Nesuprantu kodėl man tenka tai iškęsti. Pirma mama, dabar tėtis, žengiantis mirties link. Juk jie nieko nepadarė ir viskas tik dėl manęs. Tėtis pasiaukojo, jog išgelbėtų mano gyvybę, kadangi ta kulka turėjo kliudyti mane ir dabar ant mirties slenksčio turėjau būti aš, o ne jis. Jei tėtis mirs niekada sau už tai neatleisiu. Pramerkusi akis prieš save išvydau visus susirinkusius ligoninės koridoriuje. Jie buvo nunarinę galvas lyg tikėdamiesi blogiausio. Kai aš per tą laiką tiesiog tuščiai žvelgiau į baltą sieną esančią prieš mane. Buvau vis dar sukrėsta neseniai atsitikusio įvykio, kurio negalima pakeisti ar atsukti laiką. Iš minčių mane pažadino Hero, kuris rankose turėjo puodelį garuojančios kavos. Ji viliojo mane vien kvapu, ką jau kalbėti apie gėrimą. Nors valgyti nenorėjau tačiau kava kaip tik buvo tinkama. Padėkojusi paėmiau ją ir atsigėrusi gurkšnį pajaučiau karštą dirgulį nutekėjusį į skrandį. Hero tuo metu prisėdo prie manęs ir apkabino per pečius. Atsirėmusi į jį jaučiau jo ramų širdies plakimą, kuris visada nuramindavo, kai jaudinausi dėl kažko. Kodėl visada kai kažką gaunu tuoj pat kažko netenku? Kai tik atbėgau pas Hero mano mintys krypo į gerą pusę, jog pagaliau viskas bus gerai tačiau to niekada nebūna..
Praleidome geras dvi valandas ligoninėje, kai kurie jau buvo prasiskirstę namo tad likome tik tryse.
Neužilgo iš operacinės išėjo gydytojas žvelgdamas į savo rankas, kas dar labiau nedavė ramybės ir nieko nelaukdama pašokau nuo kėdės
- Gydytojau kaip mano tėtis?,- su viltimi pažvelgiau į jį ir pajaučiau Hero rankas sau ant liemens. Jo veide matėsi abejonės todėl buvau nusiteikusi blogiausiajam. Sekundę prastovėjęs jis pažvelgė į mano akis, kuriose tikriausiai matėsi sumišimas ir šyptelėjo
- Jis gyvas ir sveikas,- gydytojas pratarė. Atrodo akmuo nuo širdies nusirito ir visas jaudulys kaip mat pradingo. Norėjau šokti iš laimės tačiau protas dar nesuvokė, jog viskas gerai. Mano tėtis gyvas. Tai buvo patys geriausi žodžiai, kurios šiandien išgirdau neskaitant to, jog sužinojau, kad laukiuosi. Pagaliau atsigavusi veide pasirodė plati šypsena ir nieko nelaukdama puoliau Hero į glėbį, kol jis tuo metu šypsojosi žvelgdamas į mane
- Jis gyvas! Hero jis gyvas!,- nepatikėdama savo žodžiais tariau ir labiau įsikniaubiau į jį. Iš laimės net nutekėjo kelios ašaros, kurias nusivaliusi dar kartą atsisukau į gydytoją, kuris vis dar stovėjo prie mūsų ir šypsojosi - ar galiu jį aplankyti?,- netverdama kailyje tariau
- Galite, tik pacientas turi daug ilsėtis,- gydytojas įspėjo ir atsisveikinęs nuėjo prie registratūros. Giliai įkvėpusi čiupau Hero ranką ir nusitempiau prie durų nesibelsdama įėjau į jį. Vaizdas buvo šiek tiek sukrečiantis kadangi prie jo buvo prijungta daug įvairių laidelių tačiau akims nukrypus į jo veidą pamačiau šiltą šypseną sklindančią jo veide. Lėtai priėjusi prie jo paėmiau tėčio ranką ir ją apkabinusi atsisėdau ant kėdės stovinčios prie lovos. Minutę pratylėję jis prakalbo
