, jog čia ta pati Helena kadangi Hero nerūpestingai sėdėjo ant baro kėdės ir degino mane žvigsniu nuo kurio norisi bėgti kuo toliau. Atmetusi kuo grakščiau plaukus tariau:

- Viena, nes nėra su kuo,- kvailai nusišypsojau - kol kas dar neradau kompanijos. Jis nusišypsojo ir uždėjo savo ranką ant mano kelio. Tuoj pat per visą kūną perėjo šiurpuliukai tačiau negalėjau jos nustumti, nes tada išsiduočiau, jog čia kažkas negerai. Tačiau kažin ar jis supratų kadangi matėsi, jog nemažai išgėręs.

- Man reikia iki tualeto,- bandydama išsisukti nuo jo tariau. Jis šyptelėjęs nuėmė savo ranką ir aš kuo greičiau pabėgau. Tik užsukusi už kampo supratau, jog tai realybė, o ne sapnas iš kurio tuoj pabusiu. Stengdamasi nuraminti savo širdies plakimą nuėjau į tualetą ir pašlapinus savo rankas priliečiau jas prie kaklo taip atsigaivinama. Pasiekusi vieną iš kabinų įėjau į ją ir užsirakinau. Kodėl būtent dabar turėjom susitikti? Aš jau buvau suplanavus tai, jog žvelgsiu į jį tik bejausmiu veidu, o ne šypsosiesiu ir vaidinsiu laimingą. Jis to nevertas. Išėjusi iš kabinos nusiploviau rankas ir pažvelgusi į veidrodį suklykiau. Hero stovėjo už manęs ir žvelgė lyg grobuonis į auką. Nespėjusi atsisukti buvau skaudžiai priremta prie kriauklės. Nuo jo dvelkė stiprus alkoholio kvapas susimaišęs su cigaretėm ir senais jo kvėpalais kuriuos taip dievinau. Kai jis norėjo mane pabučiuoti aš jį atstūmiau tačiau tuoj pat mano rankos buvo užlauštos

- Ką, nebepatinka? Juk dar neseniai flirtavai su manimi ir žiūrėjai tokiu žvilgsniu lyg norėtum, kad aš tave padaryčiau prie baro, o dabar atstumi,- prie pat ausies tarė - tu kaip ir visos kitos pirma flirtuoji, o tada atstumi,- jau rimčiau tarė. Iš visų jėgų iššilaisvinau ir trenkiau jam į pilvą, nuo ko jis susirietė tačiau liko stovėti

- Aš nesu kaip visos tavo kalės,- bejausmiškai tariau. Jis pažvelgęs į mane prisimerkė ir lengvai tarė

- Jei nesi kaip visos tada palenktyniauk su manim ir tada sužinosim ar tai tiesa,- metė išūkį
Negalvodama apie pasekmes paspaudžiau jo ištiestą ranką ir buvau patraukta į jo pusę

- Jei laimėsiu aš, turėsi permiegot su manim,- nužvelgęs mano kūną  prie pat lūpų tarė

- O jeigu aš tada tu atsikabinsi nuo manęs ir daugiau gyvenime su manim nekalbėsi,- drąsiai tariau

- Sutarta,- šyptelėjo - lauksiu tavęs rytoj ketvirtą vakare prie senosios lenktynių trasos. Linktelėjus išėjau su pakelta galva. Tik išėjus iš tualeto greitai išbėgau į lauką per atsarginį išėjimą. O šūdas prisidirbau. Jei Ben apie tai sužinos man ragas. Susiėmusi už galvos vaikščiojau pirmyn atgal. Išgirdusi atidaromų durų garsą greitai pasislėpiau už kampo. Pro duris išėjo Hero piktai kalbėdamas telefonu

- Kada? Ketvirtą? Kodėl pakeitė laiką? Aha. Ne man ta siunta labai svarbi, bet aš negalėsiu atvykti todėl perleidžiu atsakomybę jums ir kad nebūtų jokių nesusipratimų, nes tada galit ruošt galvas. Gerai,- atmetęs skambutį jis nusikeikė ir patraukė link mašinos

Pagal jo pokalbį supratau arba tik taip, manau, jog kalba eina apie rytojaus siuntą. Ir tai tikrai didelis pliusas man. Tik reikia kelių gudrybių. Nusišypsojusi apsidairiau ar jo niekur nėra ir nupėdinau į mašiną.

Grįžusi namo nuėjau į virtuvę ir pasidariau arbatos. Margarett niekur nesimatė. Tikriausiai miegojo kadangi dabar yra trečia nakties. Atsivertusi kompiuterio aplanką pastebėjau daug įvairios informacijos apie mane, Hero ir kitus žmones tačiau akys pačios sustojo prie mano biografijos. Joje buvo parašyta tai nuo ko akyse prisipildė ašarų. Dar kartą atvertusi jį pasitikslinau ar tai tiesa. Deja duomenys nepasikeitė. Beveik po metų tylos mano akis užgobė ašaros, kurios negailestingai ritosi mano skruostais. Pamačiusi įjungiamą šviesą koridoriuje jų nestabdžiau, o dar labiau pradėjau kūkčioti. Margarett įėjusi į virtuvę užsiėmė už burnos ir greitai priėjusi mane apkabino

- Kas atsitiko mieloji? Kodėl verki?,- glausdama prie savęs paklausė moteris. Per susidariusį gumulą negalėjau kalbėti tad atsukau kompiuterį į Margarett pusę. Ji tai pastebėjusi perbalo

- Ar tai tiesa?,- vos pratariau per ašaras. Ji nieko nesakydama linktelėjo. Įsikniaubusi į moterį jaučiau kaip šlampa jos naktiniai. Man svarbiausias žmogus paliko mane šitam negailestingam pasaulį. Kodėl Mama?