*In Love With You*

29

Sėdėjau krūvoje įvairių drabužių ir buvau jau beprarandant viltį, jog kažką apsirengsiu tačiau tuomet į kambarį įėjo Ana ir pažvelgusi į mane ir į rūbus nusijuokė. Tada padėjo arbatos puodelį ant staliuko ir priėjo prie manęs. Pasikuitusi ištraukė juodą prigludusį sijoną ir pilką bliuskutę

- Ką manai apie tai,- ji parodė į rūbus. Jie tikrai gerai derėjo. Kodėl aš jų neradau? Atsistojusi pasivaliau sėdynę ir paėmiau jos išrinktus rūbus

- Pabandysiu, manau, jog turėtų gerai tikti,- nusišypsojusi tariau. Viską apsirengusi išėjau pasirodyti Anai. Ji pamačius mane sušvilpė ir suplojo rankomis.

- Mieloji atrodai nuostabiai. Kai Hero tave pamatys apaks ir neteks žado,- nusijuokiau iš jos pasakytų žodžių - jau tik nereikia Ana

- Bet jūs kartu atrodot taip gerai ir niekada nepamiršk, kad ir ką tau blogo sakys Hero netikėk juo, nes jo jausmai tau tikresni už blogą žodį,- ji draugiškai nusišypsojusi tarė tuomet nusibraukė ištryškusią ašarą ir stipriai mane apkabino.

- Nagi Ana neverk, nes tada verksim abi,- įspėjau ją. Ji greitai atšoko ir pavaidino nusiraminusią. Tuomet paėmė mano makiažo dėžutę

- Na, o dabar truputis skaistalų ir galėsi eiti pas savo princą,- padrasinamai nusišypsojo. Šiek tiek paryškinusi veido kontūrus ir padažiusi akis buvau pasiruošusi. Prieš išeidama iš kambario dar įšokau į savo batelius ir su Ana nusileidome į svetainę, kurioje radau sėdintį Hero ir kažką sau po nosim murmantį. Jis perbraukė per savo tamsius plaukus suveldamas juos ir sukosi į mano pusę  kol jo žvilgsnis pasiekė mane. Tuo metu jis sustingo ir neatitraukė akių nuo manęs. Nuskenavęs visą jis lėtai atsistojo ir priėjo prie manęs.

- Ar jau pasiruošiai?,- žemu balsu paklausė

- Taip jau galim vykti,- nusišypsojusi tariau. Kai jau norėjome išeiti mūsų kelią pastojo ta pati barbė tiksliau tvarkytoja, bet kas jau ten iš jos išeitų per kambarine.

- Ar kažkur išvykstate pone Fiennes,- prikandusi lūpą paklausė ir kaip visada stengdamasi jį vilioti

- Taip išvažiuoju su savo sužadėtine,- Hero atsakė pabrėždama žodį 'sužadėtine' - ji trumpam susiraukė tačiau tuoj pat vėl išmetė kvailą šypseną - ar jums nieko nereikės kai sugrįšite? - užuominomis paklausė. Ji drįsta prie mano akių flirtuoti su juo. Atsistojusi prieš jį grasinančiai tariau 

- Jei nesupratai aš esu jo sužadėtinė tad nebandyk kišt prie jo nagų, nes galiu lengvai juos nukapot, o pati skristai iš šių namų - įsiutusi pasakiau. Tuomet pajaučiau Hero rankas aplink mano liemenį ir šlapią bučinį ant kaklo. Blondinė tai pamačius susinervavo ir apsisukusi išėjo iš svetainės kažką bumbėdama. Vienas nulis kale. Atsisukusi pažvelgiau į Hero, o jis kaip durnelis šypsojosi

- Man patinka kaip tu pavydi,- sumurkė prie ausies - tai užveda - šušnabždėjo ir perbraukė per mano nuogą koją nuo ko aš suvirpėjau - labai norėčiau dar pasilikti čia su tavimi pasiglamonėti tačiau mūsų jau laukia,- tai pasakęs paėmė mano ranką ir pradėjo vestis link išėjimo. Tik išėjus pasigailėjau, jog nepasiėmiau švarkelio kadangi buvo vėsus vakaras tačiau grįžti jau nenorėjau. Įlipę į mašiną iš karto įsijungiau šildymą. Po kelių minučių kūnas jau buvo sušilęs tad galėjau ramiai sėdėti ir laukti kada nuvažiuosime. Bandžiau Hero kamantinėti su klausimu kur važiuojam tačiau vis tiek nieko nepešiau. Galiausiai po penkiolikos minučių privažiavom restoraną kurio pavadinimas buvo " Masseria". Vien jo išorė mane sužavėjo kadangi jis buvo dengtas vien iš didelių langų. Manau, jog jis yra Itališkas, nes jo stilius priminė senovės Italiją. Įėję į vidų mus pasitiko padavėjas. Jis nuvedė mus prie staliuko, ir padavė meniu. Kol aš į tą laiką stebėjausi visu šio restorano grožiu ir tai kas buvo už lango kadangi prieš mane atsivėrė visas Vašingtonas. Tačiau mano stebėjimą sutrukdė Hero