- Ko čia visi nukabinę nosis, juk aš sveikas kaip ridikas tačiau man atrodo, kad jūs atėjot į laidotuves,- prikimusiu balsu tėtis tarė ir padrasinamai šyptelėjo. Nusišypsojau dėl jo tokio optimistiškumo ir švelniai apkabinau - beto kaip tu ir mano anūkė laikosi?,- tėtis paklausė vos man atsitraukus nuo jo. Jam paminėjus apie vaiką net nepajutau kaip uždėjau ranką ant pilvo
- Nežinau, reikia pasidaryti tyrimus, o beto iš kur tu žinai, jog tai mergaitė,- pakėlusi antakį paklausiau ir prisimerkiau
- Senelio instinktas, kaip gi kitaip. Matau tave kiaurai,- sukikenęs tarė ir taip pat privertė mane nusijuokti
- Kaip jautiesi? Gydytojas sakė, jog negalima tavęs varginti,- surimtėjusi susirūpinusiai paklausiau. Jis pavartė akis
- Koks dar varginimas? Jau šiandien galėčiau eiti iš čia tik, kad sakė, jog turi dar padaryti tyrimus,- nuobodžiai tarė ir kaip tik į palatą atėjo moteris švelnių bruožų ir mums meiliai nusišypsojusi priėjo prie tėčio. Pažvelgusi į vyrą pamačiau tą žvilgsnį, kurį matydavau, kai jis žvelgdavo į mamą. Ar mano tėčiui patinka ši moteris? Būtinai reikės jo išklausinėti. Aš nepykčiau jei jis rastų moterį, kadangi visi turime gyventi toliau ir negalime likti prie senų prisiminimų
- Suleisiu jums migdomųjų, kadangi jūsų organizmui reikia pasistiprinti, o rytoj gal būt galėsite keliauti namo,- išgirdusi švelnų moters balsą pasukau galvą link jos. Moters akyse taip pat buvo galima įžvelgti susirūpinimą dėl tėčio. Galbūt jie vienas kitą pažįsta tačiau tėtis man to nenorėjo sakyti. Supratusi seselės žodžius kaip prašymą išeiti atsisveikinau su tėčiu ir išėję iš palatos pagaliau galėjome nieko netrukdomi keliauti namo.
***
Vos tik įvažiavę į kiemą mano veide pasirodė šypsena. Išlipusi apsižvalgiau lyg būčiau čia pirmą kartą ir nusekiau Hero į namus. Mums įėjus vaikinas pasuko link darbo kabineto, kol aš tuo metu nubėgau į kambarį persirengti. Kai norėjau imti ilgą megztinį persigalvojau ir pasikuitusi iš spintos išsitraukiau suknelę kadangi namie ir taip buvo šilta. Nupėdinusi į virtuvę išsitraukiau produktus, kurių man reikės gaminant keksiukus. Pasileidusi muziką šokau ir dainavau virtuvėje kol atsisukusi pamačiau Hero atsirėmusi į duris ir prikandusį lūpą. Šis vaizdas privertė mano širdį plakti greičiau tačiau apsimečiau rimta ir toliau dariau valgyti. Akims pakrypus į jo pusę pamačiau kaip jis pradėjo artėti link manęs ir priėjęs apkabino per liemenį. Stengiausi raminti visus savo hormonus, kurie rėkte rėkė, jog tuoj pulsiu jam į glėbį. Jis priglaudė savo veidą man prie kaklo ir netikėtai pabučiavo nuo ko krūptelėjau tačiau toliau dariau tešlą stengdamasi jam nepasiduoti. Juk aš vis dar pykstu ant jo dėl išvažiavimo ieškoti Megės ir tikrai negaliu taip paprastai to pamiršti. Mano mintis nutraukė jo balsas
