*In Love With You*

2.34

Ryte atsikėlusi jaučiausi taip, lyg būčiau pervažiuota mašinos ir dėl to dėkoju Hero, kuris nepasistengė būti švelnesnis. Pažvelgusi į vaikiną pastebėjau jį kietai miegantį. Lėtai iškėlusi kojas išlipau iš lovos ir vos nesuklupau. Kad tave kur Hero! Susiraukusi nušlubavau iki vonios kambario. Nespėjus pasiekti durų pajaučiau kaip pradeda kilti skrandžio turinys. Įlėkusi į vonią greitai tūpiau prie tualeto ir leidau jam išeiti. Netrukus pajaučiau kaip kažkas pakelia mano plaukus. Atsisukusi pastebėjau sunerimusį Hero veidą. Baigusi nuleidau vandenį ir atsistojusi prasiskalavau burną

- Ar viskas gerai,- išgirdau vaikino tylų balsą,- jei tai dėl vakar...,- nebaigus jam sakyti nutraukiau jį

- Ne, tai ne dėl vakar,- papurčiau galvą,- tai tiesiog toks simptomas ir viskas,- žvelgdama į vaikino patamsėjusias akis tariau. Jis priėjęs apkabino mano liemenį ir prisitraukė prie savęs

- Tačiau būtų gerai apsilankyti pas gydytoją,- sėdamas mažus bučinukus ant kaklo tarė. Papurčiusi galvą atsitraukiau nuo jo

- Nereikia, juk visai neseniai buvom ir Karen pasakė, jog mums viskas gerai,- uždėjusi ranką ant pilvo tariau. Jis šyptelėjo pažvelgęs į mano judesį

- Bet, jei tik pajausi kažką ne taip būtinai man pasakyk,- neramiu balso tonu tarė. Nusišypsojau jam ir priėjusi pabučiavau lėtam, rytinim bučiniui

- Būtinai pasakysiu, o dabar einu paruošiu mums pusryčius,- atsitraukusi nuo jo tariau ir išeidama dar gavau plekštelėjimą per subine nuo ko net pašokau ir apsisukusi nužudžiau Hero žvilgniu, kadangi po vakar jo nepakankamumo mano visa subinė raudona. Lėtais žingsniais pasiekiau virtuvę ir įėjusi pagalvojau, jog iškepsiu kiaušinienės. Neilgai trukus ji jau garavo ant stalo, o aš tuomet padariau du kavos puodelius. Vos tik juos padėjusi ant stalo iš kambario išėjo Hero. Prikandusi lūpą stebėjau jį. Vaikinas buvo tik su kelnėmis, o nuo jo plaukų varvėjo vanduo išduodamas, jog jis visai neseniai buvo duše. Jam priėjusi šyptelėjau ir atsisėdau prie stalo. Jis pasekęs mano pavyzdžiu taip pat atsisėdo prieš manę. Kelias minutes tarp mūsų vyravo tyla. Girdėjosi tik įrankių sukelti garsai

- Šiandien reikės važiuoti pas Alex dėl rytojaus vestuvių,- nutraukusi tylą tariau ir atsigėriau karštos kavos. Jis šiek tiek susiraukė ir nepakeldamas galvos tarė:

- Ne, negali pas ją važiuoti,- jam tai tarus suraukiau antakius

- Kodėl?,- nepatenkintu balso tonu paklausiau. Baigęs valgyti jis sudėjo įrankius į lėkštę ir nunešė į indaplovę. Atsistojusi taip pat nuėjau paskui jį - Hero?,- dar kartą paklausiau tačiau jis nereagavo. Jam norint išeiti aš užstojau kelią ir neleidau to padaryti nuo ko jis atsiduso - kodėl aš negaliu pas ją važiuoti?,- žvelgdama į jo abejingas akis tariau

- Nes ji turės daug ką padaryti prieš vestuves, o tu jai trukdytum,- lėtai paaiškino lyg mažam vaikui. Sukandau dantis dėl ateinančio pykčio

- Tu galvoji, jog aš jai maišysiu, kai ji pati mane pakvietė atvažiuoti ir išsirinkti dekoracijas? Sakyk tiesą Hero, matau tavo akyse melą, kuris apgaubia mano sielą kiekvieną kartą,- tiriamai pažvelgiau į jį. Jis perbraukė ranka per savo plaukus padarydamas juos netvarkingus ir atsiduso

- Tai sunku paaiškinti Helena,- nuleidęs galvą tarė,- visa ką darau, tai darau dėl tavęs ir mūsų kūdikio,- apkabinęs priglaudė mane ir pabučiavo į kaktą

- Tai pasakyk man,- maldaujamu žvilgsniu pažvelgiau į jį. Jis išsižiojo lyg norėdamas kažką pratarti tačiau sekundę pagalvojęs papurtė galvą ir paleidęs mane iš glėbio nuėjo į kambarį. Giliai įkvėpiau suprasdama, jog nieko nepešiau. Tai reiškiasi, jog iš tiesų kažkas vyksta. Išgirdusi prasiveriant durims pažvelgiau į jas pamatydama vaikiną