- Kas atsitiko? Juk tėčiui viskas gerai, dabar galim pabūti dviese,- prie ausies sušnabždėjo ir krimstelėjo ausies spenelį nuo ko krūptelėjau tačiau nieko neatsakiau. Jis supratęs, jog nieko nepeš šiek tiek atsitraukė ir galvojau, jog jis išeis tačiau staiga buvau atsukta į jį ir užkelta ant spintelės, o jis įsitaisė man tarp kojų - Tai nekalbėsi?,- kilstelėjęs antakį šelmiškai tarė ir palinko link manęs kai aš tuo metu traukiausi nuo jo kol galiausiai atsirėmiau į spintelę. Papurčiusi galvą norėjau nulipti nuo spintelės tačiau jis vietoj to, jog leistų dar labiau prispaudė mane ir jo rankos atsirado po mano suknele. Giliai kvėpuodama žvelgiau į jį kai jis savo delnais švelniai vedžiojo po mano odą. Norėjau suglausti savo kojas tačiau jis jas dar labiau praskėtė atsirasdamas prie pat manęs. Pakilęs prie intymios vienos mano kvėpavimas pasidarė nelygus ir trūkčiojantis. Jis pažvelgęs į mane per savo tamsias blakstienas šyptelėjo ir staiga pradėjo masažuoti klitorių. Įsirėmusi į spintelę žiūrėjau į vaikiną išpūtusi akis tačiau jis nesustojo
- Taigi vis tiek nekalbėsi?,- tingiai tarė ir įrėmė pirštus į jautriausią vietą. Sukandusi dantis stengiausi nesudejuoti. Papurčiusi galvą užmerkiau akis - žiūrėk į mane Helena ir pasakyk,jog to nenori,- išgirdau žemą ir aistros pilną Hero balsą. Lėtai pramerkiau akis ir jos susitiko su vaikino patamsėjusiomis akimis. Iš jo akių buvo galima spręsti, jog jis mane paimtų čia ir dabar. Netyčia išleidusi tylią dejonę užsiėmiau burną tačiau buvo per vėlu, nes Hero išgirdo tai ir prisitraukė mano veidą prie pat savojo - Tau reikia tik pasakyt, jog to nenori ir aš viską baigsiu,- prie pat ausies tarė. Mano visas kūnas dabar norėjo tik jo tačiau proto likučiai liepė atsisakyti. Sumaišties viduryje pajaučiau kaip jo lūpos pradėjo bučiuoti man kaklą ir keliavo žemyn, kol buvo beveik prie krūtų. Kadangi mano suknelė buvo atviresnė jis laisvai galėjo eiti žemyn - tai kaip Helena? laikas senka,- jis nustojo judinti savo pirštus ir pažvelgė man tiesiai į akis. Deja kūnas nugalėjo protą ir aš įvėlusi savo rankas jam į plaukus prisitraukiau amžinam ir aistringui bučiniui. Jis supratęs, jog pasidaviau šyptelėjo ir uždėjęs savo rankas man ant liemens pradėjo keliauti per jį, kol pasiekė suknelės užtrauktuką. Greitai dingę rūbai nuo mūsų kūnų mėtėsi ant žemės, kai mes tuo metu glamonėjomės lyg du ištroškę žvėrys. Vos tik jam įėjus į mane įsikibau jam į nugarą ir savo nagais pradėjau ją draskyti tačiau atrodo tai dar labiau jį užvedė kadangi jo judesiai gilėjo ir greitėjo. Visas mūsų namas užsipildė dejonėmis. Buvome tik mes ir daugiau nieko nelikę šiame pasaulyje. Kai jau baiginėjom jis suglaudė mūsų veidus
- Myliu tave Helena ir visada mylėsiu,- trūkčiojančiai tarė ir įsisiurbė į lūpas kartu pasiekdami viršūnę.
Taigi... Kadangi seniai nerašiau dalių, tad pagalvojau už tai ją parašyti ilgesnę. Tikiuosi, jog patiko 🤗🤗💗
P.S Gal turim After knygos fanių čia?🙆♀️🙋♀️🙋♀️
आप पढ़ रहे हैं
*In Love With You*
रोमांसStovėjau sustingusi ir bijojau net pakrutėti, kadangi buvau tik su rankšluosčiu kurį vis tvirčiau laikiau prisispaudusi prie kūno. Vaikinas tuo metu lėtai apsilaižė lūpas ir jas prikando. Jaučiausi taip lyg prieš jį stovėčiau nuoga. Po keletos nesib...