- Eik ruoštis nuvešiu pas Alex tačiau ilgai nebūsim,- jis įspėdamas tarė. Aš pašokusi iš laimės pribėgau prie jo ir pabučiavus į skruostą nuėjau prie spintos. Susiradusi pačias pirmas kelnias ir laisvą megstuką užsimečiau juos paskubomis ir išėjau iš kambario pastebėdama Hero. Jam šyptelėjus priėjau prie jo ir užsidėjau nuo pakabo paltuką, kurio greitu laiku gali nebereikėt. Vos tik išėjusi į lauką supratau, jog buvau visiškai teisi, kadangi danguje rutuliojosi saulė, o debesų, nebuvo matyti nė vieno. Vėjui lengvai kedenant mano plaukus nuėjau iki mašinos. Vos tik įsėdę į ją Hero užkūrė mašiną iš išdūmė iš kiemo. Visą kelią jo žvilgsnis vis krypdavo į veidrodėlį lyg lauktų tykančio pavojaus. Kai galiausiai privažiavome Alex namus greitai iššokau iš mašinos ir nupėdinau į vidų. Nesibeldusi įėjau į namus ir prieš save išvydau daugybę daiktų, kurių reikės vestuvėms, o pati Alex sėdėjo kambaryje ant sofos ir žvelgė į įvarius popierius ir žurnalus. Pamačiusi mane pašoko nuo lovos ir priėjusi stipriai apkabino. Nusijuokiau iš jos meilumo ir atsitraukę viena nuo kitos šiltai nusišypsojome

- Pagaliau mano gelbėtoja atvažiavo,- pakylėtai tarė ir pradėjo vestis link lovos - šiuose namuose manęs niekas nesupranta,- ji papurtė galvą skųdamasi. Įkritusi su ja kartu ant lovos nusijuokėme, kadangi visas kambarys atrodė lyg po karo

- Taigi nuo ko pradėsime,- baigę juoktis paklausiau ir peržvelgiau kambarį

- Manau, galim nuo dekoracijų spalvų, kadangi man tai didžiausias vargas,- užversdama akis tarė

- Gerai, taigi kokia spalva tavo mėgstamiausia?,- susidomėjusi paklausiau

- Mėlyna ir violetinė,- atsakė pagalvojusi

- Tuomet galim daryti vienur mėlynas kitur violetines dekoracijas,- paprastai tariau ir ji linktelėjo galva sutikdama su manimi. Netrukus į kambarį įėjo Hero su Semu. Jie susižvalgę neramiai pažvelgė į mane

- Mes turim išvykti trumpam tačiau namą palieku saugoti keliems apsauginiams,- Semas tarė. Susiraukiau dėl jų tokio paslaptingumo ir atsistojusi nuėjau prie Hero

- Galim pasikalbėti?,- tyliai tariau ir jis linktelėjo galva. Išėję į koridorių nuėjome toliau nuo kambario ir atsisukusi pažvelgiau į jį

- Hero kur jūs iš tiesų važiuojat?,- baimei kylant tariau. Jis išgirdęs tai mano balse papurtė galvą

- Tai tik keli reikalai Helena, nesijaudink, mes labai greitai grįšim,- apkabindamas tarė

- Pasakyk atvirai Hero, ar tau kažkas gresia?,- neramiai paklausiau ir jis papurtė galvą

- Ne man niekas negresia tai tik paprasti reikalai,- bandydamas išsklaidyti nejaukią atmosferą jis šyptelėjo ir dar kartą pabučiavęs tyliai tarė - būk atsargi ir niekur neik iš namų,- atsitraukęs pažvelgė į mane ir aš linktelėjusi galva šyptelėjau

- Gerai, tik greitai grįšk,- man tai tarus jis linktelėjo galva ir apsisukęs nuėjo prie durų. Vos trinktelėjus durims giliai atsidusau ir išgirdau Alex balsą

- Helena kur tu?! Turim dar daug darbo,- jai sušukus perverčiau akis ir šyptelėjau dėl jos neturėjo kantrybės. Nupėdinus į kambarį toliau tesėme darbą, kol galiausiai pabodo ir pasijungę muziką pradėjome šokti. Visi namai skambėjo dėl trankios muzikos, kuri ušgožė mūsų tariamus balsus. Pailsusi pasitraukiau iš šokių ringo ir nupėdinau į virtuvę atsigerti vandens. Prisileidusi šalto skysčio godžiai išgėriau visą stiklinę. Atsisukusi norėjau ją padėti ant spintelės, bet ji netikėtai išslydo man iš rankų ir sudužo. Tačiau tai nebuvo netyčinis variantas. Kūne atrodo kraujas nustojo tekėti, o kvėpavimas pradėjo trūkinėti dėl pamatyto silueto prieš mane

- Seniai nesimatėm Helena, pasiilgai manęs?,- kaip visada šaltu ir žemu balsu taręs prikando lūpą